Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria netenkintas E. V. prašymas panaikinti jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paskirtą 5 MGL baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi E. V. nubaustas 5 MGL, t. y. 250 Eur, bauda už tai, kad jis nevykdė 2018 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu teismo paskirto nurodymo iki 2018 m. kovo 30 d. informuoti teismą raštu apie sutikimą ar atsisakymą atlikti psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu). E. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašė paskirtą baudą panaikinti. Skunde nurodė, jog 2018 m. kovo 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje dėl ligos nedalyvavo jo gynėjas advokatas A. Špilkovas, o antrinę teisinę pagalbą byloje teikianti advokatė atsisakė jam suteikti informaciją apie minėtą tyrimą. Kadangi advokatas A. Špilkovas vis dar sirgo, kaltinamasis negalėjo su juo pasitarti, todėl, neturėdamas jokios informacijos apie tyrimą, per tokį trumpą teismo nustatytą terminą negalėjo pateikti atsakymo. E. V. taip pat nurodė nesupratęs, jog atsakymą teismui turi pateikti raštu. Be to, bauda paskirta nepagrįstai ir tuo pagrindu, jog teismo siūlymas, o jo sutikimas ar atsisakymas pasitikrinti poligrafu nėra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi E. V. prašymo panaikinti jam paskirtą baudą netenkino. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo pats tiesiogiai ir betarpiškai ištirti visus bylos įrodymus, o BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, be abejo, yra BPK, tačiau tai ne vienintelis įstatymas, kurio nustatyta tvarka gaunami įrodymai. Tyrimas poligrafu taip pat yra priemonė surinkti bylos duomenis, siekiant išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, jog baudžiamoji byla teisme nagrinėjama nuo 2017 m. kovo 14 d., byloje buvo skelbiamos net 7 pertraukos dėl kaltinamojo E. V. ar jo gynėjo nedalyvavimo. Atsižvelgiant į ilgą bylos nagrinėjimą, į teismo pareigą būti aktyviam ir teisę rinkti naujus duomenis, į tai, kad tik esant rašytiniam kaltinamojo sutikimui atlikti tyrimą poligrafu, yra galimybė išklausyti kitų proceso dalyvių nuomonę dėl šio tyrimo skyrimo tikslingumo, tik tada yra galimas kreipimasis dėl šio tyrimo atlikimo, teismas turėjo teisę ir pareigą nustatyti tam tikrą terminą, per kurį kaltinamasis turėjo išreikšti savo sutikimą ar atsisakymą atlikti tyrimą poligrafu. Byloje dalyvavusi kaltinamojo gynėja advokatė V. Smolskienė, tuoj po 2018 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio, girdint visiems byloje dalyvavusiems asmenims, bandė E. V. teikti konsultaciją žodžiu, tačiau kaltinamasis iš salės pasišalino, todėl kaltinamojo argumentas, kad jis teismo nurodymo neįvykdė dėl nežinojimo, yra nepagrįstas. Kaltinamasis E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti paskirtą baudą. Kaltinamasis skunde nurodo, jog teismo nurodymo neįvykdė dėl nežinojimo, o ne dėl piktybiškumo. 2018 m. kovo 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, kuriame jam buvo pasiūlyta atlikti tyrimą poligrafu, dėl ligos nedalyvavo jo gynėjas advokatas A. Špilkovas, o antrinę teisinę pagalbą byloje teikianti advokatė atsisakė jam suteikti informaciją apie minėtą tyrimą. Kadangi advokatas A. Špilkovas vis dar sirgo, kaltinamasis negalėjo su juo pasitarti, todėl, neturėdamas jokios informacijos apie tyrimą, per teismo nustatytą terminą negalėjo pateikti atsakymo. Be to, nurodo nesupratęs, jog atsakymas teismui turi būti pateiktas raštu.Kaltinamasis taip pat pažymi, jog teismo motyvas, kad jis piktybiškai vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą yra niekuo nepagrįstas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Anot E. V., nedalyvavimas ankstesniuose teismo posėdžiuose visus kartus buvo pateisinimas svarbia priežastimi – liga, pristatant nustatytos formos medicininę pažymą, tuo tarpu kitas kaltinamasis R. K. nedalyvavo mažiausiai trijuose teismo posėdžiuose be pateisinamos priežasties, tačiau jam procesinės prievartos priemonės nebuvo skirtos. Kaltinamojo E. V. skundas tenkinamas. BPK 163 straipsnis nustato, kad bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis BPK ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda, o BPK numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Taigi šiame straipsnyje numatytos nuobaudos paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo, gynėjo ar kitų asmenų dalyvavimą procese, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų vykdymą, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą bei nagrinėjimą.Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, jog bauda kaltinamajam E. V. 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi iš esmės buvo paskirta už tai, kad jis piktybiškai nevykdė 2018 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio metu teismo paskirto nurodymo iki 2018 m. kovo 30 d. informuoti teismą raštu apie sutikimą ar atsisakymą atlikti psichofiziologinį tyrimą ne tik per teismo nustatytą laikotarpį – 3 dienas, bet ir iki 2018 m. gegužės 17 d., tokiu būdu vilkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Grįsdamas skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kaltinamasis nurodo, jog teismo nurodymo neįvykdė ne dėl piktybiškumo, o dėl nežinojimo, teigdamas, jog nesuprato, kad atsakymą teismui turi pateikti raštu, be to, jo gynėjas advokatas A. Špilkovas sirgo tiek teisiamojo posėdžio, kuriame jam buvo pasiūlyta atlikti tyrimą poligrafu, metu, tiek nurodymo įvykdymui teismo nustatytu laikotarpiu, o antrinę teisinę pagalbą byloje teikianti advokatė atsisakė jam pateikti informaciją apie tyrimą. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo gynėjas advokatas A. Špilkovas iš tiesų nedalyvavo 2018 m. kovo 27 d. teisiamajame posėdyje dėl ligos. Tačiau iš kartu su prašymu atidėti 2018 m. kovo 27 d. teisiamąjį posėdį pateiktos medicininės pažymos (b. t. 11, b. l. 18) matyti, jog advokatas A. Špilkovas gydėsi laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Taigi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog E. V. gynėjas būtų sirgęs visą teismo paskirto nurodymo įvykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Be to, apygardos teismo manymu, net ir tuo atveju, jeigu E. V. negalėjo gauti reikalingos teisinės konsultacijos dėl tyrimo poligrafu per teismo nustatytą terminą, dėl ko negalėjo priimti sprendimo ir apie tai pranešti teismui, jis turėjo kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą ir prašyti nurodymo įvykdymo terminą pratęsti, tačiau vietoj to, šią aplinkybę kaltinamasis tiesiog ignoravo. Deklaratyviu laikytinas ir E. V. argumentas, jog jis nesuprato, kad atsakymas teismui turi būti pateiktas raštu. Perklausius 2018 m. kovo 27 d. teisiamojo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog bylą nagrinėjanti teisėja aiškiai nurodė kaltinamajam, jog savo sutikimą arba atsisakymą daryti tyrimą poligrafu kaltinamasis turi išreikšti raštu atvykęs į teismą. Be to, pats kaltinamasis minėto teisiamojo posėdžio metu nurodė supratęs jam teismo skirto nurodymo esmę. Taigi aukščiau aptartos kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepašalina jo atsakomybės dėl neįvykdyto teismo nurodymo.Nepaisant to, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog toks kaltinamojo elgesys neturėjo įtakos netrukdomam baudžiamosios bylos tyrimui ir nagrinėjimui. Apygardos teismo manymu, išsiaiškinti kaltinamojo poziciją dėl sutikimo daryti psichofiziologinį tyrimą teismas galėjo ir 2018 m. gegužės 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu. Iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aišku, kodėl, žemesnės instancijos manymu, galimybė išklausyti kitų proceso dalyvių nuomonės dėl šio tyrimo skyrimo tikslingumo yra tik esant išankstiniam kaltinamojo rašytiniam sutikimui. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu patvirtintos Tyrimo poligrafu taisyklės numato, jog tyrimas poligrafu gali būti atliekamas tik tiriamam asmeniui sutikus ir pasirašius tyrimo subjekto vadovo patvirtintos formos sutikimą tirtis poligrafu, o ne bet kokios formos rašytinį sutikimą. Toks rašytinis sutikimas taip pat nereiškia, jog kaltinamasis vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje negalės pakeisti savo nuomonės ir atsisakyti atlikti tyrimą. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, į 2018 m. gegužės 7 d. teisiamąjį posėdį neatvyko kitas kaltinamasis – E. K., dėl ko byloje buvo paskelbta pertrauka iki 2018 m. birželio 26 d. Taigi išklausyti visų proceso dalyvių nuomonės dėl tyrimo skyrimo tikslingumo, net ir esant rašytiniam išankstiniam E. V. atsakymui dėl sutikimo atlikti tyrimą, teismas nebūtų galėjęs ne tik dėl to, jog E. V. per nustatytą terminą neįvykdė paskirto nurodymo. Taigi daryti išvadą, kad tik dėl kaltinamojo E. V. veiksmų, tiksliau dėl savalaikio veiksmų neatlikimo, buvo sutrukdytas operatyvus bylos nagrinėjimas, nėra jokio pagrindo. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju bauda BPK 163 straipsnio pagrindu E. V. buvo paskirta skubotai, neišnaudojus kitų BPK įtvirtintų galimybių, siekiant užtikrinti tinkamą netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Žemesnės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog E. V. piktybiškai nevykdė teismo nurodymo, tuo vilkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą, taip pat vertino tai, jog baudžiamoji byla nagrinėjama nuo 2017 m. kovo 14 d., byloje dėl kaltinamojo E. V. ar jo gynėjo nedalyvavimo buvo skelbiamos 7 pertraukos. Apygardos teismo manymu, BPK 163 straipsnio pagrindu asmenims, nevykdantiems teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų, procesinės prievartos priemonės gali būti taikomos tik už konkrečius veiksmus ar neveikimą, kiekvieną iš jų vertinant individualiai, o ne asmens elgesį viso bylos nagrinėjimo metu. Teismas, manydamas, jog E. V. ar jo gynėjo nedalyvavimas ankstesniuose teismo posėdžiuose, dėl ko buvo skelbiamos teisiamojo posėdžio pertraukos, buvo nepateisinamas svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis, turėjo teisę savalaikiai minėtų asmenų atžvilgiu taikyti BPK 163 straipsnyje numatytas procesines prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju apskundimo dalyką sudaro apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas E. V. skundas dėl 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apygardos teismas nevertina kaltinamojo E. V. skundo argumentų dėl jo bei jo gynėjo nedalyvavimo ankstesniuose teismo posėdžiuose pateisinimo svarbiomis priežastimis bei procesinių prievartos priemonių skyrimo kitam kaltinamajam. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apylinkės teismas kaltinamojo E. V. skundą dėl 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi paskirtos baudos atmetė nepagrįstai, remdamasis formaliais pagrindais. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – kaltinamojo E. V. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi kaltinamajam paskirta 5 MGL dydžio bauda panaikintina.