Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-03-16 · Administracinė byla Nr. I-290-480/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
I-290-480/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00549-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikatė, Algis Markevičius
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
AB „Kauno energija“
Administracinė byla Nr.I-290-480/2010Teisminio proceso nr. 3-62-3-00549-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 76.; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Jarušauskaitei,trečiojo suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ atstovui Genadijui Kelinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atstovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, pareikštą administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Kauno energija“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo teismą dėl pasikeitusios teisinės aplinkos statybų reguliavimo srityje, pateikti 2010-05-14 teismo sprendimo paaiškinimą, nustatant atsakovui pavedimą pateikti pritarimą pastato (duomenys neskelbtini) , šildymo sistemos pertvarkymui, pareiškėjui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) , atjungiant nuo namo šildymo sistemos ( b.l. 171-172).

Nurodo, jog dėl piktybiško atsakovo sprendimų priėmimo vilkinimo, piktybiško ir ignoruojančio viešojo administravimo įstatymo reikalavimus vengimo operatyviai vykdyti teismo sprendimą, atsakovas pareiškėjui projektavimo sąlygų neišdavė. Pasikeitus Lietuvos Respublikos teisinei aplinkai, susidarė situacija, kad projektavimo sąlygos nustojo būti reikalingos, tačiau pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, 2010 m. spalio 25 d. patvirtintas Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, savivaldybė teisės aktuose nustatytais terminais atlieka numatytus veiksmus, po kurių išduodamas rašytinis pritarimas pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo), arba motyvuotus atsisakymus jį išduoti. Nurodo, kad atsakovas vengia vykdyti viešojo administravimo įstatymą ir turėdamas visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo valią ir teisę atsijungti nuo namo šildymo sistemos, veikdamas biurokratiškai ir vien tik formaliai, vengia išduoti pritarimą pastato šildymo sistemos pertvarkymui, pareiškėjui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) , atjungiant nuo namo šildymo sistemos.

Atsiliepimas

Atsakovo - Kauno miesto savivaldybės administracijai atstovė mano, kad prašymas nepagrįstas, netikslus. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui atsakymą ir atsakovas pateikė ne vieną kartą jam atsakymą. Gali būti išaiškinamas tik neįvykdytas sprendimas, tačiau sprendimas įvykdytas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens- AB „Kauno energija“ atstovas mano, kad pareiškėjo atstovė netinkamai suformulavo savo prašymą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, įpareigojo savivaldybę duoti atsakymą į pareiškėjo prašymą. Sprendimas aiškus. Pareiškėjui buvo atsakyta keliais raštais. Matomai šie atsakymai netenkina pareiškėjo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkintinas.

Išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo E.V. skundą, kuriuo jis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) Panaikinti 2009-10-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus sprendimą Nr. UO-2-1561, kuriuo atsisakyta išduoti projektavimų sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , šildymo sistemos rekonstravimui, atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsivedant autonominį dujinį šildymą; 2) Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti projektavimų sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , šildymo sistemos rekonstravimui, atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsivedant autonominį dujinį šildymą, teismas 2010 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją E. V. 2009-09-08 prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymą.

2010 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą pareiškėjas prašo išaiškinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimo pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje AS525-459/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje AS62-341/2011).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei teismo sprendimą, daro išvadą, kad pareiškėjo prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tokio sprendimo įvykdymas nebuvo apsunkintas, jo rezoliucinė dalis aiški ir suprantama, yra pagrįsta nedviprasmiškais, pačiame sprendime nurodytais motyvais. Pareiškėjo prašymo turinio ( b.l. 171-172), prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų ( b.l. 173-189) bei atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų ( b.l. 198-204), dalyvaujančių teismo posėdyje pareiškėjo ir atsakovo atstovės paaiškinimų analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas išnagrinėjo E.V. 2009-09-08 prašymą bei 2010-09-07 jo prašymą ir atsakė 2010-09-23 raštu Nr. 40-2-1166. Atsakovas 2011-10-18 rašte Nr. 40-2-2170, adresuotame advokatų kontorai bei pareiškėjui E.V., taip pat išdėstė argumentus bei išvardijo įstatymus, kodėl neturi galimybių išduoti pareiškėjo prašomo dokumento. Pažymėtina, jog prašomu išaiškinti sprendimu teismas nebuvo įpareigojęs atsakovą išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą, o tik įpareigojęs atsakovą E.V. 2009-09-08 prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą išnagrinėti iš naujo ir pateikti atsakymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymą. Pateiktų rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas įvykdė 2010 m. gegužės 14 d. teismo sprendimą. Įvykdytas sprendimas negali būti aiškinamas. Be to, pareiškėjo prašymo tenkinimas jame nurodytose ribose galimai lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, pašalinimą, o motyvacijos, kitaip tariant, teismo sprendimo turinio, keitimą, kuris yra neleistinas pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį. Teismas gali aiškinti tiek faktinius, tiek teisinius sprendimo motyvų aspektus, tačiau negali keisti jo turinio ir esmės, analizuoti sprendime neaptartų klausimų. Pareiškėjo prašymas peržengia sprendimo aiškinimo ribas, yra susijęs su papildomomis aplinkybėmis, kurios nebuvo analizuojamos bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat keičia sprendimo turinį, nėra susijęs su sprendimo formuluočių patikslinimu bei sprendimo rezoliucinės dalies supratimu. Esant minėtoms aplinkybėms ir argumentams, nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą išaiškinti teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 str. 3 d. teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. prašymo dėl 2010-05-14 sprendimo išaiškinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Albina RimdeikatėJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius