- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- 1S-210-1035/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-619, kuriuo nuspręsta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė;
1.3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir J. D. nustatyta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. (atsižvelgiant į bausmės laiką įskaitytą bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį ir į paskirtą bausmę įskaitytą laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką). Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. sausio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. LK-N-619 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nuteistojo J. D. skundas dėl Komisijos Nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu nuteistasis J. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.4. Vienas iš lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam motyvų yra jo padaryti nusikaltimai, tačiau pagal BVK nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistojo padarytus nusikaltimus jau įvertino teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, todėl pakartotinis nusikaltimų vertinimas yra nubaudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja ne tik baudžiamojo įstatymo nuostatoms, tačiau ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu naujų nusikaltimų nepadarė ir neturi nuobaudų.
1.6. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nepasiekė pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis dalyvavo visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose, tą konstatavo ir pati Komisija, be to, nuteistasis neturi įsiskolinimų antstoliams. Bausmės tikslai bus pasiekti ir nuteistajam nesant izoliuotam nuo visuomenės, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, nes probacijos priežiūra kainuoja pigiau, nei realus kalinimas, bus laikomasi Europos Tarybų Ministrų Komiteto Rekomendacijų ir BVK nuostatų. Nuteistasis daug metų neturi nuobaudų, jam suteikiama teisė išvykti namo savaitgaliais, suteikiamos atostogos, tokiu būdu jis įgijo kitų pasitikėjimą, tai parodo, kad nuteistojo požiūris į ankstesnį elgesį pasikeitė, jis suprato ir įvertino netinkamus savo gyvenimo aspektus.
Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. D. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma socialinio tyrimo išvada, kurioje yra pateikiama informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo, šiuo atveju, siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2025 metais.
Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. D. baigė 8 klases 8-toje pamaininėje vakarinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), įgijo pagrindinį išsilavinimą. Atlikdamas bausmę Pravieniškių sustiprinto režimo kolonijoje, įgijo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) profesiją. Po išėjimo iš įkalinimo įstaigos buvo įpareigotas priverstinai dirbti (duomenys neskelbtini) statybose. (Duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Grįžęs atgal į Lietuvą (persitvarkymo periodu) pradėjo užsiimti verslu, t. y. pirkdavo ir parduodavo drabužius Gariūnų turgavietėje. Nuteistasis tokiu būdu dirbo apie trejus metus iki kito bausmės atlikimo pataisos namuose. Nuo 2006 iki 2009 metų dirbo legaliai taksistu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbinę veiklą teko nutraukti dėl prasidėjusio teisminio tyrimo. 2011 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą. Po išėjimo į laisvę įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku. Dirbo apie vienerius metus, kol buvo suimtas dėl dabartinio nusikaltimo. Ankstesniais laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiais dirbo tik 1988 metais, nes darbas pataisos įstaigose tuo metu buvo privalomas. 2025 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2167 nurodyta, kad nuteistasis pateikė 2014 m. spalio 22 d. išduotą Darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodoma, kad jo darbingumo lygis (duomenys neskelbtini). Pažyma galioja nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2034 m. liepos 30 d. Nuteistasis vertinimo metu paminėjo, kad 2022 m. kovo 25 d. kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo. Nuteistasis pateikė minėtos įstaigos vadovo raštą, kuriame nurodoma, kad atsižvelgus į išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, šiuo metu ūkiniame aptarnavime neturi galimybės pasiūlyti jam darbo. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis save realizuodavo mokymosi procese: 2019 metais (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre jis įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją; 2020 metais įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją; 2021 metais įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją, o 2022 metais įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. 2025 m. liepos 9 d. vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad jis dirbti norėtų, tačiau darbas turėtų būti suderinamas su jo sveikatos galimybėmis (jis darbingas tik 30 procentų), pasak jo paties, po lygtinio paleidimo jis galėtų dirbti (duomenys neskelbtini), nes tai nėra sunkus fizinis darbas. 2025 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2167 nurodyta, kad šiuo metu nuteistasis yra įgijęs daug profesinių kvalifikacijų, tačiau jam yra būdinga nestabili ir nenuosekli darbinė patirtis, sąlyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šiuo metu nuteistasis yra įgijęs net kelias specialybes, vis dėlto, manytina, kad nuteistasis sunkiai galėtų realizuoti save darbinėje srityje, kadangi dabartinė jo sveikatos būklė bei neįgalumo lygis stipriai apriboja jo galimybes dirbti ir tai gali apsunkinti jo tolesnį integracijos procesą.
2025 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2167 taip pat nustatyta, kad ankstesni ir pastarieji padaryti nusikaltimai yra susieti su J. D. pastovaus finansinio šaltinio neužtikrinimu, tad, akivaizdu, kad nuteistasis materialinės gerovės siekė darydamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad iki nuteisimo J. D. išlaikydavo save iš (taksisto) atlyginimo, neįgalumo išmokų bei gautų pinigų realizavus narkotines medžiagas. Gautas pinigines lėšas išleisdavo motinos ir vaikų priežiūrai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, vaistams. Kita vertus, 2025 m. sausio 3 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, taip pat jis neturi skolų ar neapmokėtų ieškinių, taigi, finansinės problemos nuteistajam nebūdingos. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad J. D. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, asmeninių tikslų siekimu neteisėtais būdais bei priemonėmis, artimų ryšių palaikymu su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai. Nuteistajam yra būdingas polinkis apgalvoti savo veiksmus bei galimas pasekmes, orientavimasis į galimą asmeninę naudą bei poreikių patenkinimą, toks elgesys atsispindi ir jo nusikalstamo elgesio patirtyje, kadangi didžioji dalis padarytų nusikaltimų planuoti ir sistemingi, pasižymėjo nuosekliai apgalvotomis veiklomis, rizikos įvertinimu bei galimų priemonių numatymu bei taikymu. Šiuo metu nuteistasis socialines situacijas bei savo aplinkos įvykius vertina labiau iš savo asmeninės pozicijos, savo tolesnį gyvenimą sieja su poreikiu save realizuoti darbinėje veiklos bei šeiminiame gyvenime. Visgi, vertinimo metu nustatyta, kad nuteistajam būdingas kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientavimasis į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie turi tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis šiuo metu palaiko socialinius ryšius palaiko su sutuoktine, dukra, sūnumi, buvusia sugyventine, susiskambindamas su jais telefonu ir susimatydamas pasimatymų metu. Nuteistojo teigimu, tarpusavio santykiai su artimaisiais yra geri, sulaukia jų pagalbos ir paramos, tačiau, pabrėžtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Be to, nuteistojo artimoje aplinkoje yra asmenų, kurie turi kriminalinę patirtį – jo brolis, kuris kartu su juo vykdė pastaruosius nusikaltimus.
Skunde akcentuojama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nepagrįstai atsižvelgiama į nuteistojo ankstesnius padarytus nusikaltimus, nes, nuteistojo vertinimu, juos jau įvertino teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, o toks pakartotinis nusikaltimų vertinimas yra vertinamas kaip nubaudimas už tą patį antrą kartą. Visgi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Pabrėžtina, kad svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti į tai, už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis bei kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 18 metų amžiaus ir tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą (už chuliganizmą ir pasipriešinimą policijos pareigūnui arba policijos rėmėjui). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro penki teistumai, t. y. jis praeityje teistas 5 kartus, jo veikose daugiausia dominuoja nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka jau trečią kartą. Pažymėtina, kad anksčiau J. D. už nusikalstamas veikas buvo skiriamos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio J. D. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Visi J. D. nusikaltimai yra tiesiogiai susiję su finansinės naudos siekimu bei pasižymi vis sunkėjančia dinamika. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių nusikaltimų padarymą, t. y. jis organizavo ir vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai, skirstė užduotis jo dalyviams, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksmais. Nuteistasis, būdamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, pastoviai ilgą laiką disponavo itin dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais ir aktyviai organizavo šių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus, davė jiems nurodymus ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkinėjimą, taikė fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje. Be to, nuteistasis J. D. iš nenustatyto asmens įgijo, turėdamas tikslą platinti, psichotropinę medžiagą – amfetaminą, taip pat įgijo B kategorijos šaunamąjį ginklą pistoletą „Walther“, savadarbį nupjautavamzdį šautuvą bei savadarbį trumpavamzdį lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. 2025 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2167 nurodyta, kad individualaus pokalbio metu nuteistasis buvo linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamame susivienijime. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik parodo, kad jis nėra linkęs pilnai prisiimti atsakomybės už savo atliktus nusikalstamus veiksmus ir bausmės tikslai nėra dar galutinai pasiekti.
Nuteistojo skunde taip pat kategoriškai nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, kadangi nuteistasis dalyvauja visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, iš tikrųjų dalyvauja prevencijos, socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, mokosi, demonstruoja tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas taip pat į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino teigiamai. Vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, J. D. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Nors J. D. dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net 10 kartų buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat turi teisę išvykti į trumpalaikes išvykas už laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, be abejo vertintina taip pat teigiamai, tačiau jis per 2016 metus taip pat du kartus baustas drausmine tvarka (už disponavimą mobiliojo ryšio telefonu ir pareigūno reikalavimų nevykdymą) ( I t. 2 d., b. l. 84, 95). Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja ir pastaruoju metu nuteistasis pasižymi vis labiau disciplinuotu elgesiu, tačiau nustatytos tvarkos pažeidimai buvo padaryti tų pačių metų eigoje, o tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai bei atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Taigi, darytina išvada, kad nuteistojo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kaip bandoma pateikti skunde, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nuteistasis iš tikrųjų išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (pasak jo paties, gyventų kartu su broliu, pastarajam nuosavybės teise priklausančiam name arba pas dukrą, kuri 2024 m. spalio 10 d. pateikė notariškai patvirtintą sutikimą, kuriame ji nurodo sutinkanti, kad jos tėvas gyventų jos bute), taip pat formaliai patvirtino savo įdarbinimo galimybes paleidimo iš laisvės atėmimo vietų atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau probleminė sritis, susijusi su gyvenimo stiliaus ypatumais, nuteistojo kontroliuojančiu elgesiu, nepakankamais problemų sprendimo įgūdžiais, nepakankamu gebėjimu įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, orientavimuisi į savo poreikių patenkinimą bei asmeninės gerovės kūrimą, išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Remiantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (III t. 1 d., b. l. 177). Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pakartotinai spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ateityje. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2026 m. sausio 28 d. (III t. 1 d., b. l. 167–169). Taigi, nuteistasis toliau gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Be to, nuteistasis skunde akcentuoja, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis valstybėms narėms REC(2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, kurių, be kita ko, reikalavimai ir procedūros nebuvo pažeistos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus J. D. nusikalstamo elgesio rizikos ne itin žymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo J. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.