Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 81/04-131 taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. T. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta 5 mėnesiai 29 dienos.

2. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. gegužės 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 9 d. Komisijos posėdžio dieną – 2020 m. vasario 20 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai ir 19 dienų laisvės atėmimo.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi Komisijos nutarimas patvirtintas ir nuteistajam E. T. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

5. Prokurorė skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį E. T. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. E. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris pagal atliktą „OASys“ metodiką šiuo atveju yra žemas, t. y. 24 balai, bet kaip pažymėta specialisto išvadoje atliktas HCR-20 vertinimas – rizika pakartotinai įvykdyti smurtinį nusikaltimą išlieka vidutinė. Be to, nuteistasis turi neišmokėtų finansinių įpareigojimų, kurie taip pat vertinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodoma, kad vienas iš kriminogenini veiksnių yra lėšų tvarkymas ir pajamos. Teismo priteisto ieškinio suma 3543,92 Eur, atlyginta suma 591,80 Eur, Likutis 2952,12 Eur.

5.2. Anot prokurorės, sutrumpintas paskirtos bausmės atlikimo laikas suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už padarytus nusikaltimus, todėl daryti išvada, jog E. T. paleidus iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, t. y. nuo neatliktos 2 metų 8 mėnesių ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, bausmių teisingumo principas, jog paskirtoji bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veika.

Motyvuojamoji dalis

7. Prokurorės skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems bausmę atliekantiems asmenims, kurie: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; 2) yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir 3) kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą ir teisingai sprendė, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti E. T. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

10. Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės atlikimo sąlygas – faktiškai atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas 8 kartus. Pataisos įstaigoje jis dirba, mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, bausmę nuo 2014 m. gruodžio 18 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Be to, nuteistasis yra išleidžiamas 3 parų išvykai į namus, visus kartus grįžo laiku, nustatytos tvarkos nepažeidė.

11. Šios aplinkybės ji apibūdina teigiamai ir rodo jo norą pasitaisyti, todėl darytina išvada, kad teigiamas elgesys po veikos padarymo, nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos intensyvus mažėjimas savo teigiama reikšme sprendžiant lygtinio paleidimo persveria padarytų veikų pavojingumą. Pažymėtina, jog veikos pavojingumas vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis ir šiuo atveju negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo.

12. Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas, nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nors nuteistasis jau yra sulaukęs pensijinio amžiaus, socialiniai ryšiai su artimaisiais, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo elgesio laisvėje.

13. Be to, būtina įvertinti, kad taikant lygtinį paleidimą, asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, o juos pažeidus, nuteistasis neišvengs tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, tačiau turės teigiamą ir drausminį poveikį. Visa tai padės integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 straipsnis).

14. Priešingai, nei nurodoma prokurorės skunde, netaikius lygtinio paleidimo nuteistajam E. T., būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pataisymo. Skundą pateikusi prokurorė tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių E. T. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Skunde nurodyti argumentai vertinami kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatymo keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. T. yra vertas teismo pasitikėjimo, jog jis gali atlikdamas likusią bausmės dalį neizoliavus jo nuo visuomenės laikytis įstatymų nenusikalsti. Apygardos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.