Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

institucijos surašiusios protokolą – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei Rimai Keliotienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 5 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas D. K. surašytas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 2 darbuotojoms (N. G. 820,46 Eur, D. G. 1820,45 Eur) ir šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDFV biudžetą pensijų įmokų. Tokiu būdu D. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343, 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), nuostatų, numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. K. su padarytais nusižengimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad personalas surenka klientų arbatpinigius ir paskui dalinasi tarp savęs, jis į šį procesą niekada nesikišdavo, kadangi manė, jog tai yra jų reikalas. Dėl patikrinimo metu nustatytų sumų jis priekaištų jokių neturi, sutinka, kad darbuotojos gavo tokias sumas, t. y. kad tokios sumos buvo joms išmokėtos ir supranta savo kaip darbdavio atsakomybę, tiesiog nesutinka, kad tai tyčinė veika. Jis paprasčiausiai nepakankamai įvertino šią situacija, nors kaip vadovas turėjo tai padaryti.

Teismo posėdžio metu D. K. atstovas advokatas Ramūnas Girevičius nurodė, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K., nei jis neginčija byloje surinktų faktų bei nustatytų aplinkybių. Tačiau kavinių versle Palangos mieste, tiek visoje Lietuvoje, egzistuoja arbatpinigiai už malonų aptarnavimą ar nepriekaištingą maistą, ir tik kai kuriuose restoranuose jie yra apskaitomi. Neginčija ir sutinka su ta aplinkybe, jog visos pajamos turi būti apskaitomos, tame tarpe ir arbatpinigiai, ir kad tai nusižengimo kvalifikacijos nekeičia, tačiau prašo atsižvelgti į tai, jog D. K. yra jauno amžiaus, nepatyręs, pripažino padarytą nusižengimą, padarytą žalą atlygino sumokėdamas mokesčius valstybei, nusižengimai padaryti dėl nepakankamo rūpestingumo, supratimo ir įsikišimo. Todėl prašo teismo kvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 205 straipsnio 3 dalį, o ne 5 dalį, kadangi 5 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra neproporcingai didelė, o teismui nusprendus neperkvalifikuoti, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir paskirti D. K. nuobaudą, mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali bauda.

Teismo posėdžio metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovė Rima Keliotienė nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir prašė skirti jam administracinę nuobaudą. Paaiškino, kad pagal 2020 m. balandžio 18 d. pavedimą buvo atliktas patikrinimas UAB “(duomenys neskelbtini)” kavinėje “ (duomenys neskelbtini) ” karantino laikotarpiu siekiant patikrinti ar laikomasi karantino sąlygų. Atvykus į kavinę, į ją užeiti nebuvo galima, buvo vykdoma prekyba išsinešimui, pažeidimų dėl karantino sąlygų laikymosi nenustatyta. Kadangi turėjo informacijos apie vokeliuose mokamus atlyginimus, vykdant patikrinimą laikantis karantino reikalavimų buvo apklaustos darbuotojos, t. y. barmenė ir dvi virėjos. Abi virėjos pripažino, kad vasaros laikotarpiu gauna nepriskaičiuotą atlyginimą, kurį išmoka buhalterė R., gaudavo nuo 200,00 Eur iki 300,00 Eur neapskaitytų pajamų. Net ir darant prielaidą, jog joms buvo mokami arbatpinigiai, ši aplinkybė esmės nekeičia, t. y. arbatpinigiai turi būti taip pat apskaitomi.

Iš 2020 m. balandžio 18 d. D. G. paaiškinimo nustatyta, kad jos darbo užmokestis pagal darbo sutartį numatytas 650,00 Eur per mėnesį, o laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. vasaros sezono laikotarpiu jai buvo mokama 800,00 Eur į rankas, šiuos pinigus mokėjo buhalterė R., atlyginimą išmoka grynais pinigais. Karantino laikotarpiu dirba nuo 12.00 val. iki 18.00 val., gauna 30,00 Eur už vieną darbo dieną.

Iš 2020 m. balandžio 18 d. N. G. paaiškinimo nustatyta, kad jos darbo užmokestis pagal darbo sutartį minimalus, į rankas mokama apie 400,00 Eur. Vasaros laikotarpiu, nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. į rankas gaudavo 600,00 Eur. Karantino laikotarpiu 2020 m. balandžio 14 d. atsidarė kavinė ir ji dirba kas antrą dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val., gauna 30,00 Eur už vieną darbo dieną. Atlyginimą moka buhalterė grynais į rankas.

2020 m. gegužės 18 d. D. K. rašytiniu paaiškinimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys nusistato arbatpinigių dalinimosi sistemą (skirtingą per kalendorinius metus, priklausomai nuo klientų srauto bei darbo valandų skaičiaus), t. y. arbatpinigiai gali būti paskirstyti ir virtuvės darbuotojams, ne tik padavėjams ir barmenui, tokia situacija galimai buvo tik vasaros sezono metu. Kaip įmonės vadovas pripažįsta savo aplaidumą šiuo konkrečiu atveju ir pasižada sumokėti reikalingus mokesčius.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2020 m. gegužės 7 d. d. patikrinimo akto Nr. 04/12-1-12-4170-A50 nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė maisto prekybą išsinešimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. D. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išmokėjo darbuotojams 2 640,00 Eur (D. G. – 1 820,00 Eur, N. G. – 820,00 Eur) darbo užmokestį, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 2 640,00 Eur atlyginimo išmokėjimo darbuotojams. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nuo nepriskaityto 2 640,00 Eur darbo užmokesčio nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio 873,00 Eur, socialinių draudimo įmokų. privalomojo sveikatos draudimo įmoku apie 851,00 Eur, viso apie 1724 Eur.

2020 m. gegužės 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos apžiūros protokolu specialisto, atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, konstatuota išvada, kad J. K. komercinės firmos „(duomenys neskelbtini)“ (kuri nuo 2017 m. vasario 3 d. pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2003 m. balandžio 18 d. darbo sutartyje Nr. 77 nurodyta, kad N. G. (Antanavičiūtė) nuo 2003 m. balandžio 18 d. pradeda dirbti virėjos pareigose. Darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. - 645,00 Eur/mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 5 d. darbo sutartyje Nr. 315 nurodyta, kad D. G. nuo 2017 m. birželio 7 d. pradeda dirbti virėjos pareigose. Darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. - 645,00 Eur/mėn. Pagal 2020 m. balandžio 18 d. išrašą iš kompiuterinės duomenų bazės „SODRA - Draudėjas ir jo darbuotojai“ matyti, kad pilietės N. G. ir D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu dirbo, t. y. buvo apdraustos valstybinio socialinio ir privalomuoju sveikatos draudimais. Pagal 2020 m. gegužės 7 d. išrašus iš kompiuterinės duomenų bazės „SODRA - Asmuo ir jo draudėjai (esamos darbovietės)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus matyti, kad pranešimuose apie apdraustuosius už tiriamąjį laikotarpį (forma SAM, priedas SAM3SD), pateiktuose VSDFV per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, nurodytus duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir įmokas, t. y. Tiek N. G., tiek D. G. 2019 m. 5-9 mėnesiais nurodyta pajamų suma 645,00 Eur, įmokų suma 148,81 Eur. Pagal apžiūrai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. K.) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus (priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, kasos knygą, balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius) ir atsižvelgiant į patikrinimo metu apklaustų darbuotojų; N. G. ir D. G. pateiktus paaiškinimus apie išmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. 5, 6, 7, 8, 9 mėn. nustatyta, kad jeigu mokėjo paaiškinimuose nurodytą (didesnį nei numatyta darbo sutartyje) darbo užmokestį, tai minėtu laikotarpiu 10 atvejų apskaitos dokumentais (priskaitymų- išskaitymų žiniaraščiais, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais ir kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 2 darbuotojoms bei šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose. UAB “ (duomenys neskelbtini)” direktorius D. K. tiriamuoju laikotarpiu mokėjo virėjoms N. G. ir D. G. papildomą darbo užmokestį grynais pinigais, 10 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei 2640,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir šių ūkinių operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“ ir 16 punkto nuostatų „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 nuostatas: 8 straipsnio 1 dalies „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos 40 straipsnio „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius D. K.) tiriamuoju laikotarpiu mokėjo virėjoms N. G. ir D. G. papildomą darbo užmokestį grynais pinigais, tai 10 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei 2640,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo, ir nesilaikė: 1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007, 23 straipsnio 1 dalies Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ ir 24 straipsnio 1 dalies „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti virėjoms N. G. ir D. G. darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 1090,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos 12 straipsnio 1 dalies „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti...“ 12 straipsnio 2 dalies „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos...”, 17 straipsnio 2 dalies „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D. G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 677,55 (593,65 + 83,90) Eur (apdraustųjų 12,52 proc., draudėjų 1,77 proc.) socialinio draudimo įmokų; 3) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 17 straipsnio 1 dalies Asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka44 ir 17 straipsnio 2 dalies Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ nuostatų, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D. G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (6,98 proc.) 330,90 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.) Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka“, nes 10 atvejų nuo 4741,11 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojoms (virėjoms N. G. ir D. G.) darbo užmokesčio už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo ir nepervedė į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (1,8 proc.) 85,20 Eur pensijų įmokų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. iš viso už 2019 m. 5-9 mėn. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDF V biudžetą pensijų įmokų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 205 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

D. K. padaryti nusižengimai įrodyti administracinio nusižengimo protokolu, jo paties paaiškinimais, patikrinimo aktais Nr. 04/12-1-10-4170-A4 ir Nr. 04/12-1-12-4170-A50, N. G., D. G., paties D. K. paaiškinimais, specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kita rašytine bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad tiek nusižengimų tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu D. K. kaltę pripažino, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad personalo surinkti iš klientų arbatpinigiai tokiu būdu buvo pasidalinami tarp darbuotojų, ir jis apie tai žinojo, tačiau dėl nepakankamo patyrimo ir rūpestingumo šio proceso nesureikšmino, nors turėjo ir privalėjo, kaip įmonės vadovas tai padaryti, ir suvokia, kad net ir arbatpinigiai turi būti apskaitomi, tačiau jis tikslo nuslėpti šias pajamas neturėjo. Surinkti įrodymai patvirtina, kad D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą 4741,11 Eur darbo užmokesčio priskaitymo ir 2640,91 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 2 darbuotojoms (N. G. 820,46 Eur, D. G. 1820,45 Eur) ir šių ūkinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2 184,10 Eur mokesčių ir įmokų: 1090,45 Eur į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio; 677,55 Eur į VSDF biudžetą socialinio draudimo įmokų; 330,90 Eur į VSDF biudžetą privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 85,20 Eur į VSDFV biudžetą pensijų įmokų. Taip, D. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi direktoriumi nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto. Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336, 10 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343, 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691, 12 straipsnio 1 dalies (nuo 2019 m. sausio 1 d.), nuostatų, numatytų reikalavimų ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir 205 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. K. atstovas advokatas Ramūnas Girevičius prašė teismo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 205 straipsnio 3 dalį (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas), o ne šio straipsnio 5 dalį (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), kadangi D. K. šį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo ir įsikišimo.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 punktas). Tai, kad D. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būtent apgaulingai, sąmoningai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, patvirtina jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog apie surenkamus iš klientų arbatpinigius ir jų pasiskirstymą tarp darbuotojų žinojo, taip pat žinojo, jog arbatpinigiai turi būti apskaitomi kaip ir kitos pajamos, tačiau į šį procesą nesikišo (žinojo, tačiau sąmoningai nekeitė šios nusistovėjusios arbatpinigių paskirstymo tvarkos, įtraukiant juos į įmonės apskaitą bei sumokant visus privalomus mokėti mokesčius), bei pirmiau išdėstytų įrodymų visumos analizė, todėl perkvalifikuoti ANK 205 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą pagal 3 šio straipsnio dalį, nėra pagrindo.

D. K. atsakomybę lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (sumokėjo mokesčius valstybei) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir padarė nusižengimus, už kuriuos traukiamas atsakomybėn, tačiau kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti dokumentai –pateikti patikslinti duomenys apie pajamas, susijusias su nagrinėjama byla, mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad buvo sumokėti papildomai apskaičiuoti mokesčiai ir įmokos, leidžia daryti išvadą, kad asmuo nevengia atsakomybės už padarytus nusižengimus ir siekia pašalinti neigiamus savo neteisėtų veiksmų sukeltus padarinius. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. K. nusižengimus padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pripažino savo kaltę ir nesiekė išvengti atsakomybės. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti D. K. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus perpus mažesnes baudas, nei numatyta minimali bauda ANK 99 straipsnio 3 dalies ir 205 straipsnio 5 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1 350,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų, 00 ct) baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, D. K. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų, 00 ct) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 20114988122. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.