Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūrai ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Litesko“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-153 „Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“; 2) panaikinti Ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 4-20 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo bei Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-346 pakeitimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad Ūkio ministerija 2008 m. pradžioje paskelbė, kad bus galima gauti paramą iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas gamybai“ (toliau – ir Priemonė). Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 15 d. pateikė paraišką paramai gauti jo vykdomam projektui „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus regioninėje katilinėje“ (toliau – ir Projektas, Paraiška), nurodė, kad negalės vykdyti Projekto, jeigu nebus paskirta maksimali leidžiama ES struktūrinių fondų parama. Pareiškėjas įvertino, kad Projektas be viešojo pirkimo procedūrų, nuo darbų pradžios gali trukti apie 39 mėnesius, todėl viešojo pirkimo procedūras pradėjus po Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo, Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 patvirtintame VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytas 36 mėnesių terminas būtų viršytas ir pareiškėjo Paraiška neatitiktų būtino reikalavimo. Neįvykdžius pirkimo procedūrų iki Paraiškos pateikimo ir patvirtinimo negalėjo būti nustatyta Projekto vertė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. ES oficialaus leidinio priede TED Nr. S42 ir 2008 m. kovo 5 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 18 paskelbė atviro tarptautinio konkurso „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“ sąlygas, skelbimo tekstą bei kvalifikacinius reikalavimus suderino su Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VTP). Tiekėjai turėjo 77 dienas nuo paskelbimo pasiūlymams pateikti. Konkursui buvo pateikti dviejų tiekėjų pasiūlymai: „Isolux Ingenieria S.A.“ (Ispanija) ir AB „Axis Industries“ (Lietuva), tačiau jie neatitiko konkurso sąlygų. Bendrovė 2008 m. liepos 1 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo atmesti visus pasiūlymus. VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472 pareikalavo nutraukti atviro konkurso procedūras, pareiškėjas tai ir padarė. Taigi pareiškėjas turėjo arba iš naujo skelbti atvirą konkursą, arba vykdyti pakartotinį pirkimą kitu Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) leidžiamu būdu. Kadangi per VPĮ nustatytus terminus iš naujo atlikti tarptautinių pirkimo procedūrų nebuvo galimybės, buvo nuspręsta skubos tvarka atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu remiantis VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pirkimo objektas – kogeneracinės elektrinės statybos darbai – yra itin specifinis, todėl dalyvauti konkurse galėjo tik siauras ratas tiekėjų. Apie pirkimą buvo paskelbta viešai ES, įskaitant Lietuvą, reikalavimai pirkimo objektui nesikeitė, todėl nebuvo pagrindo tikėtis, kad daugiau tiekėjų galėtų pareikšti susidomėjimą konkursu. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštais pateikė kvietimus dalyvauti neskelbiamų derybų procese ir neskelbiamo pirkimo sąlygas dviem bendrovėms, pateikusioms pasiūlymus atvirame konkurse. Įvertinus tiekėjų pasiūlymus buvo vykdomos derybos, kurių metu Projekto darbų kaina buvo gerokai sumažinta, kartu sumažinta ir Projekto finansinė rizika. Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas įvertinti sprendimą pirkimą vykdyti skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu. Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. spalio 2 d. rašte pretenzijų ar reikalavimų nepareiškė.

Pažymėjo, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. R4-1306(1.10) informavo pareiškėją, kad pateikta Paraiška yra tinkama finansuoti pagal administracinės atitikties ir tinkamumo reikalavimus. Ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-346 Projektui buvo paskirta maksimali ES struktūrinių fondų parama – 18 000 000 Lt. 2009 m. rugsėjo 2 d. Ūkio ministerija, LVPA ir pareiškėjas sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 (toliau – ir Finansavimo sutartis). Viso paraiškos vertinimo proceso metu nei LVPA, nei atsakovas nekėlė klausimų dėl viešojo pirkimo procedūrų, atliktų iki paramos skyrimo, nors viešųjų pirkimų medžiaga buvo pateikta kartu su Paraiška. Pareiškėjas 2009 m. spalio 14 d. su AB „Axis Industries“ pasirašė sutartį Nr. 091014-A ir pradėjo vykdyti Projektą. Pradėjus Projekto įgyvendinimą, LVPA kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados apie sprendimų, atliekant neskelbiamas derybas, atitikties VPĮ. Viešųjų pirkimų tarnyba 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 konstatavo neatitiktį VPĮ. Remiantis 2010 m. sausio 12 d. pareiškėjo ir LVPA atstovų susitikimo nutarimu, pareiškėjas Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė papildomos informacijos. Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. vasario 5 d. rašte Nr. 4S-453 nurodė LVPA atsižvelgti į pareiškėjo argumentus, o galimus VPĮ pažeidimus laikė neesminiais. Tačiau LVPA 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. R4-3648(1.20) pasiūlė atsakovui sumažinti Projektui paskirtą ES struktūrinių fondų finansavimą 25 procentais, t. y. 4 500 000 Lt. Atsakovas 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-2356 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl galimybės taisyti nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 01-232-2010 pateikė naujo viešojo pirkimo organizavimo galimybės sąlygas. Atsakovas 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 leido taisyti padarytus pirkimo trūkumus – pakartotinai vykdyti naują viešąjį pirkimą ir rekomendavo raštu derinti su pirkimais susijusius dokumentus su LVPA ir VPT. Pareiškėjas parengė sutarties su esamu rangovu nutraukimo ir skelbiamų derybų sąlygų biomasės kogeneracinės elektrinės statybos darbams pirkti projektus bei 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikė juos suderinti LVPA, atsakovui ir VPT. VPT 2010 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 4S-3316 ir 2010 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-3796 pateikė savo nuomonę, kad ištaisant trūkumus, naujas pirkimas turėtų būti vykdomas tik likusiai Projekto darbų daliai. 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895 VPT nurodė, kad pareiškėjas turėtų nutraukti su rangovu sudarytą sutartį ir organizuoti naują pirkimą, o priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. 2011 m. sausio 11 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-153 atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesilaiko ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimų taisymo sąlygų, numatytų jo 2010 m. liepos 28 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-4378, todėl ūkio ministras 2011 m. sausio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 4-20, kuriuo Projekto išlaidų suma (19 992 147,50 Lt), įskaitant 15 492 147,50 Lt Projekto vykdytojo įnašą, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis ir Projekto vykdytojui skirta finansavimo lėšų suma sumažinta 4 500 000 Lt.

Pareiškėjas pažymėjo, kad negalėjo numatyti įvykių, lėmusių būtinybę pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Neskelbiamų derybų pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos tik neesminiais aspektais, tiekėjų buvo prašoma ne parengti naujus pasiūlymus, o tik patvirtinti, kad jų atviram konkursui pateikti pasiūlymai būtų laikomi pasiūlymais neskelbiamoms deryboms. Neesminiais aspektais atnaujintos pirkimo sąlygos buvo pateiktos tiekėjams kartu su kvietimais teikti pasiūlymus neskelbiamų derybų būdu, todėl VPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. VPĮ 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas vadovavosi atviram konkursui tiekėjų pateiktomis pažymomis bei turėjo pirkimą laimėjusio rangovo kituose pirkimuose pateiktas pažymas.

Pabrėžė, kad pripažinus VPĮ nuostatų pažeidimą, šis laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo ES paramai mažinti, nes nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo principai. Neskelbiamų derybų būdu mažiausios kainos pasiūlymą pateikusio tiekėjo kaina buvo sumažinta dar 10,4 mln. Lt, todėl viešasis pirkimas atitiko racionalaus ir efektyvaus lėšų naudojimo principą. Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkte nustatyta, kad įtariamo pažeidimo tyrimas atliekamas, jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagristų išlaidų. Nagrinėjamu atveju nėra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkte numatytų sąlygų – žalos ES ar Lietuvos Respublikos biudžetui ir objektyvios žalos atsiradimo galimybės.

VPT jau 2008 m. rugsėjį turėjo informaciją apie pareiškėjo vykdomą Projekto darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, todėl galėjo ir turėjo imtis adekvačių priemonių. Tuo metu sutartis su rangovu dar nebuvo pasirašyta ir pirkimo procedūros nebuvo baigtos, taigi VPT turėjo teisę sustabdyti jų vykdymą arba pareikalauti nutraukti procedūras. VPT 2008 m. spalio 2 d. raštas gali būti vertinamas kaip sankcionuojantis pareiškėjo atlikto pirkimo procedūrų užbaigimą, sutarties pasirašymą ir tolesnį Projekto vykdymą. VPT 2010 m. vasario 5 d. raštas patvirtina, kad esminių VPĮ pažeidimų nepadaryta. Pareiškėjas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl sutarties, sudarytos su rangovu, teisėtumo ir galimybės ją įgyvendinti. Konkurso laimėtojas pradėjo vykdyti Projekto įgyvendinimo darbus ir taip pat turėjo teisėtų lūkesčių dėl sutarties teisėtumo, jos įvykdymo ir gautinų pajamų.

Atsakovo priimtas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą. Projektas prisideda prie realaus Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, nes biomasė pakeistų apie 18 mln. Nm³ iškastinio kuro per metus, gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galia išaugtų 18,8 MW, o apimtis – 124 000 MWh per metus, CO₂ emisijos sumažėtų 33.400 tonų per metus, sumažėtų Alytaus miesto vartotojams tiekiamos šilumos kainos, regione būtų sukurta darbo vietų. Projekto įgyvendinimas svarbus užtikrinant viešąjį interesą. Sumažinus ES paramos dydį 4 500 000 Lt, susidariusį papildomą skirtumą tarp Projekto vertės ir Projektui skirtos paramos sumos turėtų padengti pats pareiškėjas iš savo lėšų ar ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 80.1.2 punktą iš ES struktūrinių fondų lėšų sukurtas turtas šilumos kainos vartotojams nedidina. Sumažinus finansavimą 25 procentais, pareiškėjas gali būti nepajėgus pabaigti Projektą laiku ar jį įgyvendinti. Neįgyvendinus Projekto, Priemonės tikslų pasiekimas nusikeltų neribotam laikui. Projekto vertė yra 86 900 000 Lt, iš ES struktūrinių fondų finansuojama tik 18 000 000 Lt, likusi dalis yra tiesioginės užsienio investicijos ir UAB „Litesko“ akcininko Prancūzijos įmonės „Dalkia International S.A.“ lėšos. Dėl ES paramos sumažinimo būtų prarasta beveik 69 milijonų litų užsienio investicijų. VPT nuomone, padaryti pažeidimai atitiktų ne Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 1 priedo 2 punktą, o 1 priedo 12 punktą, kuris numato, jog už formalius pažeidimus, kurie neturi galimo finansinio poveikio, negali būti taikoma paramos dydžio pataisa. Sprendimas sumažinti Projektui skirtą paramą 25 procentais yra neproporcingas nei faktinėms aplinkybėms, nei Projekto tikslams, nei galimoms tokio ES struktūrinių fondų paramos sumažinimo pasekmėms.

Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktas nustato sąlygas įtariamam pažeidimui nustatyti, o ne paramai sumažinti. Valstybės biudžeto nuostolių galėjo atsirasti, nes, Europos Komisijai atlikus Projekto auditą ir nustačius pažeidimus, išmokėtos ES lėšos turėtų būti kompensuotos būtent iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Ūkio ministerija 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 „Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ informavo pareiškėją apie sprendimą leisti jam taisyti nustatytą ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimą, tačiau pareiškėjas per protingą terminą nesiėmė atitinkamų priemonių pažeidimui ištaisyti pagal Ūkio ministerijos nustatytas sąlygas, todėl atsakovas priėmė sprendimą pritarti LVPA siūlymui sumažinti Projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, neišmokėtai Projektui skirto finansavimo sumai – 25 proc., t. y. 4 500 000 Lt. Nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173, 26 punkte nurodytomis Gairėmis. Gairių 1 priedo 2 punkto rekomenduojama pataisa – 25 procentai neteisėtai sudarytos sutarties sumos, kai sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet buvo paskelbta informacija, leidžianti kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse. Skundžiamas ūkio ministro įsakymas priimtas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, atsižvelgiant į tai, kad LVPA nustatė ES paramos panaudojimo pažeidimų. Projekto vykdytojas atliko viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nurodydamas ypatingą skubą ir kviesdamas tiekėjus teikti pasiūlymus, Projekto vykdytojas nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, nepateikė tiekėjams naujai parengtų viešojo pirkimo sąlygų ir nesupažindino tiekėjų su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ypatingą skubą, atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Skuba buvo nepagrįsta, nes tuo metu nebuvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas. Pareiškėjas nepagrįstai pakvietė tik du tiekėjus, išreiškusius pageidavimą dalyvauti nutrauktame atvirame konkurse. Didelė tikimybė, kad pirkimo sąlygose nustačius kitus kvalifikacinius reikalavimus, pirkime dalyvautų daugiau tiekėjų. Tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo realios galimybės susipažinti su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, kadangi kartu su kvietimu dalyvauti derybose nebuvo pateiktos pirkimo sąlygos. Taip pareiškėjas pažeidė VPĮ 76 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jis neįsitikino tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, kaip to reikalauja VPĮ 32 straipsnio 1 dalis.

Skundžiamas ūkio ministro įsakymas priimtas atsižvelgiant į LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštą Nr. R4-3589(1.7) ir 2010 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. R4-17501(13.1.5), taip pat į VPT 2009 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 4S-4445, 2010 m. vasario 5 d. raštą Nr. 4S-453, 2010 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-3796, 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 4S-3895. Patarajame rašte Nr. 4S-3895, be kita ko, nurodyta, kad jau ankstesniame VPT 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 buvo įvertintos minėtos pirkimo procedūros, ir nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ nuostatas, pasirinko netinkamą pirkimo būdą. Šiame rašte taip pat teigiama, kad pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į LVPA pasiūlymą (2010 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. R4-17501(13.1.5) ir vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 punktu bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, pareiškėjui buvo sumažinta finansavimo lėšų suma, o ne nurodyta nutraukti 2009 m. spalio 14 d. pirkimo sutartį Nr. 091014-A ir organizuoti naują viešąjį pirkimą, kaip 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895 rekomendavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-2356 nenurodyta, kad aplinkybė, jog informacija apie atvirą pirkimą buvo paskelbta ES oficialiame leidinyje, patvirtina, kad nebuvo pažeistos konkurencijos sąlygos. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta priimant pareiškėjo atžvilgiu palankesnį sprendimą, negu numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.1 punkte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Finansavimo sutarties 3.3 punktu bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių nuo projekto darbų įgyvendinimo pradžios. Šis terminas gali būti pratęstas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta tvarka. Visos Projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 184.4 punktu, Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) 13.6 punktu bei Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktu, LVPA 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. R4-14214(1.8) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti vertinimo išvadą, ar UAB „Litesko“ viešųjų pirkimų komisijos priimti sprendimai, atliekant neskelbiamas derybas elektrinės statybos darbams pirkti, atitinka VPĮ reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 pažymėta, kad perkančiosios organizacijos nurodyta ypatinga skuba neatitinka VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl pirkimo būdas yra nepagrįstas. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nustatė VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 76 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Vadovaujantis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Gairės. Nagrinėjamu atveju UAB „Litesko“ 2008 m. vasario 29 d. apie minimą pirkimą paskelbė ES oficialiojo leidinio priede. Toks paskelbimas sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse. Neskelbiamų derybų būdu rinkdamasis rangovą, UAB „Litesko“ nagrinėjo visus atviro konkurso metu pateiktus pasiūlymus ir taip sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti pirkime. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Gairėmis bei Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 197.2 punktu, LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-3589(1.7) pasiūlė Ūkio ministerijai sumažinti skiriamų ES fondų lėšų sumą 25 procentais. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 4-20 Projekto išlaidų suma (19 992 147,50 Lt), įskaitant 15 492 147,50 Lt UAB „Litesko“ įnašą, buvo pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis ir UAB „Litesko“ skirta finansavimo lėšų suma buvo sumažinta 4 500 000 Lt.

Pažymėjo, kad paraiškos vertinimo tikslas – nustatyti, ar projektas yra tinkamas finansuoti, t. y. ar jis atitinka projektų atrankos kriterijus. Skiriant finansavimą ir pasirašant finansavimo sutartį yra nustatomas didžiausias galimas finansavimo dydis. Projekto vykdytojui kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios atitinka Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ 6.1.1 punktu yra vertinama, ar projektas suderinamas su Europos Bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis, o ne išlaidų tinkamumas finansuoti. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 punktą, už VPĮ nuostatų laikymąsi atsako projekto vykdytojas. Pareiškėjo teiginys, kad vykdydamas pirkimą siekė nustatyti Projekto vertę, yra teisiškai nepagrįstas. Nepagrįstas ir jo teiginys, kad VPT patvirtino, jog pareiškėjo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir jo įgyvendinimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms, kadangi nei Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 2 d. rašte Nr. 4S-3212, nei kituose jos raštuose nėra taip pasakyta. Tačiau Europos Komisija ir Europos audito rūmai yra ne kartą paminėję, kad skuba negali būti grindžiama paraiškų pateikimo terminais.

Išlaidos, patirtos pažeidžiant teisės aktus viešųjų pirkimų srityje, yra laikomos netinkamomis finansuoti, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė pritaiko finansines pataisas. Tokiu atveju fondų lėšas valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamoje veiksmų programoje. Jeigu patvirtintoje, Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija gali atlikti finansinį koregavimą ir panaikinti visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį. Kompensavus išlaidas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas, nes iškiltų grėsmė Lietuvos Respublikai netekti atitinkamos veiksmų programos ar jos dalies ES finansavimo. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 7 punktą, pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Ši nuostata yra perkelta ir į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktą. Pareiškėjas įvykdė pirkimus pažeisdamas viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl visos išlaidos pagal pasirašytą sutartį, kuri sudaryta pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, tampa netinkamomis finansuoti. Jei valstybė narė kompensuotų pareiškėjui netinkamas finansuoti išlaidas, bendrajam biudžetui būtų padaryta žala.

Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė contra legem, todėl jokių teisėtų lūkesčių jis negalėjo įgyti. Skundžiamu sprendimu nėra užkertamas kelias Projektui vykdyti. Kita vertus, proporcingumo principas reikalauja, kad taikomos sankcijos būtų pakankamai atgrasančios nuo panašaus pobūdžio pažeidimų. Nagrinėjamu atveju LVPA pasiūlė taikyti mažiausią įmanomą Gairėse numatytą pataisą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VPĮ pažeidimai buvo nustatyti VPT 2009 m gruodžio 23 d. raštu. Nors pažeidimai nustatyti seniai, pareiškėjas nesiėmė priemonių jiems pašalinti, nenutraukė neteisėtai sudarytos sutarties, o tik susirašinėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas sutartį dėl rangos darbų atlikimo pasirašė praėjus daugiau nei metams nuo skubos tvarka įvykdyto pirkimo. Pažymėjo, kad buvo vertinta pareiškėjo veiksmų atitiktis VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punktui, o ne tos pačios dalies 1 punktui, nes VPT vertina tai, ką atlieka perkančioji organizacija. Paaiškino, kad tarptautinis konkursas vyksta 2–2,5 mėnesio, o jei pateikiamos pretenzijos – 4–5 mėnesius. Atkreipė dėmesį, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų ir turi būti atmestas, nes biokuro garo katilo temperatūra pirkimo sąlygose nurodyta 450–460, o pasiūlyme – 410 laipsnių. Pažymėjo, kad derybos su tiekėju galimos dėl kainos, tiekimo sąlygų, tačiau ne dėl techninių parametrų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 11 d. sprendimu (XVIII t., b. l. 7-24) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-153, kuris buvo priimtas nustačius viešojo pirkimo pažeidimus, padarytus atliekant pirkimą dėl biomasės kogeneracinės elektrinės statybos. Tačiau pareiškėjas nesutinka su nustatytais VPĮ pažeidimais bei tinkamų finansuoti lėšų sumos sumažinimu. Pareiškėjo padaryti viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimai grindžiami Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 padarytais vertinimais, o būtent VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 76 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto pažeidimais, nurodant, kad viešasis pirkimas atlikimas nepagrįstai atliktas ypatingos skubos būdu, nustatytas per trumpas pasiūlymų pateikimo terminas, nepateiktos naujai parengtos viešojo pirkimo sąlygos bei nesupažindinta su keliamais kvalifikaciniais reikalavimais.

Teismas pažymėjo, kad VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šia teisės norma, viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu turi teisę tik jei yra trys sąlygos: 1) neišvengiama būtinybė pirkimą atlikti ypač skubiai; 2) negalimumas atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; 3) priežastinis ryšys tarp nenumatyto įvykio ir dėl jo atsirandančios ypatingos skubos. Ypatinga skuba turi nepriklausyti nuo perkančiosios organizacijos veiksmų. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ypatingą skubą pareiškėjas grindė poreikiu tinkamai ir laiku suformuoti Paraišką bei nepažeisti 36 mėnesių Projekto įgyvendinimo termino. Nurodė, kad negalėjo numatyti, jog per 77 dienas, skirtas gauti ir susipažinti su pirkimo dokumentais bei pateikti pasiūlymus atviram konkursui, bus gauti tik dviejų tiekėjų pasiūlymai, neatitinkantys konkurso sąlygų ir reikalavimų ir kad VPT nurodys nutraukti atvirą konkursą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali pagrįsti ypatingos skubos buvimo. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kokių priežasčių negalėjo tinkamai suformuluoti Paraiškos. Vertino, kad pareiškėjas remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais apie Projekto sudėtingumą, tačiau nepateikia duomenų, kad būtų atlikti specialistų apskaičiavimai ir vertinimai dėl elektrinės statybos vertės ar trukmės. Antra, atkreipė dėmesį į tai, kad apie būsimą paramos teikimą žinojo ne vėliau kaip nuo 2008 metų kovo mėnesio. Pirmą atvirą konkursą pareiškėjas paskelbė jau 2008 metų vasario mėnesį. Šio konkurso terminas baigėsi 2008 m. balandžio 17 d. Todėl padarė išvadą, kad nuo 2008 m. balandžio 17 d. pareiškėjui turėjo būti aiški situacija dėl Projekto darbų atlikimo kainos bei galimų Projekto vykdytojų sąlygų. Paraiška pateikta praėjus beveik 4 mėnesiams – 2008 m. gruodžio 12 d., todėl pareiškėjo argumentus dėl kylančių kliūčių Paraiškai parengti teismas atmetė kaip nepagrįstus faktiniais duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas skaičiavimais bei argumentais būtų pagrindęs būtinumą Projektą vykdyti ilgiau nei 36 mėnesius. 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 patvirtintame VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ Projektų finansavimo sąlygų aprašo 10.2 punkte numatyta, kad Projektas turi būti įgyvendintas ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo projekto darbų įgyvendinimo pradžios. Šis terminas pagrįstais atvejais gali būti pratęstas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta tvarka. Visos projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 1 d. Projekto darbų pradžia laikoma statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai saistantis įsipareigojimas užsakyti įrangą, išskyrus preliminarias ekonominio pagrįstumo analizes (techninis projektavimas), atsižvelgiant į tai, kuris iš šių įvykių įvyksta anksčiau, kaip yra nustatyta Gairių 38 punkte. Teismas padarė išvadą, kad norėdamas remtis aplinkybe, kad ypatinga skuba buvo būtina dėl Apraše numatyto termino įvykdymo, pareiškėjas turėjo pateikti apskaičiavimus ar kitus dokumentus, kad nebūtų galėjęs atlikti darbų, tačiau toks faktas nebuvo įrodytas. Be to, atsakovo atstovas patvirtino, kad terminas visada yra pratęsiamas, jei toks prašymas būna pateiktas. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad neišvengiama būtinybė pirkimą atlikti ypač skubiai pripažįstama neįrodyta.

Atkreipė dėmesį, kad negalimumas atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais VPĮ 75 straipsnio 2 dalyje (atviro konkurso - 52 dienos), 3 dalyje (riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu - 37 dienos, atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų) nustatytais terminais. Tolesnės šio straipsnio dalys numato galimybę trumpinti pranešimų terminus. Teismas vertino, kad toks reguliavimas rodo, jog terminai gali būti esmingai sutrumpinami ir net atvirame konkurse pasiūlymui pateikimui gali būti nustatomas 15 dienų terminas, jei perkančioji organizacija imasi veiksmų, pagal VPĮ sudarančių pagrindą terminui trumpinti. Pažymėjo, kad šioje byloje teismas nedaro išvadų per kokį terminą galėjo būti prašoma pateikti pasiūlymus, bet nurodė, kad buvo daug aplinkybių, kuriomis naudodamasis pareiškėjas galėjo sutrumpinti terminus ir pasinaudoti galimybe atlikti konkursą kitu būdu nei neskelbiamos derybos. Be to, atkreipė dėmesį, kad sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2008 m. rugpjūčio 20 d., o pirkimo sutartis Nr. 091010-A pasirašyta tik 2009 m. spalio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei metams. Kadangi pareiškėjas Paraišką pateikė tik 2008 m. gruodžio 15 d., jis neturėjo pagrindo manyti, kad Finansavimo sutartis Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 bus pasirašyta nepraėjus VPĮ numatytam paraiškų ir pasiūlymui pateikimo terminui, todėl skundai dėl pasirašant Finansavimo sutartį pažeistų terminų teismo vertinimo nekeičia.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad nenumatytu įvykiu byloje laikytinas atviro konkurso neįvykimas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472 buvo įpareigotas nutraukti atviro konkurso pirkimo procedūras ir tai įvyko dėl pareiškėjo veiksmų ir negali turėti nenumatyto įvykio statuso. Nurodė, kad VPT 2008 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 4S-2472 buvo priimtas įvertinus jo padarytus pirkimo pažeidimus, kurie pakankamai aiškūs ir negali būti laikomi siurprizu. VPT 2008 m. liepos 30 d. rašte Nr. 4S-2472 nurodytas VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas konkrečiai nenurodant pirkimo sutarčiai sudaryti reikalingų profesinių dokumentų ir sertifikatų, VPĮ 32 straipsnio 5 dalies neprašant iš „Isolux Ingenieria S.A.“ patikslinti duomenų apie kvalifikaciją, turėjo būti pareiškėjui suprantami jau konkurso skelbimo metu.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad atviras konkursas negalėjo būtų rezultatyvus, nes nei vieno tiekėjo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų, pažymėjo, kad įpareigojimas nutraukti konkursą VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472 buvo duotas dėl to, kad nebuvo tinkamai užtikrinta tiekėjų galimybė dalyvauti konkurse, tinkamai suformulavus pirkimo sąlygas daugiau potencialių tiekėjų galėjo susidomėti pareiškėjo pranešimais ir pateikti pasiūlymus. Vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas apsisprendė pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu dėl to, kad jau buvo paskelbęs atvirą konkursą, sulaukė tik dviejų pasiūlymų, neturėjo pagrindo tikėtis daugiau tiekėjų pasiūlymų, neturi teisinės reikšmės, nes tokios aplinkybės nėra reikšmingos taikant VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą. VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos neskelbiamos derybos yra išimtinis susidarius griežtai apribotoms aplinkybėms taikomas pirkimo būdas, nes jis iš esmės riboja galimybę atlikti pirkimą pranešant įmanomai didesniam tiekėjų ratui, sulaukiant kuo daugiau pasiūlymų, įgyvendinant konkurenciją ir sukuriant galimybę darbus įvykdyti pigiau ir tinkamiau, todėl VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pirkimo būdas gali būti taikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos, o ne tada, kai perkančioji organizacija laiko tokį pirkimą patogesniu. Todėl teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, susidarė dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių VPĮ nuostatas vykdant konkursą ir buvo pagrįstai konstatuotas šios nuostatos pažeidimas.

Nurodė, kad pareiškėjas tvirtina, jog VPĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi neskelbiamų derybų procesui pateiktos pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos tik neesminiais aspektais, tiekėjų buvo prašoma ne parengti naujus pasiūlymus, o patvirtinti, kad jų pasiūlymai, pateikti atviram konkursui, būtų laikomi pasiūlymais neskelbiamoms deryboms. Teismas nustatė, kad pirkimo komisija 2008 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje pirkimo būdo parinkimo pagrindu nurodžiusi ypatingą skubą nusprendė kviesti pirkime dalyvauti tuos pačius tiekėjus, kurie pasiūlymus pateikė konkursui – „Isolux Ingenieria S. A.“ ir AB „Axis Industries“, ir parengė pirkimo sąlygas, kurias 2008 m. rugpjūčio 20 d. patvirtino eksploatacijos direktorius. Pirkimo sąlygų 5.5 punkte nustatyta, kad tiekėjas pasiūlymą privalo pateikti iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. 14.00 val. Atsižvelgiant į pirkimo objekto sudėtingumą ir į VPĮ 27 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus tiekėjui pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos, jei prašymas yra pateiktas likus pakankamai laiko (ne mažiau kaip 6 dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, teismas padarė išvadą, kad 2 dienų terminas yra neprotingas ir pažeidžia VPĮ 28 straipsnio 3 dalį. Vienos dienos termino nustatymas negali būti laikomas pakankamu vien dėl to, kad realiai nesudaromos sąlygos tiekėjui apgalvoti pasiūlymo pateikimą, apsispręsti dėl pirkimo sąlygų įgyvendinimo, atlikti kitus veiksmus, kad būtų tinkamai įgyvendintas VPĮ tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Pažymėjo, kad VPĮ 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas kartu su 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01T-160-2008 tiekėjams nepateikė naujai parengtų pirkimo sąlygų, tokiais savo veiksmais jis pažeidė minėtą VPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Nurodė, kad remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai. Nustatyta, kad Pirkimo komisija 2008 m. rugsėjo 3 d. posėdyje tikrino tiekėjų atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams bei priėmė sprendimą, jog tiekėjai pateikė neišsamius dokumentus, todėl nusprendė kreiptis į tiekėjus ir prašyti papildyti kvalifikaciją įrodančius duomenis. Kadangi pirkimo sąlygos nebuvo pateiktos kartu su kvietimu dalyvauti derybose, tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo realios galimybės susipažinti su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais. Perkančioji organizacija tiekėjams pirkimo sąlygas pateikė tik 2008 m. rugsėjo 4 d., prašydama patikslinti pateiktus kvalifikacinius duomenis.

Teismas pripažino, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VPĮ 76 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 76 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šie pažeidimai negali būti laikomi tik formaliais. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pasirinkto pirkimo būdu teisingumas pripažintas LVPA 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. R4-3648(1.10) bei Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-2356 (t. 2, b. l. 53–54, 61–62), pažymėjo, kad šiuose raštuose nurodyti visiškai priešingi teiginiai – LVPA praneša apie sprendimą siūlyti Ūkio ministerijai priimti sprendimą dėl paramos sumažinimo, o Ūkio ministerija reikalauja paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad turėjo teisę atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pabrėžė, kad pagal šį punktą neskelbiamų derybų būdu prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami, jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos, nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atvirą konkursą įvykdė netinkamu būdu, todėl VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472 buvo įpareigotas nutraukti atviro konkurso pirkimo procedūras. VPĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant sąlygai, kad atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus.

Nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtinta, kad pareiškėjas padarė VPĮ pažeidimus, todėl atsirado pagrindas priimti sprendimą, ar Projekto įgyvendinimo išlaidos tinkamos finansuoti ir ar pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip pažeidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, kuris nustato, kad pažeidimas nebūtinai turi sukelti bendrajam biudžetui neigiamų materialinių pasekmių, pakanka to, jog nustatoma galimybė, kad žala bendrajam biudžetui gali būti padaryta. Pabrėžė, kad pareiškėjo padaryti viešojo pirkimo pažeidimai savaime suponuoja tokios žalos atsiradimo galimybę, nes Viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas preziumuoja, kad pareiga racionaliai naudoti lėšas buvo įgyvendinta netinkamai. Tokia prezumpcija nustatoma atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sukūrimo tikslą. Padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktos aplinkybės šiame ginče nepaneigia jo atlikto pirkimo neskelbiamų derybų būdu ydingumo galimos įtakos Projekto įgyvendinimui reikalingų išlaidų dydžiui. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad Projekto įgyvendinimo išlaidos buvo gerokai sumažintos (10,4 mln. Lt) vykdant derybas su tiekėju, nurodė, kad ši aplinkybė pati savaime nėra svarbi, kadangi yra pagrįsta galimybė, jog tinkamai įvykdęs viešąjį pirkimą pareiškėjas būtų gavęs ir kitų tiekėjų pasiūlymų.

Dėl pareiškėjo motyvų, jog atsakovas, sprendime nepagrįsdamas žalos atsiradimo galimybės, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, nurodė, kad teismas šio motyvo nelaiko reikšmingu, nes ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. 4-20 nurodytas teisinis bei faktinis sprendimo priėmimo pagrindas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės numato skirtingas pasekmes dėl nustatytų pažeidimų, kurios kyla paramos gavėjams, atsižvelgiant į tai, ar padarytas pažeidimas gali būti ištaisomas, ar negali. Tuo atveju, kai pažeidimas neturi finansinių pasekmių (dėl to nepatirta ES biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas) ir nusikalstamos veikos požymių ir gali būti ištaisomas prieš išmokant lėšas projekto vykdytojui, jis tiriamas, nustatomas ir ištaisomas laikantis proporcingumo principo, t. y. jeigu įgyvendinančioji institucija nustato pažeidimą, kurį, jos nuomone, galima ištaisyti, ji, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą ir nustato projekto vykdytojui terminą, per kurį nustatytieji pažeidimai turi būti ištaisyti ir apie atliktus veiksmus raštu informuota įgyvendinančioji institucija (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 196 punktas). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta klaidų taisymo procedūra. Teismas nustatė, kad UAB „Litesko“ 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 01-128A-2010 (II t., b. l. 55-60) kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti ištaisyti trūkumus. Ūkio ministerija 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-2356 (II t., b. l. 61-62) nustatė terminą iki 2010 m. gegužės 4 d. pateikti paaiškinimus. 2010 m. gegužės 14 d. įvyko Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, VPT, LVPA ir pareiškėjo atstovų susitikimas, kuriame nutarta, jog UAB „Litesko“ per 4 savaites pateiks galimus neatitikties VPĮ šalinimo variantus (II t., b. l. 63–65). UAB „Litesko“ 2010 m. birželio 14 d. raštu pasiūlė nutraukti sutartį su rangovu ir įvykdyti naują pirkimą (II t., b. l. 66–69). Ūkio ministerija 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 priėmė sprendimą leisti pareiškėjui taisyti ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimą (II t., b. l. 70–71), vykdant naują viešąjį pirkimą, pakoregavus technines sąlygas tokiu būdu, kad nebūtų numatyta pirmumo teisė dalį darbų įvykdžiusiam dabartiniam tiekėjui. UAB „Litesko“ 2010 m. rugsėjo 1 d. raštais pateikė derinti sutarties su rangovu nutraukimo projektą bei derybų sąlygų biomasės kogeneracinės elektrinės statybos darbų projektą (II t., b. l. 72–73). VPT 2010 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 4S-3316 (II t., b. l. 74-75) nurodė projektų trūkumus. Vėliau tarp šalių vyko pasikeitimas nuomonėmis (II t., b. l. 76–99), tačiau trūkumų pareiškėjas neištaisė. Kadangi trūkumai nebuvo taisomi, įgyvendinančioji institucija įgijo teisę pažeidimą laikyti neįmanomu ištaisyti ir taikyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktą bei siūlyti ministerijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas (197.1 punktas) arba sumažinti projekto finansavimą (197.2 punktas).

Nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad skundžiamais sprendimais buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kadangi pasikeitė VPT situacijos vertinimas, nors nuo 2008 m. vasario mėnesio pateikto skelbimo apie viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu turėjo informaciją apie Projektą ir vykdomus pirkimus. Pabrėžė, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus. Kadangi pareiškėjas veikė pažeisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, jokių teisėtų lūkesčių jis negalėjo įgyti.

Nurodė, kad teisė įgyvendinančiajai institucijai inicijuoti, o ministerijai priimti vienašalį sprendimą sumažinti paramą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų (Finansavimo sutarties 8.3 punktas), numatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 191 punkte. Nors UAB „Litesko“ taip pat nurodė, kad Projektui skirtos ES paramos mažinimas prieštarauja imperatyviam proporcingumo principui, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutiko. Pažymėjo, kad proporcingumo principas reikalauja, kad taikomos sankcijos atgrasytų nuo pažeidimų. Kadangi pirkimas, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, buvo įvykdytas nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, atsirado pagrindas taikyti Gairių 1 priedo 1 punkte nustatytą finansinę pataisą. Tačiau pažeidimo tyrimo metu LVPA atsižvelgė į tai, kad, nepaisant jog apie minimą pirkimą nebuvo skelbta viešai, siekdama pasirašyti sutartį UAB „Litesko“ 2008 m. vasario 29 d. apie panašų pirkimą, vykdomą konkurso būdu (kuris buvo nutrauktas), paskelbė ES oficialiojo leidinio priede ir toks paskelbimas sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse bei atsižvelgdama į projekto svarbą, pasiūlė Ūkio ministerijai taikyti Gairių 1 priedo 2 punkte numatytą finansine pataisą – 25 procentų neteisėtai sudarytos sutarties sumos, t. y. LVPA pasiūlė taikyti mažiausią įmanomą pataisą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad skundžiami Ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (19.2-52)-3-153 bei ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 4-20 yra iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas UAB „Litesko“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (XVIII t., b. l. 28-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, kadangi teismas tinkamai nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetami pareiškėjo argumentai.Teismo išvada dėl ypatingos skubos nebuvimo padaryta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir išsamiai neištyrus bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, jog ypatinga skuba buvo sąlygota apelianto poreikio žinoti tikslią Projekto vertę, t. y. jau turėti konkretų tiekėjo pasiūlymą dėl kainos ir sąlygų, o ne preliminarų ir neapibrėžtą vertinimą. Pažymi, kad VPĮ 9 straipsnio pagrindu apeliantas galėjo nustatyti tik preliminarią pirkimo vertę, kuri buvo reikalinga visai kitu tikslu, t. y. pirkimo kvalifikavimu kaip tarptautinio (arba ne) ir atitinkamu pirkimo procedūrų parinkimo. Tik žinodamas tikslų, o ne preliminarų dydį, apeliantas galėjo įvertinti, ar jam ekonomiškai apsimokės dalyvauti ir įgyvendinti Projektą, net ir gavus maksimalią ES paramą (18 mln. litų).Teismo išvada, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių paskaičiavimų, pagrindžiančių būtinumą Projektą vykdyti ilgiau nei 36 mėnesius bei rėmėsi atsakovo atstovo posėdžio metu pateiktu paaiškinimu, jog 36 mėnesių terminas esant atitinkamam prašymui visada yra pratęsiamas, todėl sprendė, jog apeliantas neįrodė, jog ypatinga skuba buvo sąlygota būtinybės laikytis numatyto 36 mėnesių termino, yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalyse. Pažymi, jog aplinkybę, kad Projekto įgyvendinimas truktų apie 39 mėnesius be viešojo pirkimo procedūrų apeliantas įrodinėjo kartu su skundu (skundo priedas Nr. 5) pateiktu UAB „Litesko“ 2008 m. kovo 26 d. raštu Nr. 01T-36-2008, adresuotu LVPA, kuriame nurodyta, jog 39 mėnesių terminas (be viešųjų pirkimų procedūrų) buvo apskaičiuotas įvertinus UAB „Litesko“ turimą patirtį, biokuro deginimo gamintojų informaciją bei perdavimo (skirstomojo) tinklo operatorių (AB „Lietuvos energija“/AB „Rytų skirstomieji tinklai“) nustatomus terminus naujos jėgainės prijungimui prie skirstomojo elektros tinklo. Ši apelianto pozicija buvo pakartota taip pat 2009 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 01-377-2009, adresuotame VPT. Būtent šis įrodymas pagrindžia faktinę aplinkybę, jog apelianto projekto įgyvendinimas būtų trukęs ilgiau nei 36 mėnesius, todėl apeliantui buvo būtinybė pradėti viešojo pirkimo procedūras dar iki kvietimo teikti paraiškas ES paramai gauti. Tačiau teismas nurodytų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, dėl atsakovo posėdžio metu pateiktos pozicijos dėl įprastos praktikos pratęsiant nurodytą terminą, pažymi, jog beveik po dviejų mėnesių atsakydamas į 2008 m. kovo 26 d. UAB „Litesko“ raštą Nr. 01T-36-2008, LVTA savo 2008 m. gegužės 22 d. atsakyme Nr. R4-2906(1.10) dėl galimybės pratęsti 36 mėn. terminą nepasisakė.Nesutinka su teismo išvada, jog apelianto argumentai dėl kylančių kliūčių Paraiškai parengti yra nepagrįsti, nes apie būsimą paramos teikimą apeliantas žinojo jau nuo 2008 m. kovo, o Paraiška parengta praėjus beveik 4 mėnesiams (2008 m. gruodžio 12 d.) nuo pranešimo tiekėjams apie neskelbiamas derybas (2008 m. rugpjūčio 20 d.). Mano, kad tokia išvada padaryta netinkamai vertinant bylos medžiagą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas parengė Paraišką tik 2008 m. gruodžio 12 d. ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. atviro konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2008 m. vasario 29 d., o vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo procedūra įvyko 2008 m. gegužės 16 d., kadangi pasiūlymus sudarė beveik 1000 lapų dokumentacijos, tiekėjų pasiūlymų kvalifikacijos vertinimas įvyko 2008 m. birželio 25 d., kurio metu buvo nustatyta, jog užsienio tiekėjo kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, o Lietuvos tiekėjo - atitinka. 2008 m. birželio 27 d. įvyko tiekėjo iš Lietuvos pasiūlymo atitikimo Konkurso techninėms sąlygoms vertinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pasiūlymas neatitinka techninių sąlygų reikalavimų. 2008 m. liepos 1 d. apeliantas kreipėsi į VPT su prašymu leisti atmesti visus konkurse gautus pasiūlymus. Tik 2008 m. liepos 30 d. gavus VPT atsakymą Nr. 4S-2472 su įpareigojimu nutraukti Konkurso procedūras, apeliantas, 2008 m. rugpjūčio 20 d. pranešė atvirame konkurse dalyvavusiems tiekėjams apie neskelbiamas derybas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. vyko neskelbiamų derybų procedūros, o pasibaigus deryboms, per mėnesį laiko apeliantas parengė ir pateikė Paraišką. Mano, kad apeliantas ėmėsi veiksmų, reikalingų Paraiškai suformuoti jau 2008 m. pavasarį. Tačiau ne dėl nuo apelianto priklausančių priežasčių objektyvius duomenis (kainą ir kt. sąlygas), leidžiančius suformuluoti Paraišką ES paramai gauti, apeliantui pavyko gauti tik 2008 m. pabaigoje.Teismo argumentai, kad pagal VPĮ 75 straipsnį terminai atviram konkursui surengti gali būti trumpinami, savaime negali reikšti, jog apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti kitais VPĮ leidžiamais būdais rengti pirkimą, todėl tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Be to, pats teismas nurodė, jog nesiima spręsti, per kokį terminą apeliantas galėjo prašyti tiekėjų pateikti pasiūlymus. Vien tai, kad sutartis tarp tiekėjo ir apelianto sudaryta tik po metų po to, kai paskelbtos neskelbiamos derybos, nereiškia, jog pirkimo būdo parinkimo metu nebuvo ypatingos skubos aplinkybių arba kad apeliantui buvo prieinami ir kiti pirkimo būdai. Nepagrįsta teismo išvada, kad nebuvo VPĮ 73 str. 1 d. 4 p. nurodytų sąlygų neskelbiamoms deryboms, kadangi nenumatytas įvykis, dėl kurio atsirado ypatinga skuba, priklausė išimtinai nuo apelianto. Mano, kad tokia išvada padaryta neatsižvelgiant į apelianto byloje pareikštus argumentus, nenurodant šių argumentų atmetimo priežasčių, netinkamai vertinant įrodymus ir pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Todėl apelianto nuomone teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, nes teismas neatsižvelgė į UAB „Litesko“ 2009 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 01-377-2009 (Skundo priedas Nr. 15) nurodytus argumentus, kurie paneigia VPT 2008 m. liepos 30 d. rašte Nr. 4S-2472 išdėstytus pažeidimus: VPĮ nenumatė reikalavimo numatyti pirkimo sąlygose baigtinio dokumentų sąrašo, reikalingo sutarčiai sudaryti; tiekėjai, turintys reikalaujamos patirties tokio pobūdžio paslaugų ir darbų projektuose ir su jais susijusiuose pirkimuose, neabejotinai žino, kokius dokumentus reikia pateikti perkančiajai organizacijai; baigtinio dokumentų sąrašo išdėstymas pirkimo sąlygose jokia apimtimi nepakeistų kvalifikacinių reikalavimų potencialiems tiekėjams, todėl nėra pagrindo manyti, jog formalus pirkimo sąlygų patikslinimas, nurodant konkrečius dokumentus objektyviai nesukuria prielaidų papildomiems pasiūlymams iš potencialiu tiekėju gauti. Pažymi, kad apeliantas niekaip negalėjo numatyti, jog paskelbus atvirą konkursą, nė vienas pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitiks konkurso sąlygose iškeltų reikalavimų, todėl yra tenkinama VPĮ 73 str. 1 d. 4 p. numatyta sąlyga, jog neskelbiamas derybas apeliantas turėjo skelbti dėl įvykio, kurio negalėjo numatyti.Teismo išvada, kad apeliantas pažeidė VPĮ 28 str. 3 d., 62 str. 2 d. ir 76 str. 1 d. reikalavimus yra nepagrįsta, nes padaryta išsamiai neištyrus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į apelianto argumentus. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų, jog net jei ir laikyti, jog tai buvo VPĮ pažeidimai, jie yra itin formalaus pobūdžio, t. y. neatsižvelgė į neskelbiamose derybose dalyvavusių tiekėjų pretenzijų nebuvimą, kadangi vien ši aplinkybė rodo, jog tam tikri procedūriniai trūkumai tebuvo formalūs ir realiai nepažeidė tiekėjų teisių ir interesų. Dėl tariamo VPĮ 28 str. 3 d. pažeidimo teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju tiekėjams jau iš anksčiau esant susipažinus tiek su pirkimo objekto sudėtingumu, tiek su pirkimo sąlygomis, tiekėjai faktiškai turėjo ne dvi dienas, o daugiau nei 52 dienas, nes turi būti skaičiuojamas ir laikas, per kurį tiekėjai galėjo pateikti pretenzijas dėl atviro Konkurso sąlygų, bet to nepadarė. Dėl tariamo VPĮ 62 str. 2 d. pažeidimo pažymi, kad teismas sprendime prieštarauja pats sau, nes tame pačiame sprendime konstatavo, jog neskelbiamų derybų sąlygos buvo patvirtintos apelianto 2008 m. rugpjūčio 20 d., o šių sąlygų 5.5. punkte kaip tik ir buvo nustatyta, jog tiekėjai pasiūlymus neskelbiamoms deryboms turi pateikti iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. 14 val. Todėl reikalavimui ir terminui pasiūlymų pateikimui esant įtvirtintam pirkimo sąlygose ir tiekėjams pateikus savo pasiūlymus laikantis šio termino, akivaizdu, jog ir pačios neskelbiamų derybų sąlygos, patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 20 d., buvo pateiktos tiekėjams. Teismas sprendime pakartojo VPT 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 nurodytą informaciją ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tai, kad apeliantas tiekėjams nepateikė informacijos apie kvalifikacinius reikalavimus kartu su kvietimu dalyvauti neskelbiamose derybose, reiškia kartu ir VPĮ 76 str. 1 d. pažeidimą.Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas neturi pagrindo remtis VPĮ 73 str. 1 d. 1 p. nuostata, kadangi atvirą konkursą įvykdė netinkamu būdu, ko pasėkoje padaryti pažeidimai įvertinti kaip ribojantys tiekėjų konkurenciją ir užkertantys kelią sulaukti visų galimų pasiūlymų. Apeliantas atvirą konkursą vykdė tinkamu būdu, o net jei ir buvo tam tikri formalūs trūkumai, nėra jokių įrodymų, jog šie trūkumai galėjo turėti įtakos tam, kad apeliantas negavo visų galimų pasiūlymų atvirame konkurse. Be to, VPĮ 73 str. 1 d. 1 p. numato baigtinį sąrašą aplinkybių, kuomet galima vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, o tarp šių sąlygų nėra nė vienos, kuri sietų galimybę atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu su atviro konkurso nutraukimo pagrindu.Teismo išvada, jog apelianto padaryti pažeidimai įvertinti kaip ribojantys tiekėjų konkurenciją ir užkertantys kelią sulaukti visų galimų pasiūlymų padaryta nesiremiant jokiais objektyviais įrodymais ar atitinkamos rinkos apibrėžimu, jokia atitinkamų institucijų išvada dėl rinkos sąlygų ar konkurencijos apribojimo, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Nesutinka su teismo išvada, kad apelianto padaryti viešojo pirkimo pažeidimai savaime suponuoja tokios žalos atsiradimo galimybę. Pažymi, kad jokių viešųjų pirkimų pažeidimų padaryta nebuvo, o nesant pažeidimo, negali būti ir žalos bendrajam biudžetui. Teismo prezumpcija, jog bet koks VPĮ pažeidimas suponuoja grėsmę biudžetui nėra įtvirtinta teisės aktuose ir akivaizdžiai prasilenkia su teismų praktikoje formuojama „esminio VPĮ pažeidimo“ doktrina, be to, šiuo atveju pažeidžia ir bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę.Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus ir pateiktą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, jog ūkio subjektui teisėti lūkesčiai gali atsirasti net ir tose situacijose, kai tokio subjekto veiksmai vėliau pripažįstami neteisėtais, jeigu viešojo administravimo subjektai savo veiksmais (neveikimu) suteikė subjektui pagrįstų vilčių, jog jo elgesys yra teisėtas (bylos Nr. C-372/97 Italijos Respublika prieš Komisiją, Nr. T-308/00 Salygitter A.G prieš Komisiją ir kt.). Teismas neįvertino aplinkybės, jog VPT nepagrįstai delsė imtis aktyvių veiksmų įvertinant apelianto vykdomus viešuosius pirkimus atviro konkurso ir neskelbiamų derybų būdu ir tokiu būdu suformavo apeliantui teisėtą lūkestį, kad apelianto organizuoti viešieji pirkimai yra teisėti. Pareiškėjas iš VPT veiksmų pagrįstai tikėjosi, kad Projekto pirkimo procedūros buvo galutinai patikrintos ir nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, dėl kurių galėtų būti užprotestuotas pirkimo neskelbiamų derybų būdu vykdymo teisėtumas. Todėl Projektas buvo pradėtas vykdyti, prisiimtos atitinkamos pareigos ir patirtos labai ženklios išlaidos, atlikti Projekto darbai, pagrįstai tikintis jį įgyvendinti, nepatiriant nenumatytų nuostolių, nepriklausančių įprastai verslo rizikai. Be to, teismas neįvertino ir pačios LVPA delsimo operatyviai atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.Teismas nevertino, ar apelianto skundžiamas sprendimas nepažeidžia viešojo intereso. Be to, priimdamas sprendimą teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl to, ar ta dalis, kuria buvo sumažinta Projektui skirta ES parama, buvo panaudota (įsisavinta) kitur.

Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (XVIII t., b. l. 58-62) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.

Papildomai nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas visapusiškai vertino bylos medžiagą, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą, įvertino visus įrodymus ir ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, todėl pagrindo konstatuoti, jog priimtas skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nėra.Sutinka su teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, jog ypatinga skuba buvo sąlygota būtinybe laikytis Aprašo 10.2 punkte numatyto 36 mėnesių termino. Pažymi, kad esant objektyvioms priežastims, kurių apeliantas negalėjo numatyti pateikiant ir vertinant Paraišką dėl projekto finansavimo, projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas visų Sutarties šalių susitarimu. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis turėjo teisę atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ne tik VPĮ 73 str. 1 d. 4p., bet ir 73 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, nėra grindžiamos įvykiu, kurio apeliantas negalėjo numatyti, nes šios aplinkybės susidarė būtent dėl UAB „Litesko“ neteisėtų veiksmų (vykdant atvirą konkursą apeliantas pažeidė VPĮ nuostatas).VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Akivaizdu, jog apeliantas netinkamai pasirinko pirkimo vertės nustatymo būdą, todėl jo teiginiai, kad apeliantui buvo būtina žinoti tikslią pirkimo vertę, o būtent tiekėjų galutinių pasiūlymų dydį laikytini nepagrįstais.Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir argumentuotai nurodė, jog apeliantas pažeidė ir VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies bei 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaudamasis byloje esančių dokumentų įrodymais bei paties apelianto atstovo posėdyje išsakytais argumentais.Dėl apelianto argumentų, kad jo padaryti viešojo pirkimo pažeidimai savaime suponuoja žalos bendrajam biudžetui galimybę, pažymi, kad apelianto su padarytais VPĮ pažeidimais susijusios išlaidos, gautos pagal Sutartį, tampa netinkamomis finansuoti ir jei, tokias netinkamas finansuoti išlaidas valstybė narė apeliantui kompensuotų, tokiu būdu bendrajam biudžetui būtų padaryta žala. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai, kadangi teisėtų lūkesčių principas siejamas su poreikiu užtikrinti teisių, kurios įgytos pagal galiojantį teisinį reguliavimą, o ne apskritai bet kokių (t. y. ir neteisėtų) viešojo administravimo subjektų veiksmų pagrindu, apsaugą. Dėl apelianto teiginių, kad teismas nepagrįstai nevertino ar apelianto skundžiamas sprendimas nepažeidžia viešojo intereso, pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi pripažintinas viešuoju interesu, todėl teismas pagrįstai nevertino apelianto argumentų dėl viešojo intereso gynimo bei ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (XVIII t., b. l. 64-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.

Papildomai nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, išsamus, pagrįstas ir jame pasisakyta dėl visų esminių apelianto skunde išdėstytų reikalavimų. Dėl VPĮ 73 str. 1 d. 4 p. taikymo pažymi, kad teismo proceso metu apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ypatingą skubą, t. y. kurie leistų teismui padaryti vienareikšmišką išvadą, jog nebuvo įmanoma atlikti viešojo pirkimo kitais, nei neskelbiamų derybų būdais. Sutinka su teismo argumentais dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 3 d. pažeidimo, kadangi dviejų dienų terminas pasiūlymams pateikti yra pernelyg trumpas. Pažymi, kad VPĮ nėra numatytas toks institutas, kaip pritarimas dalyvauti neskelbiamose derybose, todėl apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. VPĮ 62 str. 2 d. nuostata yra imperatyvi ir apeliantas, nepateikdamas tiekėjams naujai parengtų Pirkimo sąlygų, ją pažeidė. Remiantis VPĮ 73 str. 1 d. 1 p., apeliantas atvirą konkursą vykdė pažeisdamas VPĮ nuostatas, todėl negalėjo vykdyti pirkimo neskelbiamų derybų būdu.Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad jo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai turėjo neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams. Pažymi, kad dėl neteisėtų apelianto veiksmų perkant paslaugas, nesilaikant VPĮ reikalavimų, nebuvo užtikrinta konkurencija tarp potencialių tiekėjų ir dėl to nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Apeliantas pažeidė VPĮ nuostatas, todėl negali tikėtis, kad šie pažeidimai nesukels tam tikrų neigiamų pasekmių, todėl nesutinka, kad buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (XVIII t., b. l. 72-75) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.

Papildomai nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas yra be motyvų, kadangi remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip teismo pareiga detaliai atsakyti į visus skundo motyvus (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Mano, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius skundo motyvus ir išsamiai pasisakė dėl ginčo esmės. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neturi teisės remtis VPĮ str. 1 d. 1 p., kadangi atvirą konkursą įvykdė netinkamu būdu, todėl VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4 2472 įpareigojo pareiškėją nutraukti atviro konkurso procedūras. Be to, apelianto nurodomas neskelbiamų derybų pasirinkimo pagrindas, t. y. tai, kad apeliantui norint priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo tikslingumo buvo būtina žinoti tikslią projekto vertę buvo apelianto vidinis poreikis, todėl nelaikytinas nenumatytu įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti ir dėl to pirkimą buvo neišvengiama atlikti ypač skubiai.Nesutinka su apelianto teiginiais, kad jo atžvilgiu nustatytais pažeidimais neva nebuvo padaryta žala. LVPA nuomone, šiuo atveju reikia vadovautis ES Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. priimtu prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-465/10, kuriame išaiškinta, kad net tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius ES interesus ir net tais atvejais, kai tam tikros nuostatos leidžia valstybėms narėms palikti galioti sutarčių, sudarytų pažeidžiant teisės aktus, pasekmes, perkančiosios organizacijos elgesys ES biudžeto atžvilgiu negali būti pripažintas atitinkančiu ES teisę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-153, kuriuo pritarta LVPA siūlymui sumažinti Projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai projektui skirto finansavimo sumai (25 proc., t. y. 4 500 000 litų) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 4-20, kuriuo 19 992 147,50 Lt Projekto išlaidų suma pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitant 15 492 147,50 Lt Projekto vykdytojo įnašą (1 punktas); projekto vykdytojui skirta finansavimo lėšų suma sumažinta 4 500 000 Lt (2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nutarė, kad skundžiami aktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl apelianto prašymo dėl jų panaikinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai pripažino, kad UAB „Litesko“ pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, o būtent VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 76 straipsnio 1 dalies ir pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punkto nuostatas (įpareigojančias apeliantą laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų), kadangi viešasis pirkimas nepagrįstai atliktas ypatingos skubos būdu, nustatytas per trumpas pasiūlymų pateikimo terminas, nepateiktos naujai parengtos viešojo pirkimo sąlygos bei nesupažindinta su keliamais kvalifikaciniais reikalavimais.

UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nagrinėdamas ginčą netinkamai taikė materialinės teisės normas, Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino visų bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, apelianto vertinimu, nepasisakė dėl dalies apelianto argumentų, todėl laikytina, kad priimtas sprendimas yra be motyvų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus įrodymus, nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl tų asmenų, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vykdydama šią įstatymo nuostatą, išnagrinėjo ne tik proceso šalių nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bet patikrino visą bylą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas administracines bylos aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, nesutinka.

Pažymėtina, jog bylos ginčo esmė yra tai, ar skundžiami atsakovo aktai, kuriais nustatyta, kad atlikdamas viešąjį pirkimą apeliantas padarė VPĮ pažeidimus, yra teisėti ir pagrįsti.

Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

Apelianto teigimu, neskelbiamų derybų procesui pateiktos pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos tik neesminiais aspektais, kadangi tiekėjų buvo prašoma ne parengti naujus pasiūlymus, o patvirtinti, kad jų pasiūlymai, pateikti atviram konkursui, būtų laikomi pasiūlymais neskelbiamoms deryboms. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirkimo sąlygos buvo patvirtintos 2012 m. rugpjūčio 20 d., o pagal Pirkimo sąlygų 5.5 punkto nuostatas, tiekėjas pasiūlymą privalėjo pateikti iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. 14.00 val. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nustačius trumpesnį nei VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą (mažiau kaip 6 dienos) realiai nebuvo sudarytos sąlygos tiekėjui apgalvoti pasiūlymo pateikimą, apsispręsti dėl pirkimo sąlygų įgyvendinimo, atlikti kitus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad nepagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, dėl to, kad šiuo atveju galėjo būti nustatytas trumpesnis terminas, nes pirkime dalyvauti pakviesti tie patys tiekėjai, kurie pasiūlymus pateikė ir konkursui, todėl laikytinas tik pritarimu dalyvauti neskelbiamose derybose, kadangi tokios galimybės VPĮ nenumato. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju apelianto nustatytas 2 dienų terminas yra neprotingas ir per trumpas, todėl pažeidžiantis VPĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Viešųjų pirkimų įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais.

UAB „Litesko“ apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju VPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kadangi pirkimo sąlygos buvo atnaujintos neesminiais aspektais ir buvo pateiktos tiekėjams kartu su kvietimais teikti pasiūlymus neskelbiamų derybų būdu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Litesko“ 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 01T-160-2008 nepatvirtina, kad atnaujintos pirkimo sąlygos buvo pateiktos tiekėjams, tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių dokumentų gavimą, pareiškėjas nepateikė. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad neskelbiamų derybų sąlygos buvo patvirtintos apelianto 2008 m. rugpjūčio 20 d., neleidžia daryti išvados, kad ir pačios neskelbiamų derybų sąlygos 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo faktiškai pateiktos tiekėjams. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu apeliantas tik pateikė kvietimus dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime visiems tarptautinio konkurso metu susidomėjimą pareiškusiems tiekėjams ir jame jokie prie rašto pridedami dokumentai (priedai) nenurodyti (I t., b. l. 161). Atitinkamai, apelianto nurodyta aplinkybė, kad pirkimo sąlygų atnaujinimas buvo neesminis, nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi sutinkamai su VPĮ 62 straipsnio 2 dalimi, prie kvietimo turi būti pridedama pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, tačiau apeliantas neįrodė, kad šie reikalavimai buvo faktiškai įvykdyti.

Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Šios nuostatos analizė suponuoja išvadą, kad perkančioji organizacija viešąjį pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu turi teisę tik jei yra išpildytos trys sąlygos: 1) neišvengiama būtinybė pirkimą atlikti ypač skubiai; 2) negalimumas atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; 3) priežastinis ryšys tarp nenumatyto įvykio ir dėl jo atsirandančios ypatingos skubos.

Remdamasis minėta nuostata, apeliantas ypatingą skubą grindė poreikiu tinkamai ir laiku suformuoti Paraišką bei nepažeisti 36 mėnesių Projekto įgyvendinimo termino. Apeliantas pabrėžė, kad Paraišką parengė tik 2008 m. gruodžio 12 d. ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. kadangi objektyvius duomenis (kainą ir kt. sąlygas), leidžiančius suformuluoti Paraišką ES paramai gauti, apeliantui pavyko gauti tik 2008 m. pabaigoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekdamas pagrįsti ypatingos skubos buvimą UAB „Litesko“ nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamai suformuoti Paraiškos.

Byloje nustatyta, kad apie Paramos teikimą apeliantas žinojo jau nuo 2008 m. kovo, o Paraiška parengta praėjus beveik 4 mėnesiams (2008 m. gruodžio 12 d.) nuo pranešimo tiekėjams apie neskelbiamas derybas (2008 m. rugpjūčio 20 d.). Pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl to, kad tinkamai suformuoti Paraiškos negalėjo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nepaneigia fakto, kad apie būsimą paramos teikimą žinojo ne vėliau kaip nuo 2008 metų kovo mėnesio. Be to, šias aplinkybes apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atviro konkurso sąlygos buvo paskelbtos dar 2008 m. vasario 29 d. Tuo tarpu jokių įrodymų, kurie pagrįstų Projekto sudėtingumą, apeliantas nepateikė.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, norėdamas remtis aplinkybe, kad ypatinga skuba buvo būtina dėl Apraše numatyto termino įvykdymo pareiškėjas turėjo pateikti apskaičiavimus ar kitus dokumentus (pavyzdžiui, dėl reikalingų įrenginių unikalumo, gamybos pagal atskirą užsakymą, ilgų pateikimo terminų nuo užsakymo gavimo ar statybos technologinių procesų, kad darbus reikalinga atlikti tam tikrais etapais, tarp kurių būtinos tam tikros pertraukos, ir panašiai) patvirtinančius, kad apeliantas nebūtų galėjęs atlikti darbų, tačiau toks faktas nebuvo įrodytas. Todėl darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad šiuo atveju buvo neišvengiama būtinybė pirkimą atlikti ypač skubiai.

Apeliantas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju ypatinga skuba buvo sąlygota apelianto poreikio žinoti tikslią Projekto vertę, t. y. jau turėti konkretų tiekėjo pasiūlymą dėl kainos ir sąlygų, o ne preliminarų ir neapibrėžtą vertinimą. Byloje nustatyta, kad pirmą atvirą konkursą pareiškėjas paskelbė jau 2008 metų vasario mėnesį. Šio konkurso terminas baigėsi 2008 m. balandžio 17 d. Todėl jau nuo 2008 m. balandžio 17 d. pareiškėjui turėjo būti aiški situacija dėl Projekto darbų atlikimo kainos bei galimų Projekto vykdytojų sąlygų. Be to, paraiškos vertinimo tikslas – nustatyti, ar projektas yra tinkamas finansuoti, t. y. ar jis atitinka projektų atrankos kriterijus. Skiriant finansavimą ir pasirašant finansavimo sutartį yra nustatomas didžiausias galimas finansavimo dydis. VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Todėl apelianto teiginius, kad vykdydamas pirkimą siekė nustatyti Projekto vertę, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Apeliantas nurodo, kad niekaip negalėjo numatyti, jog paskelbus atvirą konkursą, nė vienas pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitiks konkurso sąlygose iškeltų reikalavimų, todėl yra tenkinama VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga, jog neskelbiamas derybas apeliantas turėjo skelbti dėl įvykio, kurio negalėjo numatyti. Remiantis bylos medžiaga, apeliantas VPT 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472 buvo įpareigotas nutraukti atviro konkurso pirkimo procedūras, todėl tai įvyko dėl apelianto veiksmų ir neatitinka nenumatyto įvykio situacijos. Kaip minėta, nenumatytu pripažįstamas tik toks įvykis, kuris įvyko be perkančiosios organizacijos veiksmų ir kurio protingai ir atsakingai veikiantis subjektas negalėjo numatyti. VPT 2008 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 4S-2472 buvo priimtas įvertinus būtent apelianto padarytus pirkimo pažeidimus, todėl atviro konkurso neįvykimas negali būti laikomas nenumatytu įvykiu VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Dėl antrosios VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi vien tai, kad VPĮ 75 straipsnyje įtvirtinti terminai atviram konkursui surengti gali būti trumpinami, savaime nesuponuoja išvados, jog apeliantas turėjo galimybę pasinaudoti kitais VPĮ leidžiamais būdais rengti pirkimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VPĮ 75 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, padarė išvadą, jog terminai gali būti sutrumpinami ir net atvirame konkurse pasiūlymui pateikimui gali būti nustatomas 15 dienų terminas, jei perkančioji organizacija imasi veiksmų, pagal VPĮ sudarančių pagrindą terminui trumpinti. Kaip nustatyta byloje, sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2008 m. rugpjūčio 20 d., o pirkimo sutartis Nr. 091010-A pasirašyta tik 2009 m. spalio 14 d., t. y. praėjus daugiau nei metams. Todėl įvertinęs bylos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju daug aplinkybių, kuriomis naudodamasis pareiškėjas galėjo sutrumpinti terminus ir pasinaudoti galimybe atlikti konkursą kitu būdu nei neskelbiamos derybos, tačiau to nepadarė.

Dėl apelianto argumentų, kad galimybę pratęsti terminą paneigia LVPA savo 2008 m. gegužės 22 d. atsakymas Nr. R4-2906(1.10) į UAB „Litesko“ 2008 m. kovo 26 d. UAB „Litesko“ raštą Nr. 01T-36-2008, kadangi apie tokią galimybę trečiasis suinteresuotas asmuo neužsimena, pažymėtina, kad šiuo atveju siekdamas, kad prašymą dėl termino pratęsimo turėjo patekti pats apeliantas. Nepaisant to, kad apeliantas 2008 m. kovo 26 d. rašte Nr. 01T-36-2008 (I t., b. l. 37-39) atsakovui ir LVPA nurodė, kad Projektas užtruktų apie 39 mėnesius, tačiau pažymėtina, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 patvirtintame VP3-3.4-ŪM-02-K priemonės „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ Projektų finansavimo sąlygų aprašo 10.2 punkte numatyta, kad Projektas turi būti įgyvendintas ne ilgiau kaip per 36 mėnesius nuo projekto darbų įgyvendinimo pradžios. Šis terminas pagrįstais atvejais gali būti pratęstas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta tvarka, t. y. bendru šalių susitarimu. Todėl nurodytus apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo būtina Projektą vykdyti ilgiau nei 36 mėnesius.

Pažymėtina, kad remiantis VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliantas atvirą konkursą vykdė pažeisdamas VPĮ nuostatas, todėl negalėjo vykdyti pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Darytina išvada, kad apeliantas neįrodė, kad šiuo atveju buvo būtinybė pirkimą atlikti itin skubiai ir jis turėjo teisę atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ne tik VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto, bet ir 73 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, susidarė dėl įvykio, kurį apeliantas galėjo ir turėjo numatyti, kadangi šios aplinkybės susidarė būtent dėl UAB „Litesko“ neteisėtų veiksmų (vykdant atvirą konkursą jis pažeidė VPĮ nuostatas). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas pažeidė VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.

Nesutikdamas su jam inkriminuotu VPĮ 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu, pareiškėjas paaiškino, kad vadovavosi atviram konkursui tiekėjų pateiktomis pažymomis, kadangi tiekėjai patvirtino pasiūlymų galiojimą neskelbiamų derybų būdu vykdomam pirkimui – be to, UAB „Litesko“ turėjo pirkimą laimėjusio rangovo kituose pirkimuose pateiktas atitinkamas pažymas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Pirkimo komisija 2008 m. rugsėjo 3 d. posėdyje tikrino tiekėjų atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams bei priėmė sprendimą, jog tiekėjai pateikė neišsamius dokumentus, todėl nusprendė kreiptis į tiekėjus ir prašyti papildyti kvalifikaciją įrodančius duomenis. Kaip nustatyta, Perkančioji organizacija (apeliantas) tiekėjams pirkimo sąlygas pateikė tik 2008 m. rugsėjo 4 d., prašydama patikslinti pateiktus kvalifikacinius duomenis. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad tiekėjai, turintys reikalaujamos patirties tokio pobūdžio paslaugų ir darbų projektuose ir su jais susijusiuose pirkimuose, neabejotinai žino, kokius dokumentus reikia pateikti perkančiajai organizacijai, o baigtinio dokumentų sąrašo išdėstymas pirkimo sąlygose jokia apimtimi nepakeistų kvalifikacinių reikalavimų potencialiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pirkimo sąlygos nebuvo pateiktos kartu su kvietimu dalyvauti derybose, tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos iš esmės neturėjo realios galimybės susipažinti su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokiais veiksmais apeliantas pažeidė ir VPĮ 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apeliacinį skundą UAB „Litesko“ grindė ir tuo, kad padaryti VPĮ pažeidimai buvo formalūs, todėl apelianto veiksmais nebuvo padaryta jokia žala valstybės biudžetui. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais.

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 7 punktu, pažeidimas – tai Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Ši nuostata yra perkelta ir į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktą, kuris numato, kad įtariamo pažeidimo tyrimas atliekamas, jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagristų išlaidų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas įvykdė pirkimus pažeisdamas viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl visos išlaidos pagal pasirašytą sutartį, kuri sudaryta pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, tampa netinkamomis finansuoti. Jei valstybė narė kompensuotų pareiškėjui netinkamas finansuoti išlaidas, bendrajam biudžetui būtų padaryta žala. Todėl jeigu patvirtintoje, Europos Komisijai teikiamoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija gali atlikti finansinį koregavimą ir panaikinti visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį. Kompensavus išlaidas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas, nes iškiltų grėsmė Lietuvos Respublikai netekti atitinkamos veiksmų programos ar jos dalies ES finansavimo. Priešingai nei nurodo apeliantas, būtent dėl neteisėtų apelianto veiksmų perkant paslaugas, nesilaikant VPĮ reikalavimų, nebuvo užtikrinta konkurencija tarp potencialių tiekėjų ir dėl to nebuvo pasiektas viešųjų pirkimų tikslas įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai turėjo neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nustatytų UAB „Litesko“ Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimų.

Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad buvo pažeisti apelianto teisėti lūkesčiai, kadangi VPT ir LVPA nepagrįstai delsė imtis aktyvių veiksmų įvertinant apelianto vykdomus viešuosius pirkimus atviro konkurso ir neskelbiamų derybų būdu ir tokiu būdu suformavo apeliantui teisėtą lūkestį, kad apelianto organizuoti viešieji pirkimai yra teisėti.

Pabrėžtina, jog, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, niekas negali savo reikalavimų grįsti teisėtų lūkesčių principu, nes teisėti lūkesčiai iš neteisės nekyla. Toks teisės aiškinimas visiškai atitinka konstitucinį principą, pagal kurį iš neteisės teisė negali būti kildinama (lot. Ex injuria ius non oritur) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-1840/2008). Taigi, asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Todėl nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta teigti, jog apeliantas pats neišpildydamas jo vykdomam pirkimui keliamų imperatyvių VPĮ reikalavimų, buvo teisus tikėdamasis, jog parama Projektas pagal teiktą Paraišką bus bet kuriuo atveju finansuojamas pilna apimtimi ir jokios sankcijos nebus taikomos. Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas veikė pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, jokių teisėtų lūkesčių jis negalėjo įgyti ir atitinkamai atsakovo VPT veiksmai negalėjo suteikti apeliantui pagrįstų vilčių, jog jo atlikti viešieji pirkimai buvo teisėti.

Taip pat nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip teismo pareiga detaliai atsakyti į visus skundo motyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012).

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Aiškinant šią procesinio įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2663/2011, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-33/2012).

Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis), atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.