Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“, (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialas), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kadangi skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas ( Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 str. 3 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015).

Remiantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 2 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijama nutartis buvo priimta 2021 m. rugpjūčio 5 d., įteikta 2021 m. rugpjūčio 11 d., o pareiškėjas atskirąjį skundą padavė 2021 m. lapkričio 29 d. Šiuo atveju atskirasis skundas yra paduotas žymiai praleidus atskirojo skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nėra praleidęs atskirojo skundo padavimo termino, o buvo suklaidintas Vilniaus apygardos administracinio teismo. Tokie pareiškėjo argumentai yra niekuo nepagrįsti, abstraktūs, todėl atmestini.

ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjas 2022 m. sausio 18 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą. Prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo pateikiami abstraktūs, neįrodantys pateiktų aplinkybių argumentai, nepagrįstai nurodant, jog pirmosios instancijos teismas apgavo pareiškėją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 567-552/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimo svarbą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepagrindė, jog elgėsi sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir operatyviai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra svarbios ir pateisinančios praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, priklauso nuo asmens laisva valia ir apsisprendimu pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėjas atskirojo skundo praleidimo terminą pagrindžiančių aplinkybių nepateikė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo dėstomus argumentus, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.