- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- AS-438-392-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- R.M., A.V., R.B., V.T.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R.M., A.V., R.B. ir V.T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R.M., A.V., R.B. ir V.T. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 27 d. ir 2006 m. kovo 6 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. I-127-386/2006 m. buvo priimti nagrinėti pareiškėjų 2006 m. sausio 20 d. ir 2006 m. vasario 27 d. pateikti skundas ir patikslintas skundas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalies panaikinimo. Pareiškėjai skunduose reiškė reikalavimus, kuriais prašoma :
- panaikinti 2005-12-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-11-405 "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" dėl bendrojo plano dalies, kurioje numatyta inžinierinės infrastruktūros teritorija Dargužiu, Peskojų kaimuose, Kretingalės seniūnijoje;
- įpareigoti atsakovą teritoriją Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Peskojų kaime, kurioje yra pareiškėjams R.M., V.T., A.V. ir R.B. priklausantys žemės sklypai, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane numatyti gyvenamosios paskirties teritoriją.
2006 m. gegužės 18 d. pareiškėjai Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė pateikė prašymą ištirti norminio akto atitikimą įstatymams ryšium su nurodoma konkrečia byla Nr. I-127-386/2006m. dėl jų teisių pažeidimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis). Juo pareiškėjai prašė pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą ta dalimi, kurioje žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) prieš šių žemės sklypų savininkų valią ir nesant konkretaus visuomenės poreikio nustatytas žemės naudojimo būdas yra „inžinierinės infrastruktūros teritorijos", prieštaraujančiu Civilinio kodekso 4.37 ir 4.39 straipsniams bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 30, 31 ir 32 straipsniams ir laikyti šiuos Bendrojo plano sprendinius panaikintais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.
Teismas konstatavo, jog norminio akto tyrimo proceso esmė yra ta, kad teismas tiria norminio akto, kuris turi būti taikomas konkrečioje individualioje administracinėje byloje atitikimas įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui ir pats negali būti nagrinėjimo dalyku individualioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio l dalis). Šiuo atveju Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 1-127-386/2006 m. bylos nagrinėjimo dalyku yra būtent aktas, prašyme ištirti norminio akto teisėtumą jau įvardintas norminiu aktu, kurio atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui prašoma ištirti, t. y. teisme jau yra priimti ir nagrinėjami pareiškėjų reikalavimai dėl 2005 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-11-405 "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo". Iš to, teismo nuomone, seka išvada, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra jau priimtas nagrinėti pareiškėjų skundas dėl to paties reikalavimo - Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr.T-11-405 "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" dalies, kurioje numatyta inžinierinės infrastruktūros teritorija Dargužiu, Peskojų kaimuose, Kretingalės seniūnijoje - panaikinimo ir įpareigojimo Klaipėdos rajone, Peskojų kaime, teritorijoje kurioje yra pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane numatyti gyvenamosios paskirties teritoriją. Šis pareiškėjų reikalavimas nagrinėjamas pagal individualaus administracinio akto nagrinėjimo procedūras.
Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalis, 111 straipsnio l dalį, 2 dalies l ir 3 punktą, teismas negali nagrinėti bylos dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo kai teisme jau yra priimta nagrinėti byla dėl to paties administracinio akto kaip individualus akto panaikinimo ir reiškiant tapačius reikalavimai dėl šio akto dalies panaikinimo. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla, o yra tapatus reikalavimui, priimtam nagrinėti byloje, nagrinėjamoje pagal taisykles taikomas individualaus akto nagrinėjimui. Todėl pareiškėjų prašymą teismo žinioje esant bylai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-11-405 "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" dalies panaikinimo vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 3 punktu atsisakytina priimti nagrinėti kaip nesusijusį su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Teismas nurodė, jog iš šių aplinkybių analizės viseto taip pat seka, kad pareiškėjams pradėjus procesą dėl 2005-12-29 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-11-405 "Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" panaikinimo kaip individualaus akto panaikinimo ir vėliau ginčą dėl to paties administracinio akto transformuojant į ginčą jau kaip norminio akto pripažinimo prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, susidaro situacija, kad pareiškėjai kreipėsi abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors nėra subjektai kreiptis abstrakčiu prašymu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Nustačius aukščiau nutartyje paminėtas aplinkybes, pripažįstama, kad pareiškėjai nepatenka į LR ABTĮ 110 str. l ir 2 d. numatytų subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą dėl prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nes kaip jau minėta, norminių aktų teisėtumui ištirti yra taikomi ABTĮ XVI skirsnyje numatyti ypatumai.
Teismas taip pat akcentavo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnio numatytą teisinį reguliavimą negali būti tokios situacijos kai tas pats administracinis aktas gali būti ginčijamas kaip individualus aktas ir vėliau bylos nagrinėjimo metu reiškiamas reikalavimas dėl to paties akto jau kaip dėl norminio akto ištyrimo. Administracinio akto teisėtumas turi būti tiriamas arba pagal bylos nagrinėjimo taisykles numatytas individualaus akto teisėtumo nagrinėjimui arba pagal bylos nagrinėjimo taisykles numatytas norminio akto teisėtumo nagrinėjimui ir negali būti tokios teisinės situacijos, kad administracinis aktas tiriamas ir kaip individualaus ir kaip norminis.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai A.M., A.V., R.B. ir V.T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjų nuomone, nėra pagrindo sutikti, kad administracinėje byloje Nr. I-1104-583/2006 pareikštas reikalavimas yra tariamai tapatus administracinėje byloje Nr. I-127-386 pareikštam reikalavimui ir dėl to norminio administracinio akto teisėtumo byla tariamai nėra susijusi su teisme nagrinėjama individualia administracine byla. Atskirajame skunde teigiama, kad nors pirminiame skunde administracinėje byloje I-127-386 buvo reikalaujama panaikinti Klaipėdos rajono bendrojo plano atitinkamą dalį, pareiškėjai, įvertinę, jog bendrasis planas vis dėlto yra norminis administracinis aktas bei dėl tos priežasties negalės būti nagrinėjimo dalyku individualioje administracinėje byloje, šį skundą patikslino bei atskiru prašymu kreipėsi dėl Klaipėdos rajono bendrojo plano kaip norminio administracinio akto teisėtumo įvertinimo (administracinė byla I-1104-583/2006). Taigi, pareiškėjų manymu, akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. I-127-386 keliamas reikalavimas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę perbraižyti atitinkamą bendrojo plano dalį nelaikytinas tapačiu reikalavimui ištirti bendrojo plano kaip norminio administracinio akto teisėtumą.
2. Anot pareiškėjų, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neįvertino tos aplinkybės, kad administracinėje byloje Nr. I-127-386 pareikštas reikalavimas panaikinti bendrojo plano dalį niekada negalės būti patenkintas atsižvelgiant į tai, kad norminių administracinių aktų teisėtumui įvertinti Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnis numato specialią tvarką. Vadinasi tol, kol nebus išspręstas bendrojo plano teisėtumo klausimas, individualioje administracinėje b. Nr. I-127-386 negalės būti patenkinti ir kiti reikalavimai.
3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl galimybės įvertinti bendrojo plano teisėtumą individualioje byloje nebuvimo, teismo atsisakymas priimti pareiškėjų skundą dėl bendrojo plano teisėtumo visiškai užkerta kelią apginti pareiškėjų pažeistas nuosavybės teises, nes Klaipėdos rajono bendruoju planu prieš Pareiškėjų valią ir pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo numatyta tikslinės žemės naudojimo paskirtis, iš esmės ribojanti pareiškėjų teisę savo nuožiūra disponuoti nuosavybe, t.y. keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į pageidaujamą ir toje teritorijoje vyraujančią paskirtį ir vystyti pareiškėjų numatytą ūkinę veiklą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio l dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakius priimti pareiškėjų skundą, tokia teisė yra visiškai paneigiama.
4. Pareiškėjai teigia, jog kreipiasi ne su abstrakčiu prašymu ištirti Klaipėdos rajono bendrojo plano teisėtumą, o remdamiesi ta aplinkybe, kad neišsprendus Klaipėdos rajono bendrojo plano teisėtumo negalima apginti savo pažeistų teisių ir išspręsti reikalavimo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę perbraižyti atitinkamą Klaipėdos rajono bendrojo plano dalį, numatant joje gyvenamąsias teritorijas. Tokiu atveju susidaro situacija, kai pareiškėjams nepripažįstama teisė kreiptis dėl norminio akto teisėtumo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnio tvarka, bet taip pat negalimas ir jų reikalavimų patenkinimas individualioje byloje, nes ši tvarka netaikytina jų teises pažeidžiančio Klaipėdos rajono bendrojo plano teisėtumo vertinimui. Nors teisę kreiptis dėl Klaipėdos rajono bendrojo plano teisėtumo, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalimi turi pats individualią bylą nagrinėjantis teismas, tačiau šios savo teisės jis iki šiol neįgyvendino. Vadinasi, atsisakius priimti pareiškėjų skundą užkertamas bet koks kelias apginti pažeistas pareiškėjų teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat numato, jog teismas atmeta prašymą iširti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai pateikė teismui prašymą ištirti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano teisėtumą ta dalimi, kurioje žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), prieš šių žemės sklypų savininkų valią ir nesant konkretaus visuomenės poreikio, nustatytas žemės naudojimo būdas yra „inžinierinės infrastruktūros teritorijos", t. y. įvertinti ar nurodytas norminis aktas neprieštarauja Civilinio kodekso 4.37 ir 4.39 straipsniams bei Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, 30, 31 ir 32 straipsniams (b.l. 83-86)
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-127-386/2006 m., kurioje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimai panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ dalį, kurioje numatyta inžinerinės infrastruktūros teritorija Dargužių, Peskojų kaimuose, Kretingalės seniūnijoje ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę teritoriją Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Peskojų kaime, kurioje yra pareiškėjams R.M., V.T., A.V. ir R.B. priklausantys žemės sklypai, Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane numatyti kaip gyvenamosios paskirties teritoriją (b.l. 80).
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinėje byloje Nr. I-127-386/2006 ir prašyme ištirti norminio administracinio akto teisėtumą dėstomi reikalavimai yra tapatūs, t. y. sietini su prašymu panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalį, kurioje buvo nustatytas pareiškėjams priklausančių žemės sklypų naudojimo būdas (b.l. 74-79; 83-86).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjų pareikštas prašymas nėra susijęs su administraciniame teisme nagrinėjama konkrečia byla (administracine byla Nr. I-127-386/2006) dėl pareiškėjų teisių pažeidimo, tačiau yra tapatus nurodytoje byloje reiškiamiems reikalavimams. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pagrindo tenkinti pareiškėjų atskirąjį skundą nėra. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R.M., A.V., R.B. ir V.T. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.