Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams R. A., A. Č. dėl žalos solidariai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.

5. Atsakovas R. A. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta, nedalyvavimo priežastys nežinomos.

6. Liudytojas D. Č. posėdyje nurodė, jog atsakovas A. Č. yra jo tėvas. Prieš eismo įvykį prieš kelias dienas atsakovas A. Č. perdavė žodiniu susitarimu automobilį naudotis D. M. J., kuri yra liudytojo mama ir atsakovo buvusi sutuoktinė. Kadangi mama gyvena užsienyje ir jos grįžimo laikotarpiu kol būna Lietuvoje atsakovas leidžia naudotis savo automobiliu (duomenys neskelbtini) D. Kaip iš mamos pateko automobilis atsakovui R. A. pasakyti negalėjo. Apie įvykusį eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie pranešė, jog su tėvo automobiliu padaryta avarija ir vairavo atsakovas R. A..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

- Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. A., neturėdamas teisės vairuoti (kai teisė neįgyta), 2021-08-05 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), Biržuose, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ko pasekoje nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu apgadino šį automobilį. Eismo įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2020-12-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudėjas A. Č.). Ieškovė, kaip draudikas, buvo informuota apie eismo įvykį, todėl atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 1819,84 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė: 1228,15 Eur už transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (2021-09-02 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 591,69 Eur už pakaitinės transporto priemonės nuomą ( išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija TRA Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2021-08-11 iki 2021-09-01 ir automobilio pristatymo ir atsiėmimo mokestis; 2021-09-06 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 591,96 Eur mokėjimo).

Dėl atsakovo A. Č. atsakomybės

7. Ieškovė prašo žalos atlyginimą priteisti iš eismo įvykio kaltininko ir automobilio savininko solidariai, nurodydama, kad atsakovui atsakomybė kyla, nes jis neužtikrino, kad didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės neužvaldytų kiti – nevairuotų / nevaldytų asmuo neturintis teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

8. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (TPVCAPDĮ, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis – TPVCAPDĮ 22 straipsnis, – suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pažymėtina, kad išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

9. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti šiam išmokėtą sumą ar jos dalį tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio norma, suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, taikytina draudiko ir draudėjo (transporto priemonės savininko ar valdytojo) teisiniam santykiui, kuris iš esmės yra vidinis draudimo teisinis santykis, jis taip pat yra ir sutartinis santykis. Teisės aktai draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, sieja su priežastinio ryšio tarp nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

10. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė – draudikė, pareiškusi reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovo – draudėjo A. Č. – išmokėtos draudimo išmokos sumą, įrodinėjo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino, jog jam priklausančios transporto priemonės, kuria buvo sukeltas įvykis ir padaryta žala, neužvaldytų trečiasis asmuo – šiuo atveju už eismo įvykį atsakingas R. A.. Ieškovė rėmėsi normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą – CK 6.270 straipsnio 3 dalimi, ir įrodinėjo, kad atsakovo A. Č. neteisėti veiksmai lėmė žalą, kuri būtų atlyginama CK 6.270 straipsnyje nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Esant apdraustai transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei eismo įvykio metu, atsakovo R. A. padaryta žala buvo atlyginta išmokant draudimo išmoką.

11. Kaip jau minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, bet ieškovė jų byloje neįrodinėjo ir jos byloje nenustatytos. Taigi ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovo A. Č. atsakomybės TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas konkrečias pareigas – neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų galimybę taikyti draudėjo atsakomybę nurodyto straipsnio pagrindu, priežastinio ryšio tarp pareigų pažeidimo ir kilusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog ieškovei pasirinkus poziciją reikšti reikalavimą atsakovui delikto pagrindu, neįrodinėjus neteisėtų atsakovo veiksmų TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio išimtinius atvejus, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali įgyvendinti regreso teisę į draudėją, taikymo aspektu, priežastinio ryšio tarp draudėjo pareigų pažeidimo ir kilusios žalos, t. y. ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme, ieškovės reikalavimas atsakovo A. Č. atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos

12. Ieškovė iš atsakovo R. A., kaip 2021-08-05 eismo įvykio kaltininko, kuris vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 1819,84 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, 2021-08-05 vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ko pasekoje nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu apgadino šį automobilį. Dėl žalos dydžio atsakovai tiek A. Č., tiek R. A. prieštaravimų nereiškė, todėl laikytina, jog dėl žalos dydžio ginčo byloje nėra bei žalos dydis įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais.

14. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas R. A. žalos (draudimo išmokos) dydžio neginčijo, savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys atsakovo R. A. atžvilgiu tenkinamas, ieškovei priteisiant 1819,84 Eur žalos atlyginimą.

16. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1819,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Nagrinėjant bylą susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 100 Eur atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 13,44 Eur valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

19. Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovės reikalavimą vienam iš atsakovų A. Č. atmetus, jai iš kito atsakovo R. A. priteistina 50 proc. žyminio mokesčio atlyginimo – 20,50 Eur (CPK 93 straipsnis), valstybei – 6,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškinio reikalavimą atsakovui A. Č. atmetus, A. Č. iš ieškovės priteisiamos 100 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybei – 6,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1819,84 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniolikos eurų 84 ct) žalos atlyginimą regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1819,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas – atsakovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 6,72 Eur (šešių eurų 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.