Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-234-1058/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-02
Bylos Nr.
AN2-234-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00053-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. P.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-1058/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00053-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo panaikinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25963-2021 buvo pripažintas kaltu bei nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį 600 EUR bauda už tai, jog jis, 2021 m. birželio 16 d., apie 21.22 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro motociklą „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimą, nutraukti administracinę teiseną V. P. atžvilgiu bei iš Institucijos V. P. naudai priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skunde pateiktų teisinių argumentų bei neaptarė faktinių aplinkybių, nepasisakė dėl administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, neišanalizavo nusižengimo sudėties, nėra tiksliai nustatytas eismo įvykio laikas (nurodomas skirtingi). Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą.

3.2. Institucijos nutarime nenurodoma, kokie konkretūs veiksmai lėmė tai, jog V. P. pažeidė ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatas, tokiu būdu buvo apribota apelianto teisė į gynybą, kadangi jis nežinojo dėl kokių savo veiksmų ar jų apimties turėtų gintis. Taip pat byloje nebuvo aiškintasi ar motociklininko veiksmai galėjo lemti įvykusį kontaktą, o administracinė atsakomybė buvo automatiškai pritaikyta V. P., net neįrodant pažeidimo sudėties.

3.3. Nėra nustatytas nubrozdinimų padarymo mechanizmas ar jų atsiradimo priežastinis ryšys su apelianto veiksmais. Transporto priemonių būklė ir kiti duomenys užfiksuoti nuo eismo įvykio jau praėjus laiko tarpui, o ne bylai reikšmingu metu. Per šį laiką motociklo vairuotojas galėjo sukelti papildomus motociklo pažeidimus, tačiau teismas to nesiaiškino. Atlikus transporto priemonių sugretinimą, apžiūrą ir įvertinimą buvo nustatyta, jog ant abiejų motociklo paminų yra tarpusavyje panašūs nubrozdinimai. A. S. nurodė, kad vasarą buvo nugriuvęs, dėl ko yra apgadinta dešinės pusės pamina, todėl motociklas galėjo būti apgadintas ir iki 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykio. Apžiūrą vykdęs policijos pareigūnas pripažino, kad ant motociklo kairės pusės paminos esantys žymūs nubrozdinimai negalėjo atsirasti po nežymaus kontakto su apelianto automobiliu, o jeigu įvykis iš tikrųjų įvyko, jo metu galėjo atsirasti tik nežymus įbrėžimas. Jeigu motociklo pažeidimai iš tikrųjų yra tokio masto, tuomet ir apelianto automobilis turėjo būti itin smarkiai apgadintas, tačiau ant jo yra likęs tik nežymus įlenkimas, o dažų danga nėra nė kiek pažeista. Teismas klaidingai teigia, kad šie pažeidimai yra pakankamai žymūs, kas leidžia konstatuoti, jog teismas padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dėl apeliantui taikomos administracinės atsakomybės.

3.4. Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad V. P. suvokė sukėlęs eismo įvykį. Apeliantas neišlipo iš automobilio ir jo neapžiūrėjo, taigi objektyviai nesuvokė, kad tarp transporto priemonių įvyko kontaktas. Susidūrimas nebuvo apelianto regėjimo lauke, be to, jis negalėjo pajusti nedidelio susilietimo ir dėl transporto priemonės gabaritų – susilietimas galėjo įvykti į automobilio galinę dalį keleivio pusėje. Esant stipresniam kontaktui, motociklas būtų nukritęs ar neišsilaikęs, tačiau įvykis motociklui neturėjo jokios įtakos ir pastarasis toliau važiavo savo kryptimi. Byloje esančios fotonuotraukos nėra pakankamai geros kokybės, todėl iš jų apgadinimus nustatyti yra itin sunku, o matomi pažeidimai nežymūs, jų neįmanoma pajusti.

3.5. Nei teismas, nei Institucija neatsižvelgė į tai, kad galimai motociklo vairuotojas taip pat nevykdė KET numatytų pareigų, taigi galima daryti išvada, kad nukentėjusysis taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad ji būtų apsaugota ir pažymėta. Buvo pasielgta priešingai, sudarant galimybę eismo įvykio schemą bei kitas aplinkybes fiksuoti vienašališkai tik pagal motociklininko nurodytas aplinkybes. Motociklo vairuotojo parodymai buvo nenuoseklūs ir kito tyrimo metu, be to, tarp abiejų transporto priemonių vairuotojų buvo kilęs konfliktas, todėl motociklininko parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, jis turi ne tik asmeninį suinteresuotumą byloje, tačiau yra ir priešiškai nusiteikęs apelianto atžvilgiu.

3.6. Nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, galinčio neabejotinai pagrįsti apelianto kaltę. Institucija rėmėsi neinformatyviais ir šabloniškais duomenimis, kurie neturi esminės reikšmės kaltės įrodymui. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė priemonių, kad visos abejones keliančios aplinkybės būtų išaiškintos. Išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones nebuvo neabejotinai nustatyta, kad V. P. padarė jam inkriminuotus pažeidimus, todėl Institucijos priimtas nutarimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo V. P. apeliacinio skundo netenkinti. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo V. P. skundą dėl Institucijos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimo. Skunde nepateikiami jokie nauji esminiai argumentai, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į pacituotą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

7. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

8. 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25963-2021 nurodyta, jog V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 126 ir 220 punktus.

10.1. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10.2. KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

10.3. KET 220 punkte yra nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

9. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra nori taip elgtis. Laikoma, kad toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ją sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

10. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio jo kaltę dėl eismo įvykio, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis LAT praktika, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas ir Institucija nenurodė, kokie konkrečiai V. P. veiksmai nulėmė ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą, neanalizavo administracinio nusižengimo sudėties ir tai darė realią įtaką jo teisei į gynybą. ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Skundžiamoje nutartyje ir Institucijos sprendime išties nėra diferencijuoti V. P. veiksmai, atitinkantys ANK 417 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sudėtį, tačiau tiek iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, tiek ir iš apeliacinio skundo akivaizdu, jog V. P. suprato kuo yra kaltinamas, išdėstė savo nesutikimo su kaltinimu motyvus. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, abu procesinius dokumentus V. P. parengti padėjo profesionalūs teisininkai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog inkriminuotus administracinius nusižengimus aprašius bendrai, buvo esmingai pažeistos jo teisės į gynybą.

12. Apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad V. P. kaltę įrodo administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo rašytinis paaiškinimas bei parodymai, išsakyti teismo posėdyje. Nutartyje taip pat buvo aptarti automobiliui padaryti apgadinimai bei išvados, kodėl pirmosios instancijos teismo vertinimu mašinos vairuotojas negalėjo nepajusti kontakto su nukentėjusiojo motociklu. Teismas įvertino ir A. S. parodymų patikimumą kitų įrodymų kontekste. Taigi, skundžiamoje nutartyje buvo atsakyta į esminius skundo argumentus, todėl teigti, kad ji yra nemotyvuota, nėra pagrindo.

13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog V. P. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. 2021 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 21.22 val., gautas pranešimas, jog Geležinio Vilko g., ties degaline „Skulas“, „Volkswagen“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pro apsisukti skirtą kairę eismo juostą lenkė ir kliudė pranešėją, važiuojantį motociklu „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino OZO link. Atvykus į nurodytą vietą, pranešėjas A. S. teigė, kad važiuojant motociklu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta Geležinio Vilko g. nuo Santariškių link centro, ties degaline „Skulas“, ties išplatėjimu, skirtu apsisukti, jį lenkė pro kairę pusę „Volkswagen Passat“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kairės pusės motociklo pakojį ir pasišalino (b. l. 27). A. S. policijos komisariatui pateiktame 2021 m. birželio 16 d. paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas motociklu nuo Santariškių link miesto centro, Geležinio Vilko g. antra eismo juosta, ties apsisukimu priešais degalinę „Skulas“, buvo užkliudytas lenkiančios mašinos iš kairės pusės (juosta skirta tik apsisukti). Automobilis „Volkswagen Passat“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirsdamas ištisinę juostą persirikiavo į jo (A. S.) antrą juostą ir padidinęs greitį pasišalino. Motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nulenktas pakojis (b. l. 30). 2021 m. spalio 5 d. paaiškinime A. S. nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d., apie 20.30 val., Geležinio Vilko g., paskui jį važiuojantis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo lenkti iš kairės pusės juosta, skirta apsisukti. Netikėtai, baigiantis apsisukimo juostai, šis automobilis be posūkio signalo kirsdamas ištisinę juostą, dideliu greičiu persirikiavo į antrą kelio juostą, kurioje motociklu važiavo A. S., ir kliudė jį. Pažymėjo, kad automobilio vairuotojas mašinoje turi vaizdo registratorių (b. l. 20-22). Pirmosios instancijos teismui A. S. nurodė analogiškas autoįvykio aplinkybes – važiavo antra juosta iš 2 galimų, iš paskos važiavo „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkė kairia eismo juosta, skirta apsisukimui. Staiga jis įvažiavo į jo antrą juostą ir važiuodamas tiesiai užkliudė motociklo pakojį. Po susidūrimo pakojis buvo apgadintas, draudimo kompanija atlygino žalą (b. l. 79-81). Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, A. S. paaiškinimai ir parodymai dėl motociklo apgadinimo mechanizmo ir pobūdžio buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusysis nurodė priežastis, kodėl pirminis paaiškinimas policijos komisariate buvo mažiau išsamus, nei duotas 2021 m. spalio 5 d., siejo tai su įvykio dieną patirtu šoku, kas yra logiška ir pateisinama. Bet kuriuo atveju tiek pirmajame, tiek antrajame paaiškinime nurodytos aplinkybės sutampa, atitinka teisme duotus parodymus ir kitus rašytinius įrodymus. Pastebėtina ir tai, kad priešingai nei apeliantas, A. S. parodymus teisme davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

14. A. S. ir apeliantas patvirtino, kad nukentėjusiajam už 2021 m. birželio 16 d. pavojingą vairavimą – lenkimą sankryžoje, užfiksuotą V. P. vaizdo registratoriumi, buvo paskirta administracinė nuobauda. Pasak apelianto, tai yra pagrindas A. S. jį apkalbėti. Šis V. P. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis pripažinęs, jog netinkamai lenkė V. P. automobilį Molėtų plente, nurodė, jog po to važiavimą tęsė ir nebuvo sustojęs iki pat transporto priemonių kontakto Geležinio Vilko g. Taigi, tą pačią dieną (2021 m. birželio 16 d.) duodamas paaiškinimą policijos komisariate, A. S. neturėjo pagrindo apkalbėti V. P.. Kaip minėta, kiti nukentėjusiojo parodymai taip pat buvo nuoseklūs ir papildantys vienas kitą, prieštaravimų juose teismas neįžvelgė.

15. 2021 m. birželio 16 d. Eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse nurodytas motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys paskelbtini), apgadinimas – apgadintas kairės pusės pakojis (b. l. 28-29). 2021 m. rugpjūčio 5 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog apžiūrėjus „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas kairės pusės pakojo nubrozdinimas (0,41-0,42 m aukštyje) (b. l. 42). Sulyginus fotonuotraukose matomą „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės pusės kėbulo apgadinimą (įlenkimą) su motociklo „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakojo vieta matyti akivaizdus sutapimas (b. l. 44-49). Tai sudaro pagrindą tikėti A. S. parodymais, jog jo vairuojamas motociklas kontaktavo būtent su „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu.

16. Nors apeliantas kvestionavo, ar ne paties nukentėjusiojo veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu, t. y. kėlė versiją, kad įvykis galėjo kilti dėl A. S. kaltės, tačiau pastebėtina, kad šią versiją V. P. iškėlė tik apeliaciniame skunde. Tiesiogiai eismo įvykį mačiusių liudytojų nėra, duomenų, kad įvykis būtų užfiksuotas vaizdo įrašuose taip pat nėra, vieninteliai įvykio liudytojai yra apeliantas ir nukentėjusysis, tačiau, kaip jau aptarta, nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, tuo tarpu V. P. paaiškinimų turinys rodo, jog asmuo siekia išvengti atsakomybės. 2021 m. liepos 9 d. paaiškinime policijai metu V. P. teigė, kad naujų automobilio apgadinimų nepastebėjo, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad jo transporto priemonės įlenkimas ir apdailos juostas nubrozdinimas yra pakankamai akivaizdūs, todėl apeliantas per daugiau nei 3 savaičių laikotarpį (nuo 2021 m. birželio 16 d.) negalėjo jų nepastebėti. Tai rodo, jog duodamas paaiškinimus V. P. siekė nutylėti svarbią informaciją, todėl jo parodymai nelaikytini visiškai patikimais.

17. 2021 m. birželio 16 d. Eismo įvykio vietos schemos papildomuose duomenyse, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir motociklo pakojo fotonuotraukoje užfiksuoti pakojo apgadinimai – dažų nubrozdinimai 4 vietose (b. l. 44). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos fotolentelėje esančiose automobilio „Volkswagen Passat“ nuotraukose matyti kairės pusės apdailos juostos išilginiai nubrozdinimai (nubraukimai), vietomis (ties priekiniu ratu, priekinių ir galinių durelių sandūra, galiniu ratu) matyti ir tamsios spalvos dažų likučiai. Nors apeliantas siekė įtikinti teismą, kad nuotraukose matyti priešais esančio vaizdo atspindys, o ne nubrozdinimai, šį V. P. teiginį paneigia ne tik akivaizdžiai nuotraukose matomi juodų dažų nubraukimai ant apdailos juostos, bet ir ties jais pareigūnų pridėta liniuotė, kas neabejotinai patvirtina, jog vaizdą tiesiogiai fiksavę pareigūnai šiose vietose įžvelgė pažeidimus, o ne atspindžius. Pats nubrozdinimų pobūdis taip pat liudija, kad pažeidimai padaryti transporto priemonės judėjimo metu, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus.

18. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad aptariama „Volkswagen Passat“ apdailos juosta yra vos keliais centimetrais žemiau minėto automobilio korpuso įlenkimo, todėl įvertinus tai, jog motociklas nėra visiškai stabili transporto priemonė ir judėjimo metu nuo tam tikro lygio kontakto jo judėjimo trajektorija gali lengvai pasikeisti, t. y. gali būti „sumėtytas“, ir tokiu būdu pakojo bei automobilio kontaktas objektyviai galėjo atsirasti net keliose skirtingo aukščio vietose, tuo pačiu metu. Pastebėtina, jog duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. S. nurodė, jog po kontakto suvingiavo, taigi teismui nekyla abejonių, jog ant V. P. automobilio fotonuotraukose užfiksuotos kontakto su A. S. motociklu žymės.

19. Aptartų netiesioginių įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog 2021 m. birželio 16 d. Geležinio Vilko g. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pravažiuodamas pro motociklą „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino pakojį. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus bei padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25963-2021 jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

20. Savo kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo apeliantas neigė, 2021 m. liepos 9 d. policijos komisariate duotame paaiškinime nurodė, jog apie 2021 m. birželio 16 d. eismo įvykį nieko negirdėjo ir nematė. Nepamena, kad būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, iš autoįvykio nesišalino (b. l. 41). Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. nebebuvo toks kategoriškas, parodė, kad galėjo neišgirsti eismo įvykio, nes jo automobilyje garsiai grojo muzika. Vis tik, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus nustatytų automobilio pažeidimų pobūdį, apeliantas negalėjo nepajusti kontakto su motociklu. Kaip parodė A. S., jo motociklas sveria 400 kg. Iš paminėtų mašinos apdailos juostos apgadinimų matyti, jog kontaktas įvyko mažiausiai trijose vietose – mašinos priekinėje, vidurinėje ir galinėje dalyje, be to, mašinos korpuso įlenkimas pakankamai ženklus. Iš čia darytina išvada, kad abiejų transporto priemonių judėjimo metu V. P. kontaktą su pakankamai sunkiu motociklu neabejotinai turėjo jausti tiek mašinos korpusu, tiek ir vaire. Taip pat, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, per priekinį ir šoninius automobilio langus negalėjo nepastebėti, jog važiuoja pernelyg arti kitos transporto priemonės. Tai, jog apeliantas pajuto kontaktą su motociklu, liudija ir A. S. 2021 m. spalio 5 d. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad po kontakto automobilio vairuotojas mašiną tik pristabdė (apie tai sprendė iš įsižiebusių stabdžių žibintų). Analogišką aplinkybę A. S. paliudijo ir teisme. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad V. P. suvokė, jog apgadino kitą transporto priemonę, tačiau nesilaikė KET 220 punkto reikalavimo eismo įvykio vietoje su kitos transporto priemonės vairuotoju susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, o nesutarus pasilikti įvykio vietoje iki policijos atvykimo, elgėsi neatsakingai ir siekdamas išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas „Suzuki“ motociklas, vietos.

21. Iš AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. birželio 28 d. žalos sąmatos matyti, kad A. S. kreipėsi dėl „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakojo remonto. Sąmatoje nurodyta 133,84 EUR remonto kaina be išskaitymo. Taigi, apelianto veiksmais motociklui padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Įvertinęs aptartų įrodymų visetą, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. P. padarė ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

22. Apeliantas nurodo, jog Institucija tinkamai nenustatė eismo įvykio laiko, taigi byloje yra nepašalintų abejonių, kurios, V. P. vertinimu, yra esminės sprendžiant jo kaltės klausimą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokoluose (b. l. 15-17, 25-26), 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje (b. l. 14), nustatytas įvykdytų pažeidimų laikas tarpusavyje sutampa – 2021 m. birželio 16 d., apie 20.30 val. Šis laikas nurodytas ir Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 28). Kita vertus, aprašant pažeidimo esmę administracinio nusižengimo protokoluose ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytas vėlesnis – 21.22 val. laikas, atitinkamai apelianto argumentas dėl eismo įvykio laiko neatitikimų yra pagrįstas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas laiko, kad tikrasis eismo įvykio laikas yra 21.22 val. Tokia išvada seka iš to, kad 21.22 val. yra vyriausiosios patrulės G. Butkuvienės tarnybiniame pranešime nurodytas pranešimo apie eismo įvykį gavimo laikas (b. l. 27), taip pat 21.22 val. nurodytas ir A. S. 2021 m. spalio 5 d. paaiškinime. Atsižvelgiant į tai, kad Eismo įvykio vietos schemos sudarymo laikas negali būti ankstesnis, nei apskritai pranešimo policijoje apie eismo įvykį gavimo laikas, darytina išvada, jog Eismo įvykio vietos schemoje 20.30 val. laikas nurodytas per klaidą. Pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytas laikas sutampa su nurodytu A. S. paaiškinime, todėl darytina išvada, kad Eismo įvykio vietos schemoje, administracinio nusižengimo protokole ir nutarime dėl administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų laikas nurodytas klaidingai ir turi būti patikslintas, nurodant 21.22 val. laiką. Toks administracinio nusižengimo padarymo laiko patikslinimas nelaikytinas apeliantui siurprizine aplinkybe, kadangi jis pats į tai atkreipė dėmesį apeliaciniame skunde, bei tiek 21.30 val., tiek 21.22 val. laikas buvo nurodytas aptartuose procesiniuose dokumentuose, todėl apeliantui buvo žinomas ir neapsunkino galimybės gintis nuo jam inkriminuojamų nusižengimų. Nagrinėjamoje byloje pagal automobilio ir motociklo apgadinimų pobūdį, vietą ir mastą įrodytas aptariamų transporto priemonių kontaktas, todėl šiuo atveju nusižengimo tyrimo metu padaryta akivaizdi klaida V. P. atsakomybės niekaip neįtakoja.

23. Nors apeliaciniame skunde keliamas A. S. atsakomybės klausimas dėl jo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ir jos tinkamo neišsaugojimo, tačiau šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nėra jos dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

24. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis, kuria netenkintas V. P. skundas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistu, paliekama galioti nepakeista.

25. Apeliaciniame skunde prašoma iš Institucijos V. P. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 484 EUR, pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkintas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti V. P. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-25963-2021 nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką, vietoje 20.30 val. nurodant 21.22 val.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Giedrė Telksnienė