- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-335-806/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. 59-157 netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi netenkintas V. K. skundas dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K.
II. Skundo argumentai
4. Skundu nuteistasis V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 59-157 ir jo prašymą grąžinti iš naujo svarstyti Komisijai.
5. Skunde, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nurodoma, kad teisingam BVK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinės teisės aktų įtvirtintų teisės normų taikymui svarbus teisės normų aiškinimas, kuris priklauso nuo teisėjo teisinio išsilavinimo lygio ir teisės aktų reikalavimų bei nuostatų. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo visų pirmą spręsti klausimą dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 teisėtumo ir pagrįstumo, o tiktai paskui spręsti, ar pagrįstai buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bet teismas šio klausimo tinkamai neišsprendė, o sprendė klausimą, ar teisėtai atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
6. Teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko visiškai neišnagrinėtą nuteistojo skunde teismui nurodytą teisinį argumentą ir aplinkybę dėl teisės į gynybą pažeidimo, kad buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 d., 3 d. nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudedamoji dalis ir jų privalo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir valdžios institucijų pareigūnai bei Lietuvos Respublikos teismai, nes net menkiausias nuteistojo asmens teisių suvaržymas lemia esminio pažeidimo egzistavimą ir padaryto pažeidimo sukeltą žalą žmogaus teisėms.
7. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje teismas visiškai nenurodė ir nesvarstė bei neišsprendė nuteistojo teismui pateiktame skunde nurodytų teisinių argumentų, kad jis prieš Komisijos posėdį nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, taip buvo atimta jo teisė į gynybą. Padarytus pažeidimus patvirtina nuteistojo asmens byla, nes nuteistojo asmens byloje nėra jokio lydraščio ar dokumento su jo parašu, patvirtinančiu tą aplinkybę, kad jis buvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką arba kad jam iki Komisijos posėdžio buvo įteiktas pranešimas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką. Buvo atimta nuteistojo teisė į gynybą, nuteistasis negalėjo pasikviesti advokato ir dalyvauti Komisijos posėdyje, tai ydinga praktika, taikoma Vilniaus pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas į šį pažeidimą visiškai nereagavo ir nenurodė jokių argumentų savo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. 1 d., 3 d. bei Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 1 d., 3 d. nuostatos.
8. Pasak nuteistojo, Komisija ir pataisos įstaiga privalo nuteistąjį informuoti apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, toks reikalavimas yra numatytas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatų 29 punkte, bet nei Komisija, nei pataisos įstaigos pareigūnai neveikė kaip numatyta šių nuostatų 29 punkte ir neinformavę nuteistojo apie posėdžio datą ir laiką pažeidė šių nuostatų 29 punktą ir teisę į gynybą bei Konvencijos 6 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas nutylėjo apie nuteistojo teismui skunde nurodytą pažeidimą ir paliko jį nenagrinėtą.
9. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skunde nurodytas aplinkybes visiškai ignoravo ir jų teisme nenagrinėjo, taip padarydamas grubius ir esminius BPK nuostatų pažeidimus, pažeidė teisę į teisingą ir nešališką teismą, kuri įtvirtinta Konstitucijos 31 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, surašydamas savo baigiamąjį aktą, nesilaikė baigiamojo akto motyvuotumo, motyvavimo racionalumo, sprendimo aiškumo reikalavimų, kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas, padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti išsamiai pagrįstos ir įvertintos. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties neįmanoma laikyti teisėta ir pagrįsta.
Šalies argumentai
10. Pažymima, kad Komisija vertino tik neigiamus faktus, tačiau nevertino kitų aplinkybių ir nepasisakė sprendime dėl to, kad jis moka pagal vykdomuosius dokumentus antstoliui po 30%, kas mėnesį yra išskaičiuojama iš jo pajamų, kurias jis gauna į pataisos įstaigą. Jis kaip gali stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, bet šių aplinkybių Komisija nevertino. Atkreipiamas dėmesys, kad jo turimi finansiniai įsipareigojimai yra dengiami jo pačio, mokant juos iš laisvės antstoliams ir laikotarpiu nuo 2016-12-16 iki 2019-09-17 jo buvo padengta 12 469,16 Eur, tai patvirtina antstolės B. Č. patvarkymas Nr. S-16-129-11430, padaryta žala pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje, pagal kurį atlieka bausmę, atlyginta visiškai, tai nurodo ir pati Komisija savo nutarime. Komisija prieštarauja pati sau ir Komisijos motyvai yra prieštaringi: nurodoma, kad turimų įsiskolinimų jis nemoka, tačiau taip pat nurodo, kad padaryta žala pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje, pagal kurį atlieka bausmę, atlyginta visiškai. Atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali būti pagrindu ir priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto, taip pat teismo išvada prieštarauja Jungtinių Tautų pilietinių ir politinių teisių pakto 11 str. įtvirtintai nuostatai, pagal kurią niekam negali būti atimta laisvė vien dėl to, kad asmuo neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės, t. y. už skolas ar įsiskolinimus. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu savo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kuri buvo nurodyta teismui, nors tai buvo Komisijos motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto.
11. Pasak nuteistojo, tai, kad jam artimos nuteistųjų kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negali būti teisinis pagrindas ir motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ir toks motyvas visiškai neteisėtas ir yra tiesioginė diskriminacija, nes Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė, nors tai buvo Komisijos motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo instituto.
12. Nurodoma, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo instituto, yra būtina atsižvelgti į aplinkybių visumą, t. y. nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymą, atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumą, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, o tai Komisijos nebuvo vertinama, tokiu būdu nevisapusiškai ir neobjektyviai buvo vertinamas jo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir visos aplinkybės, o buvo vertinamos tik neigiamos jo savybės, nes nutarime apie tai, ar vykdo numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane priemones, ar ne, nėra pasisakyta, t. y. reikšmingos aplinkybės nebuvo svarstomos.
13. Nurodoma, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įvykdymas yra viena iš privalomų sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip ir nusikalstamo elgesio pažanga bei pakankama / nepakankama nuteistojo elgesio korekcija – šias sąlygas jis vykdo, Komisijos nariai tinkamai ir deramai neįvertino aplinkybių, o tik jas formaliai nurodė, kad lankė pozityvaus užimtumo programas, lankė užsiėmimus, skirtus dėl rekomendacijų nusikalstamo elgesio rizikos poreikiui valdyti, palaiko socialinius ryšius, kurie yra stiprūs, byloje pristatyta pažyma apie turimą gyvenamąją vietą ir galimybę būti įdarbintam, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo / netaikymo, buvo neobjektyvi, šališka (Komisijos nerūpestingumą, aplaidumą ir šališkumą bei teisės aktų nuostatų nesilaikymą patvirtina nurodyti šiurkštūs teisės aktų pažeidimai ir jų sąmoningas nesilaikymas).
14. Pažymima, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, kaip ir teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į visų kitų aplinkybių visumą. Objektyviai ir visapusiškai įvertinus visų aplinkybių visumą, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi būti pagrindas manyti, kad jog nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų. Suprantama, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, o tik galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka BVK 157 str. 1 d. 2 p. nurodytus reikalavimus bei materialiuosius ir formaliuosius pagrindus (sąlygas). Komisija arba teismas, tinkamai įvertinę aplinkybių visumą ir padarę išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikomi probacijos tikslai pasieks tikslą, gali paleisti nuteistąjį. Lygtinio paleidimo instituto taikymas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės, o tik ją sušvelnina, kaip tai numatyta BVK 9 str. (Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas).
15. Pasak nuteistojo, iš jo asmens bylos ir socialinės tyrimo išvados matyti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika žema, nors anksčiau laisvės atėmimo metu buvo pastebimos neigiamos iniciatyvos, pastaruoju metu struktūruotoje aplinkoje yra stebimas disciplinuotas elgesys, pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinių priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje, jei būtų paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tai darbo vietą ir gyvenamąją vietą turi – pažymos pristatytos į nuteistojo asmens bylą.
16. Nurodoma, kad sprendimas taikyti lygtinį paleidimą niekaip nepaveikia bylą nagrinėjusio teismo nuosprendžio ir po to vykusio apeliacinio proceso, kuriais asmuo nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, galiojimo. Vykdant bausmes, siekiama vienintelio tikslo – asmens resocializacijos, tai patvirtina Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurioje dar konkrečiau apibrėžtas probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms CM/Rec (2010) 1 dėl Europos Tarybos probacijos taisyklių taip pat nurodoma, kad taikant probaciją siekiama integruoti nusikaltėlį į visuomenę, taip pat prisidėti prie visuomenės saugumo. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms R (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių teigiama, kad visas kalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, paprastai vadovaujamasi bausmės tikslais, o ne bausmės vykdymo ir lygtinio paleidimo tikslais. Taigi, siekiant optimaliai taikyti lygtinio paleidimo institutą, svarbu suvokti, jog lygtinio paleidimo (ir apskritai bausmių vykdymo) tikslas yra asmens resocializacija ir integracija į visuomenę palaipsniui, o ne jo baudimas.
17. Teigiama, jog iš nurodytų aplinkybių visumos matyti, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo / netaikymo, buvo neobjektyvi, šališka (Komisijos nerūpestingumą, aplaidumą ir šališkumą bei teisės aktų nesilaikymą patvirtina aukščiau nurodyti šiurkštūs teisės aktų pažeidimai ir jų sąmoningas nesilaikymas), visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos turimos reikšmės ir nutarimą priėmė formaliai, o Vilniaus miesto apylinkės teismas į šiuos pažeidimus tinkamai ir deramai nereagavo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
19. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. K. skunde nurodytais argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta skundo medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistojo V. K. skundo netenkino pagrįstai.
20. Skunde nuteistasis V. K. iš esmės nurodo, kad Komisija netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo V. K. atžvilgiu, taip pat teigia, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą, Komisijai sprendžiant dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šie nuteistojo V. K. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl teisės į gynybą užtikrinimo
21. Teisę į gynybą garantuoja Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis bei Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnis. BPK šis principas įtvirtintas 10 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą (BPK 10 straipsnio 2 dalis). Teisės į gynybą užtikrinimo principas išplėtotas ir kitose BPK nuostatose.
22. Pažymėtina, kad teisė į gynybą yra procesinis principas, t. y. įtariamojo, kaltinamojo teisė į gynybą – teisių, kuriomis naudodamasis jis siekia paneigti jam pareikštą įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę, visuma. Taigi, gynybos institutas yra skirtas gintis nuo pareikšto įtarimo (kaltinimo). Teisę į gynybą įtariamasis (kaltinamasis) gali įgyvendinti gindamasis pats arba gindamasis per gynėją – advokatą. Teisės į gynybą principas taip pat reiškia, kad teisėsaugos pareigūnai ir teismas privalo išaiškinti kiekvienam įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam jo procesines teises ir sudaryti realias sąlygas ir galimybes tomis teisėmis pasinaudoti. Europos Žmogaus Teisių Teismas teisės į gynybą garantavimą laiko viena iš būtinų teisingo (sąžiningo) proceso sąlygų.
23. Šiame kontekste pastebėtina, jog nuteistasis V. K. savo kaip nuteistojo teisės į gynybą skunde nesieja su jokiu jo atžvilgiu vykstančiu baudžiamuoju procesu. Nuteistasis V. K. šiuo metu atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendį, t. y. vykdo įsiteisėjusį teismo nuosprendį, iki kurio priėmimo ir įsiteisėjimo teisė į gynybą jam buvo užtikrinta. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad nuteistasis V. K., savo skunde nurodydamas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, kadangi, pasak jo, jis prieš Komisijos posėdį nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, klaidingai aiškino baudžiamojo proceso įstatymą, kadangi ši Komisija nėra BPK numatytas subjektas, galintis nuteistajam pareikšti kokius nors įtarimus ar kaltinimus, dėl ko reikėtų užtikrinti V. K. teisę į gynybą, kaip tai apibrėžia baudžiamojo proceso įstatymas.
24. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – Nuostatai) 29 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas, gavęs komisijos pirmininko patvirtintą komisijos posėdžio darbotvarkę, užtikrina, kad nuteistojo asmens byla būtų pateikta komisijai posėdžio metu, ir apie komisijos posėdį informuoja nuteistąjį, dėl kurio bus priimami sprendimai komisijos posėdyje ir prokurorą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad svarstant ir vertinant šių nuostatų 30.1 papunktyje nurodytą informaciją, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti, siekdami tinkamai įvertinti 30.1 papunktyje nurodytą informaciją ir priimti šių nuostatų 30.2, 30.3 papunkčiuose nurodytus sprendimus. Kartu su nuteistuoju, jo iniciatyva arba pateikę prašymą, komisijos posėdyje gali dalyvauti jo gynėjas.
26. Iš pateikto reglamentavimo matyti, kad nuteistasis apie būsimą komisijos posėdį yra informuojamas ir nuteistasis turi teisę, pateikęs prašymą, dalyvauti komisijos posėdyje, be kita ko, su savo gynėju. Nuteistasis V. K. skunde nurodo, kad jis prieš Komisijos posėdį nebuvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, tačiau šis nuteistojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Nagrinėjant nuteistojo V. K. skundą, Vilniaus apygardos teismui 2021-12-16 buvo pateiktas Vilniaus pataisos namų direktoriaus Viktoro Davidenko išaiškinimas, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis minėtu Nuostatų 29 punktu, svarstant nuteistųjų, taip pat ir V. K. lygtinio paleidimo klausimą, 2021-09-06 Komisijos pirmininko patvirtinta Komisijos posėdžio darbotvarkė Nr. 58-36 buvo pateikta pataisos įstaigos administracijai, o pataisos įstaigos administracija informaciją pateikė Resocializacijos skyriaus specialistams, kuruojantiems 2021‑09-06 Komisijoje svarstytus asmenis. Jie savo ruožtu žodžiu apie įvyksiantį Komisijos posėdį informavo nuteistuosius, taip pat ir nuteistąjį V. K. Pažymėta, kad Komisijos nuostatų 29 punkte nenurodoma, kokia forma nuteistieji turi būti supažindinami su Komisijos posėdžio darbotvarke, todėl Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgiant į turimą diskrecijos teisę pasirinkti informavimo būdą, nuteistuosius informuoja žodžiu. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, kad Komisijos posėdžiai dažniausiai vyksta vieną kartą per mėnesį, Resocializacijos skyriaus specialistai, rengiantys nuteistųjų socialinio tyrimo išvadas, yra informuojami apie preliminarią, planuojamo organizuoti Komisijos posėdžio datą, kad galėtų pateikti Komisijai parengtas socialinio tyrimo išvadas laiku. Pažymėta, kad atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą bei socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam buvo pranešta preliminari data, kada jis galėtų būti pristatomas Komisijai.
28. Apygardos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktu Vilniaus pataisos namų direktoriaus išaiškinimu, kurio laikyti nepatikimu teismas neturi pagrindo, konstatuoja, kad V. K. apie Komisijos posėdį buvo informuotas pagal nustatytą vidaus tvarką, nepažeidžiant Nuostatų, BVK ar kitų įstatymų reikalavimų bei, kaip jau minėta, nepažeidžiant jo teisių, be kita ko, teisės į gynybą. Tai, kad, nuteistojo V. K. vertinimu, minėta tvarka yra ydinga ir jis buvo informuotas netinkamai, nereiškia, kad buvo pažeistos jo kaip nuteistojo teisės. Nors minėti Nuostatai nenumato privalomo nuteistojo dalyvavimo Komisijos posėdyje, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis šiame posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva, pateikęs prašymą, taip pat turi teisę šiame posėdyje turėti atstovą – gynėją. Šiuo atveju nenustatyta, kad nuteistasis V. K. būtų siekęs šiomis teisėmis pasinaudoti, todėl skundo argumentai dėl netinkamo informavimo apie Komisijos posėdį ir teisės į gynybą neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo instituto nuteistajam pagrįstumo
29. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Komisija svarstė dėl V. K. paleidimo iš pataisos įstaigos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
30. Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-169 matyti, kad priimant išvadą buvo naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės: nuteistojo asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, „Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys“. Šioje išvadoje, vertinant nusikalstamo elgesio riziką, nurodoma, kad 2017-02-23 pirminio įvertinimo metu Kybartų pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020-04-18, atsižvelgiant į vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymą bei stebimus nuteistojo elgesio pokyčius ir jų pasekmes, nuteistojo asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją atliekant V. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, buvo pastebėta, kad anksčiau (2017-02-23) atliktame vertinime nebuvo užfiksuoti reikšmingi, objektyvūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai (nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo būdo ypatumai, alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu). Patikslinus V. K. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, Vilniaus pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021-03-09 atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išliko nepakitęs – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nenustatyta, kad nuteistojo V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ženkliai sumažėtų, t. y. ji išliko vidutinė. Taip pat nurodoma, kad bausmės atlikimo metu stebėtas ambivalentiškas nuteistojo elgesys (nuteistasis buvo dešimt kartų skatintas, tačiau dėl šiurkščių pažeidimų du kartus baustas drausmine tvarka), pakankamos iniciatyvos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, siekti asmeninių pokyčių. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės eigoje nuteistasis nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, tačiau iniciatyvos bei motyvacija įsitraukti į tikslines kriminogeninių rizikos poreikių valdymo priemones išliko. Siekiant pozityvių pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose svarbiu aspektu išlieka motyvacijos pokyčiams išlaikymas, gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų stiprinimas, dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse tęstinumas, pro-socialaus užimtumo galimybės.
31. Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. K. priėmė atsižvelgdama į 2021 m. rugpjūčio 29 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-169, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus. Nutarime, remiantis minėta socialinio tyrimo išvada, be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis V. K. vengia prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, pastebėta, jog nuteistojo motyvacija gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais, pastebėtas nuolatinio skatinimo poreikis, matoma, kad nuteistasis pats nesuvokia poreikio valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi teistas už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, turėtų labiau įsitraukti į intervencines socialinės reabilitacijos priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių veiksnių (smurtinio elgesio) prevenciją. Taip pat nurodyta, kad nuteistasis V. K. turi finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdo. Remiantis 2021-07-15 Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. 14-2611, nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus sumai 87 210,61 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 1 324,14 Eur. Nuteistasis buvo pateikęs antstolės 2020‑05-27 pažymą Nr. S-242, kurios duomenimis informuojama, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013 turtinė žala yra atlyginta, tačiau nuteistasis vis dar turi nemenkus įsiskolinimus. Nuteistasis nuosekliai gauna pinigines perlaidas iš trečiųjų asmenų, 2020-05-01 iki 2021-05-01 laikotarpiu gavo 3 198,00 Eur, tačiau duomenų, jog būtų pateikęs prašymą pataisos įstaigos turto valdymo skyriui dėl tam tikrų sumų antstoliams pervedimo, nėra. Nuteistajam artimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, laisvės atėmimo eigoje nepasižymėjo nuosekliu teigiamu elgesiu, du kartus baustas: 2017-04-10 Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-297 dėl alkoholio vartojimo, nustačius 1,92 prom. girtumą, skirta nuobauda – 15 p., nuobaudą atliekant kamerų tipo patalpose bei 2020‑08-13 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-319, aptikus nuteistajam priklausančiame televizoriuje mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, baustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nuteistajam rekomenduota įsitraukti į turimų finansinių įsiskolinimų vykdymą ir dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
32. Iš to, kas nurodyta, matyti, jog atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo V. K. skundo argumentas, kad Komisija vertino tik neigiamus faktus, tačiau nevertino kitų aplinkybių. Minėta, kad priimdama skundžiamą nutarimą Komisija rėmėsi, be kita ko, ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-169, kurioje atsižvelgta į tai, jog V. K. buvo skatintas, pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-03-22 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013, turtinė žala yra atlyginta, įvertinti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: turi pakankamą išsilavinimą, pakankamus darbo įgūdžius bei darbo patirtį; galės gyventi pasirinktoje vietoje; turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; palaiko gerus tarpusavio ryšius su savo artimaisiais; stebima motyvacija realizuoti save socialiai priimtinais būdais. Šiuo atveju pastebėtina, kad vien tai, jog skundžiamame Komisijos nutarime nurodytos tik aplinkybės, dėl ko lygtinio paleidimo institutas nuteistojo V. K. atžvilgiu netaikytinas, nereiškia, kad teigiamai V. K. charakterizuojančios aplinkybės nebuvo įvertintos. Komisijos sprendimas buvo priimtas įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo selektyviai vertinamos tik neigiamai nuteistąjį V. K. charakterizuojančios aplinkybės.
33. Kita vertus, pastebėtina, jog nuteistajam V. K. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio modelis; stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika; teistas penkis kartus; dinaminiai veiksniai: finansiniai įsiskolinimai / teisminiai ieškiniai; negatyvių emocijų valdymo sunkumai; objektyvaus savi-vaizdžio ir savivokos stoka; kontroliuojantis elgesys; sunkumai identifikuojant problemines sritis; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių sąlygoti aplinkybių nustatyta daugiau, nei teigiamai V. K. apibūdinančių aplinkybių.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad sprendžiant dėl V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai, nei nurodo nuteistasis, buvo atsižvelgta į aplinkybių visumą, t. y. nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimybes adaptuotis laisvėje, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, individualaus socialinio reabilitacijos plano vykdymą, atliktos ir neatliktos bausmės dalį ir kitų aplinkybių visumą, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo V. K. elgesys visos bausmės atlikimo metu buvo vertinamas nevisapusiškai ir neobjektyviai. Kaip minėta, tai, kad dėl visų V. K. charakterizuojančių aplinkybių nebuvo pasisakyta, nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis bei motyvais ir jis pats subjektyviai kitaip vertina reikšmingas aplinkybes, savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
35. Apygardos teismas sutinka su V. K. skundo argumentu, kad vienas esminių bausmės vykdymo tikslų yra asmens resocializacijos siekis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad V. K., be kitų nusikaltimų, teistas už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą – nužudymą. Pastebėtina, jog BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punkte bausmei, be kita ko, numatytas tikslas atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis bausmės tikslas yra susijęs su visuomenės apsauga nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Tai nereiškia, kad bausme yra siekiama tik nubausti asmenį ir izoliuoti jį nuo visuomenės – baudžiamasis įstatymas, įtvirtindamas bausmės paskirtį, numato bausmės tikslų visetą, be kita ko, ir siekį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir probacijos nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, taikant probaciją, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Teismas pozityviai vertina V. K. jau pasiektus teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, tačiau V. K. padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, nėra tokia ženkli, jog būtų galima daryti bent kiek pagrįstą išvadą, kad V. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, t. y. šiuo metu yra reikalingos didesnės V. K. pastangos, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, V. K. turi siekti tokių savo elgesio ir asmenybės pokyčių, kad jie pataisos įstaigos vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi V. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-157 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. K. netenkintas pagrįstai, nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.