Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. 2017 m. gruodžio 20 d., apie 20.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie įėjimo į parduotuvės „Maxima“, Vilniuje, durų, tyčia, kaire koja spyrė nukentėjusiajam V. L. į veidą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę prisipažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nukentėjusiojo iki to įvykio nepažinojo, dėl visko kaltas alkoholis. 2017 m. gruodžio 20 d., jis, būdamas neblaivus, su draugais, atvyko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vydūno g. 27, Vilniuje. Priėjus prie parduotuvės įėjimo, jis su drauge sustojo ir kalbėjosi. Jiems bendraujant, iš minėtos parduotuvės išėjo jam nepažįstamas vyras, nukentėjusysis, kuris kažką jiems sakė, bet ką tiksliai šiuo metu nepamena, galimai prašė pinigų. Tarp jo ir minėto vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis tyčia kaire koja spyrė jam į veidą. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. L.. Paaiškino, kad pripažįsta civilinį ieškinį, bet mano, kad 500 eurų neturtinės žalos suma yra per didelė, 300 eurų neturtinės žalos dydį laiko teisingu ir sutinka sumokėti. Be to nurodė, kad su Vilniaus teritorine ligonių kasa yra sudaręs žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir žada 177.03 sumą sumokėti per 8 mėnesius, mokant po 23.03 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. L. parodė, kad taikytis sutinka, tegu atlygina 300 eurų žalos, dalimis per 3 (tris) mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Ž. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais surinktais įrodymais.

2018-02-22 vaizdo įrašo apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas 2017-12-21 įvykio vietos vaizdo įrašas (b.l. 26-28).

2018-06-13 kitų objektų apžiūros protokolu buvo perklausytas garso įrašas, susijęs su 2017-12-21 įvykiu (b.l. 31).

2018-03-13 specialisto išvadoje Nr. G 868/2018 (01) teigiama, kad V. L. nustatytos galvos ir nosies sumušimo diagnozės yra nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nevertinamos. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (b.l. 39-40).

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindo konstatuoti, jog A. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Kaltinamojo A. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis kaire koja spirdamas nukentėjusiajam V. L. į veidą, sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo A. Ž. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą žada atlyginti, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs ,neteistas. Šiam prašymui pritarė tiek nukentėjusysis, tiek prokurore.

Pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir panašiai bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

N. V. Lukšas teismo posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamasis dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai atsiprašė, suprato savo kaltę, įsipareigojo ateityje nenusikalsti, pažadėjo per sutartą laikotarpį atlyginti patirtą neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ištyrus kaltinamojo A. Ž. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių. Įsipareigojo atlygtinti nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat su Vilniaus teritorine ligonių kasa yra sudaręs žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir žada 177.03 sumą sumokėti per 8 mėnesius, mokant po 23.03 (b.l. 132-133).

Tokiu būdu, nagrinėjimo teisme metu nustatyti LR BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi, surašytas susitaikymo protokolas. Be to, A. Ž. įsipareigojo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, atlyginti žalą. Esant šioms aplinkybėms, byloje yra visos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2017-12-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą kompaktinę laikmeną su įvykio vietos vaizdo įrašu (b.l. 25) bei CD su garso įrašu iš BPC Vilniaus skyriaus (b.l. 32), po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl sužalojimų, neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas. Teismas atsižvelgia į tą, gal nors rašytiniame savo prašyme dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis nurodė 500 eurų neturtinės žalą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo civilinį ieškinį patikslino, nurodydamas, kad sutinka sumažinti sumą iki 300 eurų.

Kadangi baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikus, todėl tvirtinamas jų susitaikymo protokolas, kuriuo A. Ž. įsipareigojo V. L. atlyginti 300 eurų neturtinę žalą, kiekvieną mėnesį mokant po 100 eurų, pradedant mokėjimą nuo 2018 m. lapkričio dvidešimtos dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.,

nusprendė:

A. Ž., gim., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2700-486/2018 nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje A. Ž. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2018-10-08 kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis A. Ž. įsipareigojo nukentėjusiajam V. L. atlyginti 300 (tris šimtus) eurų neturtinę žalą, kiekvieną mėnesį mokant po 100 (vieną šimtą) eurų, pradedant mokėjimą nuo 2018 m. lapkričio 20 dienos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą kompaktinę laikmeną su įvykio vietos vaizdo įrašu bei CD su garso įrašu iš BPC Vilniaus skyriaus po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. Ž., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.