Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-316/2013

2013 m. balandžio 30 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubaustas 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų 00 ct) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 9 d., apie 1 val., pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kilus tarpusavio konfliktui, kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių A. R. į veido sritį, po to jis su A. R. susistumdė, dėl to abu parkrito balkone ant grindų, ir jis kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių gulinčiam A. R. į įvairias kūno vietas, iš viso A. R. suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. R. padarė nubrozdinimus pakaušio, dešinio smilkinio srityse, kaktos dešinėje, kairio antakio srityje, kraujosruvas akių vokuose, viršutinėje lūpoje, smakre, kraujosruvą su muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., kadangi nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto priežastys buvo išimtinai asmeninės, jokia viešoji tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta. Nuteistasis į pramogų centro balkoną ėjo pakviestas nukentėjusiojo, jo smurtiniai veiksmai buvo atsakas į netikėtus nukentėjusiojo smurtinius veiksmus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė J. Šlapaitienė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus, ir tai, kolegijos vertinimu, turėjo esminę įtaką teismo išvadoms dėl E. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pirmosios instancijos teismas E. S. veiksmus kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį konstatavo, kad E. S. pramogų centro balkone, kilus tarpusavio konfliktui, suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smūgius ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau dėstomų motyvų.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Taigi dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2009, 2K-241/2009, 2K-369/2012 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. S. veiksmus kaip pažeidžiančius viešąją tvarką vertino dėl to, kad smūgius nukentėjusiajam jis sudavė viešoje vietoje, t. y. pramogų centro balkone, į kurį laisvai galėjo patekti kiti asmenys, tačiau šis teismas subjektyviųjų veikos požymių – kaltininko kaltės, motyvo, tikslo visiškai neanalizavo. Apylinkės teismas visiškai neargumentavo, kaip reiškėsi visuomenės rimties sutrikdymas. Teismas turėjo analizuoti ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai paskatino panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tada padaryti teisiškai argumentuotą išvadą dėl veikos kvalifikavimo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. ir nuteistasis E. S. buvo pažįstami iki įvykio, kartu dirbo Švedijoje, sodino medelius. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų darytina išvada, kad nuo to laiko jų santykiai nėra draugiški. 2011 m. spalio 9 d. nukentėjusysis A. R. su žmona A. R., nuteistasis E. S. su sugyventine L. K. buvo pakviesti į L. K. sesers A. B. gimtadienį, kuris vyko pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo vystėsi nuo vakaro pradžios: A. R. nepadavė rankos E. S. jam sveikinantis su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis išvadino nuteistąjį necenzūriniais žodžiais, nukentėjusysis girdint kitiems šventės svečiams grasino nuteistajam. Nuteistajam ir nukentėjusiajam išėjus į pramogų centro balkoną, nukentėjusysis nuteistojo ten buvo sumuštas. Šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai L. K., A. B., A. R., Ž. A., E. P..

Iš šių parodymų matyti, kad konfliktas tarp nuteistojo E. S. ir nukentėjusiojo A. R. kilo jiems aiškinantis asmeninius santykius. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą nuo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi. Tai, kad nukentėjusysis šventės metu konfliktavo su nuteistuoju, E. S. tapo dingstimi nukentėjusiojo atžvilgiu naudoti smurtą, to neneigia ir pats nuteistasis. Ši aplinkybė rodo, kad E. S. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos į nukentėjusiojo sumušimą, bet ne į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kolegijos nuomone, šioje byloje taip pat nėra nustatyta būtino BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos objektyviojo požymio – visuomenės rimties trikdymo, nes nenustatytas nė vienas liudytojas, kuris betarpiškai būtų matęs įvykį ir dėl to būtų patyręs pažeminimą, išgąstį ar pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ir nukentėjusysis aiškintis savo konfliktinių santykių kryptingai išėjo į pramogų centro balkoną, siekdami, kad konfliktinės situacijos nematytų šventės svečiai. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. S. neturėjo tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimties ar tvarkos.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliantas nepažeidė viešosios tvarkos, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalina su šia veika susijusias aplinkybes ir laiko įrodyta, kad E. S. 2011 m. spalio 9 d., apie 1 val., pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kilus tarpusavio konfliktui, kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių A. R. į veido sritį, po to jis su A. R. susistumdė, dėl to abu parkrito balkone ant grindų, ir jis kumščiu smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, gulinčiam A. R. į įvairias kūno vietas, iš viso A. R. suduodamas ne mažiau nei devynis smūgius, tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. R. padarė nubrozdinimus pakaušio, dešinio smilkinio srityse, kaktos dešinėje, kairio antakio srityje, kraujosruvas akių vokuose, viršutinėje lūpoje, smakre, kraujosruvą su muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Apelianto veika iš BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 140 str. 1 d.

Dėl E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti dar keturias nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: savo noru pašalintą turtinę ir neturtinę žalą, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjusį provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, veikos padarymą dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, veikos padarymą peržengiant būtinosios ginties ribas. Kolegijos nuomone, prašymo argumentai iš dalies pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iš karto po nuosprendžio priėmimo 2013 m. vasario 4 d. atlygino 807,58 Lt turtinę žalą, priteistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia. Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais prieš kaltininką. Iš bylos medžiagos (II t., 13, 16, 79 b. l. ) matyti, kad šventės metu nukentėjusysis buvo nusiteikęs priešiškai nuteistojo E. S. atžvilgiu, nepadavė jam rankos sveikinantis, grasino primušti nuteistąjį, nuteistojo teigimu, išvadino jį necenzūriniais žodžiais, ir būtent šie nukentėjusiojo veiksmai sukėlė nuteistojo reakciją pavartoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta aplinkybė pripažintina E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kiti du apeliacinio skundo argumentai dėl lengvinančių aplinkybių, kolegijos nuomone, nėra pagrįsti, nes nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai buvo neteisėti, jokie bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistajam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo fizinio smurto, nes smurto naudojimas nuteistojo atžvilgiu neįrodytas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Apylinkės teismas svarstė E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, tačiau padarė išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas, nes nėra sąlygų, numatytų įstatyme: E. S. nesuprato savo veiksmų nesuderinamumo su baudžiamuoju įstatymu, neatlygino žalos ligonių kasoms, nesutiko su neturtinės žalos dydžiu, padaryta gana ciniška nusikalstama veika.

Iš tikrųjų, Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma. Kolegijos nuomone, taikyti minėtą institutą E. S. atžvilgiu kliūčių nėra.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, sutampančius su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurios pripažintos įrodytomis. Tačiau visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis neturi būti siejamas su kaltininko pareiga detaliai patvirtinti visas kaltinime esančias aplinkybes, pačiam duoti savo veikos teisinį įvertinimą. Negali būti preziumuojamas kaltės nepripažinimas, jei kaltininkas nemano savo veiksmais padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ar savo veiksmams teikia kitokio pobūdžio kvalifikaciją.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme E. S. pripažino visas kaltinime suformuluotas faktines nusikaltimo aplinkybes. Vadinasi, E. S. subjektyviai suvokė visuotinai priimtinoms elgesio normoms priešingą savo elgesio pobūdį ir bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose reiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų. Aptarti apelianto parodymai, jo atgaila, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti. Kartu su apeliaciniu skundu teismui buvo pateikti įrodymai apie Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu priteistos 807,58 Lt žalos atlyginimą. Todėl kolegija konstatuoja, kad ši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga įvykdyta. Nuteistasis nesutiko su prašomu neturtinės žalos dydžiu, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas taip pat nelaikė nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturinės žalos dydžio visiškai pagrįstu ir nuosprendžiu jį sumažino.

Sprendžiant klausimą dėl siūlomo laiduotojo, E. K., kolegijai nekyla abejonių dėl galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką. E. K. yra E. S. darbdavys ir palaiko su juo glaudų ryšį, yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, darbe charakterizuojamas tik teigiamai, niekada nebuvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teisme E. K. parodė, kad gali E. S. apibūdinti kaip nuoširdų, sąžiningą darbuotoją, visapusiškai tvarkingą, nekonfliktuojantį su bendradarbiais, darbe nevartojantį alkoholio. Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad E. K. gerai pažįsta E. S. ir yra pajėgus kontroliuoti E. S. elgesį, todėl kolegija mano, kad E. K. atitinka laiduotojams keliamus reikalavimus.

Esant Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į E. S. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), veikos padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę (jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija daro išvadą, kad E. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi skundžiamas nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nuteistajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, skirti baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, atleidus E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsniu, E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.