Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pakeista, nuteistas galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 10 d. 2016 m. spalio 24 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.Skunde nurodo, kad Komisijos teikiamas jau trečią kartą ir nusikaltimo pobūdis neturėtų turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. D. S. padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, tačiau kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas nurodė nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Be to, apeliantas skunde savo situaciją lygina su kitu nuteistuoju, kuriam net esant sunkesnėms sąlygoms, lygtinio paleidimo institutas buvo taikomas ir jis paleistas lygtinai. D. S. neturi nei vienos nuobaudos, skatintas 13 kartų, tinkamai bendrauja su pareigūnais ir kitais nuteistaisiais, palaiko ryšius su artimaisiais laiškais, matosi su jais per pasimatymus, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, yra net 5 kartus LR Konstitucijos egzamino laureatas ir nesilaiko jokių subkultūros taisyklių.Skunde nesutinka su teismo pozicija, kad jis nepripažino kaltės ir paaiškina, kad kaltę pripažįsta, apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiuose irgi nurodyta, jog nuteistasis pripažino peiliu sudavęs smūgį nukentėjusiajam P. P. į krūtinės sritį ir dėl to nuoširdžiai gailisi, iš karto po nusikaltimo iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, mirusiojo sugyventinės atsiprašė, iš dalies atlygino nukentėjusiajai A. V. žalą ir kaip jau minėta teisėjų kolegija sprendė, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo P. P. elgesys. Dėl civilinio ieškinio skunde nurodo, jog jis padengtas pilnai, pateikti įrodymai, o likę ieškiniai nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika. Jei būtų paleistas lygtinai, tai laisvėje dirbant juos atiduotų greičiau. Turto neturi, o pataisos namuose, atskaičius mokesčius, gauna 57,18 eurų, iš kurių pusė atitenka civiliniams ieškiniams, todėl daugiau dengti nėra fiziškai įmanoma. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, aukštesnysis teismas vertina atliktą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kur naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog D. S. priklauso žemai rizikos grupei – 13 balų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymą, svarbus veiksnys yra pažanga nuteistojo elgesyje. Nors skunde nuteistasis kritikuoja teismo nurodytus motyvus, kuriais buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pastebėtina, kad nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nėra kintantis ir balas nemažėjantis, kas leidžia manyti, jog nuo ankstesnio teismo vertinimo šiuo aspektu nuteistojo elgesys itin žymiai nekito taip pat, nors darytina išvada, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tikrai tinkama linkme, pažanga pastebima, bet ne itin reikšminga ir sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo OASys metodika nustatytas įvertinimas nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis. Be jo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Analizuotinos bylos duomenimis pastebimas nuteistojo siekis elgtis tinkamai ir teigiamai visuomenės atžvilgiu, noras būti visuomenės dalimi ir save reintegruoti į ją tinkamai. Skunde nurodytos aplinkybės bei nuteistojo tikslai vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, teismo nuomone, kategoriškai tą teigti nėra neabejotino pagrindo. Labai svarbus ir reikšmingas šiam klausimui veiksnys, tai manymas, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.Manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįstumą patvirtina duomenys dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, t. y. jis priklauso žemai rizikos grupei, iš socialinio tyrimo išvados turinio matyti, nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, verslo vadybos specialybę, pataisos namuose dirba tvarkinio pareigose, turi teigiamą nuostatą į darbą, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su seserimi ir motina, jie tvirti, pastovūs, kas vertintina kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į gyvenimo stilių ir draugus, nustatyta, jog sugebama atpažinti socialinius veiksnius, kas galėtų nulemtų nusikaltimo atsiradimą, jo padarytas nusikaltimas įvertintas kaip atsitiktinis, D. S. nėra įtakojamas kriminalinių subjektų, elgesys su priežiūrą atliekančiais asmenimis bei kitais nuteistaisiais yra tinkamas. Ateities perspektyvos teigiamos, o nuteistasis apie savo tikslus kalba labai konkrečiai, be to, pataisos namuose nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. spalio 28 d. sąmoningai pasirinko gyvenimą Socialinio ugdymo centre, atsisakydamas neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų ir šiuo metu į tai jo požiūris yra neigiamas. Be šių aplinkybių, teigiamą nuteistojo elgesio santykį patvirtina ir tai, kad nuteistasis per pusės paskirtos bausmės atlikimo laiko laikėsi nustatytų pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, jomis nepiktnaudžiavo ir baustas nebuvo, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio veikloje skatintas jau 14 kartų pareiškiant padėkas, suteikiant papildomus ilgalaikius pasimatymus, vieną papildomą trumpalaikį bei nuo 2014 m. gegužės 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios bylos aplinkybės, kurios nuteistąjį teigiamai charakterizuoja, dar nėra visiškai pakankamas ir neabejotinas pagrindas, jog pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą bus pasiekti bausmės tikslai ir užtikrinta bausmės paskirtis, o probacija pasieks savus tikslus. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, esant formaliam pagrindui spręsti ir taikyti lygtinio paleidimo institutą, turi būti neabejotinas ir materialus pagrindas, kuris užtikrinimas neabejotina išvada dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Tokios išvados, tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepadarė.Sugretinus teigiamus veiksnius, reikšmingus šiam klausimui su D. S. nustatytais kriminogeniniais veiksniais, t. y. mąstymu ir elgesiu, kuris nors koreguojamas teigiama linkme, tačiau nėra pakankamas ir neabejotinas šiuo konkrečiu metu bei kitas kriminogeninis veiksnys kaip finansiniai sunkumai, kur sprendžiama, kad jie kol kas dar egzistuoja, pataisos namuose gaunami vykdomieji raštai, neabejotinas manymas, jog nebus daugiau nusikalstama, nepagrįstas. Nors ir nuteistasis šį teismo paminėtą motyvą dėl civilinio ieškinio kritikuoja ir teigia, kad baudžiamosios bylos metu priteistas civilinis ieškinys padengtas pilnai, tačiau byloje tokių duomenų dėl civilinio ieškinio padengimo nėra, ieškinio suma pakankamai didelė, o dokumentas dėl žemės pardavimo ir jame nurodyta suma, pakankama tik daliai civilinio ieškinio atlyginimui, kitų dokumentų pilnai civilinio ieškinio sumai, kaip jau minėta byloje, nepateikta. Todėl nagrinėjamu atveju šis veiksnys nenuneigtas skundo argumentais ir duoda pagrindą, jog esant pakankamai dideliems finansiniams įsipareigojimams probacija gali ir nepasiekti tikslų, o nuteistasis nebus veiksmingai reintegruosis į visuomenę. Taikyti lygtinį paleidimą ar ne yra teismo teisė, bet ne pareiga ir teismas, tik neabejotinai manydamas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir dar kartą nenusikals, gali šį institutą taikyti. Sutinkamai su padarytomis aukštesniojo teismo išvadomis bei tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas alkoholio įtakoje, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, skundą nagrinėjančiajam teismui, kol kas šiuo nagrinėjamu atveju neteikia neabejotinos išvados, jog nuteistajam taikytina probacija pasieks tikslą. Nuteistojo savo situacijos lyginimas su kito nuteistojo padėtimi nevertinamas, nes kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant itin reikšmingo ir svarbaus klausimo, kaip lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybes ir pagrindus, vertinama tik su tuo konkrečiu nuteistuoju reikšminga bylos medžiaga ir pateiktos aplinkybės, todėl tokia skundo argumentacija yra atmestina. Apibendrinant visa tai, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas tinkamas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Teismo nuomone, lygtinio paleidimo pagrįstumo klausimui išspręsti įvertinti reikšmingi duomenys ir aplinkybės, nuteistojo elgesys ir jo pažanga bausmės atlikimo metu ir vietoje, apylinkės teismas nurodė, kad Komisijos nutarimas nepakankamai pagrįstas ir šią išvadą motyvavo, nurodytos faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos tinkamai, o tai, kad teismas nusprendė netvirtinti Komisijos nutarimo, nereiškia, jog buvo padaryti pažeidimai, kurie lemtų apylinkės teismo nutarties panaikinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.