- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-606-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11599-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- J. Š.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-606-253/2015
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-11599-2013-2)
2015 m. gegužės 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. (J. Š.) ieškinį atsakovei B. K. dėl išlaikymo mokėjimo nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė teismo nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-792/2012 atsakovei priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis mokėjimą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priteisiant iš ieškovo atsakovei išlaikymą teismas turėjo duomenis, jog atsakovei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, tačiau nuo 2011-11-18 atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Be to, atsakovė turi ilgalaikius santykius su A. P., su kuriuo pasistatė namą (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovas turi tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaiko savo senyvą motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), taip pat nedirbančią sugyventinę, su kuria turi ilgalaikius santykius. Pažymėjo, kad pagal specialybę yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje, dėl pablogėjusios sveikatos veikiausiai daugiau nebegalės vykti į reisą jūroje bei dirbti pagal specialybę. Ieškovo nuomone, atsakovės turimas turtas yra pakankamas, siekiant atsakovei save išlaikyti bei užtikrinti minimalius poreikius, todėl yra pagrindas nutraukti iš ieškovo priteistą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu ieškinį tenkino ir nutraukė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1323-792/2012 iš ieškovo J. Š. atsakovei B. K. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis mokėjimą nuo teismo sprendimo nagrinėjamojoje byloje įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovės B. K. ieškovui 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės B. K. 144 Lt (41 Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo ieškovo valdomo nekilnojamojo turto sudėtis nepakito, t. y. jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas. Ieškovas Lietuvoje nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Ieškovas nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) užsienio įmonėse, tačiau po paminėto teismo sprendimo ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos, kadangi nuo 2012 m. ieškovas nebeturi nuolatinio darbo, dirba tik laikinai: 2012 m. dirbo šešis mėnesius, 2013 m. dirbo 4,5 mėn., 2014 m. dirbo tris mėnesius, tai lemia amžius ir pablogėjusi sveiktos būklė. Atsižvelgęs į tai bei į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis turi sveikatos problemų, susijusių su širdimi ir koja taip pat, kad jis išlaiko senyvo amžiaus motiną, teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) bei sveikatos būklė po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo pakito blogėjimo linkme. Taip pat nustatyta, kad atsakovės darbingumas padidėjo 10 procentinių punktų, lyginant su darbingumo lygiu priimant 2012-01-11 teismo sprendimą inter alia dėl išlaikymo priteisimo. Po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo nepakito atsakovės valdomo nekilnojamojo turto sudėtis, t. y. jai nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas bei žemės sklypas, 2014-11-06 Turto arešto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi dvi transporto priemones. Atsakovė taip pat turi skolinių įsipareigojimų, atsiradusių po 2012-01-11 teismo sprendimo. Nagrinėjamu atveju byloje kaip liudytojai apklausti V. R., V. M., M. V., gyvenantys (duomenys neskelbtini), parodė tokias pačias aplinkybes apie tai, kad atsakovė veda bendrą ūkį su A. (pavardė jiems nežinoma), apie metus faktiškai kartu gyvena šiame kaime pasistatytame rastiniame name, kurį kartu statė 5‑6 metus. Teismo vertinimu, šie liudytojų parodymai paaiškina aplinkybes ir dėl atsakovės pajamų šaltinio. Ieškovas priteisto išlaikymo atsakovei neteikia, atsakovė nurodo gyvenanti iš 125 Lt jai liekančios netekto darbingumo pensijos, taip pat skolinasi iš pažįstamų, draugų. Pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-11 sprendimu nustatė, jog šalys kartu negyvena nuo 2004 m., išlaikymas ieškovei priteistas nuo 2006-09-05. Teismo nuomone, logiškai nepagrindžiama, jog ją jau apie dešimt metų iš esmės išlaiko pažįstami ir draugai, padeda jai apsirūpinti ne tik maistu, drabužiais, iš esmės apmoka komunalinius mokesčius, nes įsiskolinimas už juos nėra ženklus, perka daugybę vaistų, kurių atsakovė net nesuskaičiuoja, nežino pavadinimų. Teismas darė išvadą, kad iš aplinkybių akivaizdu, jog atsakovė turi pajamų šaltinį. Pažymėta, kad prie savo išlaikymo turi prisidėti ir pats išlaikymo reikalingas asmuo, jis privalo imtis visų priemonių surasti papildomų pajamų šaltinį, ir neturi perkelti išlaikymo prievolės buvusiam sutuoktiniui. Be to, būdama iš dalies nedarbinga, atsakovė turi galimybę gauti išlaikymą iš dviejų savo pilnamečių vaikų. Atsakovė gali gauti pajamų iš asmeninės nuosavybės teise turimų žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir buto nuomos ar šio turto pardavimo. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovei racionaliai naudojant turimą turtą, taip pat pajamas, kurios akivaizdžiai yra didesnės nei tik netekto darbingumo pensija, atsižvelgiant į atsakovės teisę gauti jai reikalingą išlaikymą iš dviejų pilnamečių vaikų, atsakovė gali pati, be ieškovo mokėtino (bet iki šiol nemokėto) išlaikymo, užsitikrinti minimaliųjų ir kartu būtinųjų asmeninių poreikių patenkinimą, o tai sudaro pagrindą nutraukti išlaikymo atsakovei mokėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. prašo 2014-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant kaip liudytojus D. M. ir A. P.. Nurodo, kad ji turi draugų (duomenys neskelbtini), daug metų pažįsta ten gyvenančius A. P. ir jo seserį L. P., pas juos svečiuojasi, tačiau tai nereiškia, kad ji su A. P. gyvena, kad veda su juo bendrą ūkį ir kad A. P. ją išlaiko. Liudytojų atsakovė nėra mačiusi, jų nepažįsta. Atsakovė nebūtų galėjusi prisidėti prie A. P. gyvenamojo namo statybos, nes neturėjo tam jokių lėšų. Nurodo, kad atsakovei nebuvo leista proceso metu pasisakyti dėl šių liudytojų parodymų ir jų vertinimo. Vien iš ieškovo atvestų liudytojų parodymų, nesant byloje jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, ir, priešingai, esant byloje rašytiniams įrodymams, kad atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini), nebuvo galima konstatuoti, kad atsakovė gyvena su A. (duomenys neskelbtini), kad veda su juo bendrą ūkį ir kad jis ją išlaiko. Pastaruoju metu jai padeda (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra, kuri sumokėjo didelę dalį atsakovės skolų už buto komunalines paslaugas, savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams atsakovė vykdo tik iš dalies. Be kas mėnesį mokamos netekto darbingumo pensijos, kurią atsakovė nurodė pirmosios instancijos teismui, atsakovė 2014 m. kelis mėnesius gavo 314,72 Lt socialinę pašalpą, taip pat 2014 m. kovo mėn. gavo vienkartinę pašalpą, kelis kartus gavo nemokamą maisto davinį, taip pat buvo trumpam įsidarbinusi. Ji naudojasi būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijomis. Jos gaunamų pajamų nepakanka, kad nedidėtų komunalinės skolos, taip pat vaistams ir kitiems būtiniausiems poreikiams. Atsakovės galimybės įsidarbinti ir nuolat dirbti bei gauti kiek stabilesnes pajamas yra ribotos dėl amžiaus ir sveikatos būklės, šiuo metu atsakovė yra bedarbė. Atsakovės pajamos nėra pakankamos, kad atsakovė galėtų save išlaikyti, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė turi didelių skolinių įsipareigojimų, kurie išieškomi priverstine tvarka. Toks teismo sprendimas sukuria kur kas daugiau neigiamų pasekmių atsakovei, nei pareigos mokėti išlaikymą išsaugojimas ieškovui. Atsakovės galimybės disponuoti turimu turtu yra apribotos, nes jis visas areštuotas antstolių. Be to, nagrinėjamoje byloje esminio aplinkybių pasikeitimo šiuo aspektu, t. y. dėl galimybės racionaliai naudojant turtą gauti iš jo pajamų, nebuvo, o iš esmės pakartotinis įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimas neleistinas ir neteisėtas. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad ieškovas neturi galimybės teikti atsakovei išlaikymą. Pažymi, kad atsakovės ir ieškovo vaikai neturi galimybių teikti atsakovei reikalingą išlaikymą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas J. Š. nepateikė, tačiau pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1323-792/2012, nutraukta ieškovo J. Š. ir atsakovės B. K. (buvusi pavardė – Š.) santuoka. Šiuo sprendimu, be kita ko, iš J. Š. B. K. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2006‑09‑05, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir nutraukė iš ieškovo priteistą išlaikymo atsakovei mokėjimą.
Atsakovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliantė grindė tuo, kad siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę apie tai, jog atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) su A. P., kartu nulėmusią pirmosios instancijos teismo išvadą, jog A. P. išlaiko atsakovę, reikia apklausi kaip liudytojus D. M. ir A. P.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašymas dėl paminėtų liudytojų apklausos nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, teisėjų kolegija apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, susijusius su atsakovės gaunamomis pajamomis, turto panaudojimo galimybėmis bei galimybe save išlaikyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės pajamas, iš kurių ji gyvena, sudaro netekto darbingumo pensijos dalis, kuri lieka po antstolių atliekamų išskaitų. Bylos duomenimis ši dalis po išskaitų sudaro 125,25 Lt (b. l. 49–50). Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2014 m. sausio–balandžio mėn. gavo 314,72 Lt socialinę pašalpą, 2014 m. kovo mėn. gavo vienkartinę 150 Lt pašalpą. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo metu yra bedarbė, tačiau atsakovė yra iš dalies darbinga – nuo 2014-03-31 iki 2016-03-30 jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Tad lyginant su atsakovės darbingumo lygiu, buvusiu priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 teismo sprendimą, atsakovei nustatytas darbingumo lygis padidėjo (10 proc.). Iš bylos duomenų matyti, kad po šio 2014-03-31 atlikto darbingumo lygio vertinimo atsakovė kurį laiką buvo įsidarbinusi ir gavo pajamų. Apeliantė taip pat patvirtina, kad naudojasi šildymo, geriamojo vandens ir karto vandens išlaidų kompensacijomis. Be to, apeliantė nurodo, kad ieškovo mokėtinas išlaikymas realiai nebuvo mokamas, o buvo įskaitomas į atsakovės prievolę mokėti ieškovui teismo priteistą kompensaciją. Taip pat atsakovė pažymi, kad jai finansiškai padeda užsienyje gyvenanti dukra, kuri apmokėjo dalį įsiskolinimų už komunalines paslaugas, paliko drabužių.
Atsakovė nurodo, kad turi didelių kreditinių įsipareigojimų. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalis atsakovės skolinių įsipareigojimų atsiradę iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 teismo sprendimo priėmimo. Po minėto teismo sprendimo atsiradę atsakovės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams A. D. (15 000 Lt), ieškovui J. Š. (15 574,89 Lt) ir už komunalines paslaugas (379,07 Lt). Pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolos išieškojimo iš atsakovės kreditoriui A. D. vykdymas buvo sustabdytas, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Įvertinus duomenis apie atsakovės skolinius įsipareigojimus, tai, kad dalis įsiskolinimų susidarę po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) bendro ploto trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir po teismo sprendimo priėmimo susiklosčiusioje situacijoje racionaliai naudodama turimą turtą gali gauti pajamų iš turto (jo dalies) nuomos ir taip gauti papildomų pajamų savo poreikiams ir kreditiniams įsipareigojimams dengti. Apeliantės argumentai, kad turtas yra areštuotas ir dėl to mažiau patrauklus potencialiems nuomininkams, vertinti kaip deklaratyvūs.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien ieškovo ir jo iniciatyva liudytojais apklaustų asmenų parodymais, konstatavo, jog atsakovę išlaiko kitas asmuo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Apeliantė nurodo, kad gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vartoja elektrą, vandenį, šilumą, naudojasi komunalinėmis paslaugomis, dalyvauja su namo reikalais susijusių klausimų svarstyme. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti (duomenys neskelbtini) gyvenantys V. R., V. M. ir M. V. parodė, kad atsakovė apie metus su A. gyvena (duomenys neskelbtini) pastatytame name, iki tol namas buvo statomas apie 5‑6 metus, o atsakovė ir A. atvažiuodavo kartu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė minėtame name praleido visą vasarą. Apeliantės teigimu, atstumai tarp namų (duomenys neskelbtini) yra didesni, nei bylos nagrinėjimo metu nurodė liudytojai, ir faktiškai neįmanoma įžiūrėti, kas ką veikia kaimyno teritorijoje, tačiau iš esmės neneigė aplinkybių, kad turi draugų (duomenys neskelbtini) – A. P. ir jo seserį L. P., ten yra buvusi, lankėsi ne kartą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikto D. M. pareiškimo duomenys nelaikytini paneigiančiais liudytojų parodytas aplinkybes, kad tam tikrais laikotarpiais atsakovė galėjo gyventi ne tik jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Nors atsakovė teigia, kad proceso metu jai neleista pasisakyti dėl minėtų liudytojų parodymų ir jų vertinimo, tačiau teismo posėdžio metu, kai buvo apklausiami minėti liudytojai, apeliaciniame skunde nurodytų abejonių atsakovė nereiškė. Poziciją dėl liudytojų parodymų atsakovė išdėstė tik atnaujinus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau prašymo apklausti jos apeliaciniame skunde nurodomus ar kitus liudytojus nereiškė. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausiant liudytojus atsakovė turėjo teisę jiems užduoti klausimus ir iš bylos medžiagos nustatyta, kad šia teise atsakovė teismo posėdžio metu naudojosi. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu nustatomi faktiniai duomenys byloje (CPK 177 str. 1–2 d.). Taip pat pažymėtina, kad išvadas apie įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą teismas daro įvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet visų įrodymų byloje visumą, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (CPK 176 str. 185 str.). Minėti duomenys byloje vertinti nustatant atsakovės turtinę padėtį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad išvadas dėl ieškovės gaunamų pajamų vertinimo teismas darė remdamasis ne tik liudytojų parodymais, tačiau įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų apie atsakovės pajamas bei atsakovės paaiškinimus šiuo klausimu apie pajamų šaltinius, išlaidų pagrindimą. Visuma šių duomenų, atsižvelgiant į išlaikymo priteisimo laikotarpį ir jo teikimo faktines aplinkybes, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad atsakovės pajamos yra didesnės. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas neturi galimybės teikti atsakovei išlaikymą ir nėra nustatyta esminio aplinkybių pasikeitimo pateisinančio išlaikymo mokėjimo nutraukimą. CK 3.72 str. 11 d. numatyta, kad jeigu išlaikymas iš buvusio sutuoktinio buvo priteistas periodinėmis išmokomis, tai, iš esmės pasikeitus CK 3.72 str. 5 d. numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą. CK 3.72 str. 5 d. numatyti kriterijai į kuriuos, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti teismas, t. y. santuokos trukmė, išlaikymo reikalingumas, abiejų buvusių sutuoktinių turtinė padėtis, jų sveikatos būklė, amžius, taip pat jų darbingumas, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybės, taip pat ir kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui J. Š. nuosavybės teise priklauso vieno kambario, (duomenys neskelbtini) bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo ieškovo valdomo nekilnojamojo turto sudėtis nepakito. Bylos duomenimis, atsakovas nuo 2014-01-23 įregistruotas darbo biržoje, turi sveikatos problemų. Atsakovas taip pat nurodė, kad sumažėjo darbo ir sumažėjo jo pajamos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) bei sveikatos būklė po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo pakito blogėjimo linkme. Tuo tarpu atsakovės darbingumo lygis, lyginant su jos darbingumo lygiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo priėmimo metu, šiek tiek padidėjo. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju nebuvo esminio aplinkybių pasikeitimo dėl galimybės atsakovei racionaliai naudojant turtą gauti iš jo pajamų, tačiau, kaip pažymėta anksčiau, teismas išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą daro įvertinęs visumą įrodymų byloje. Nagrinėjamoje byloje, nors ir nekonstatuotas esminis, tačiau nustatytas ieškovo pajamų sumažėjimas, jo sveikatos būklės pablogėjimas. Tiek šie duomenys, tiek duomenys apie atsakovės darbingumo pagerėjimą, tiek laikotarpius gyvenant kitoje vietoje nei jos nurodoma gyvenamoji vieta, didesnes pajamas, galimybes gauti papildomas pajamas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė gali pati užsitikrinti minimaliųjų ir kartu būtinųjų asmeninių poreikių patenkinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytas buvusių sutuoktinių išlaikymo klausimų sprendimui svarbių aplinkybių pokytis sudaro pagrindą jį vertinti kaip esminį CK 3.72 str. 11 d. prasme. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl išlaikymo reikalavimo iš pilnamečių vaikų vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą palikti nepakeistą.