Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-10 · Byla Nr. TS-148-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
TS-148-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00526-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. D.
Kategorijos
Byla Nr. TS-148-1189/2024 (S)
Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00526-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 10 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. RV-22‑10096 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. D., gimęs 1967 m. gegužės 15 d., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis rūmų 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 10 d. nutartimi nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2 veikos) perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos) (2023 m. balandžio 27 d. redakcija) ir skyrė po 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK paskirtos bausmės subendrintos 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, paskirta bausmė subendrintos ir skirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį, sušvelnino paskirtą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skyrė galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 27 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 13 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 9 mėnesiai 6 dienos.

Anksčiau teistas 7 kartus.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-10096 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebima akivaizdi pažanga, nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuoti, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisija pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir nuteistajam A. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas tuo, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgsenos pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statiniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis; dinaminiai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ar menkas jų apmokėjimo galimybes, buvo arba yra įtakojimas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, palaiko kriminalines nuostatas. Teigia, jog specialistės nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti. Pabrėžia, jog vykdomų nusikaltimų kontekste neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja ir turimi finansiniai įsipareigojimai bei siekis ir galimybės juos atlyginti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų 3269,98 Eur sumai, išieškota suma 469,67 Eur, tuo tarpu savanoriškai padengė tik 10 Eur. Nors nuteistasis ir dirba bei turi galimybę sumažint savo turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau akivaizdu, jog motyvacija lėšų tvarkymo srityje nėra pakankama, todėl visiškai pagrįstai abejojama teigiamasi elgesio pokyčiais, kurie leistų konstatuoti, jog šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą, A. D. laikysis įstatymų ir toliau nenusikals. Be kita ko, lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu prieštarauja teisingumo proporcingumo principui – neatlikta bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Atsižvelgiant į tai, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, todėl skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo A. D. atžvilgiu netaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundas tenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. D. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik sutinkamai su prokuroro skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą A. D. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su vyraujančiais statiniais bei dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito ir visais nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimais (2024 m. kovo 26 d., 2024 m. gegužės 27 d. bei 2024 m. rugsėjo 25 d.), visais atvejais buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta rizika, nesikeičia nuo pirminio jos vertinimo, ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Sutiktina su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo A. D. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie kelia abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu bei ilgalaike jų trukme. Nors statiniai kriminogeniniai veiksniai nėra koreguotini, tačiau nuteistojo elgesyje nustatyti net 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; palaiko kriminalines nuostatas), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Juo labiau, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas turi tiesioginės įtakos ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiui, tuo tarpu dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje nustatyta vidutinė rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, jokia prasme neatspindi nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio ar pažangos, kas leistų spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa dabartinėje pataisos stadijoje dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nors ir nustatyti apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau jie, iš tiesų neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema.

Teismas taip pat pritaria prokuroro skunde nurodytam motyvui dėl turimų finansinių įsipareigojimų 3269,98 Eur sumai, išieškota suma 469,67 Eur, tuo tarpu savanoriškai padengė tik 10 Eur. O tai patvirtina, jog nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai reikalauja specialių lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus šaltinio užtikrinimo. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su lėšų valdymo sunkumais, mąstymu ir elgesiu. Tuo tarpu savanoriškai dengiami finansiniai įsipareigojimai neatskleidžia, jog nuteistasis geba tinkamai užtikrinti savo finansinį stabilumą, o taip pat vangus finansinių įsipareigojimų dengimas atskleidžia, jog nuteistasis nėra kritiškas savo nusikalstamų veikų atžvilgiu.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, kad A. D. neatliktos bausmės dalis (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos), įvertinus ją visos paskirtos ir subendrintos už ne vieną įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. D. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai vis dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis stebimas itin trumpą laiką ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Komisijos nutarime nurodytos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Komisijos skundžiamame nutarime nurodytos, pozityviai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog negalima spręsti apie tai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys jau yra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro N. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 7 d. priimto nutarimo Nr. RV-22-10096 taikyti nuteistajam A. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam A. D. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro N. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 11 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-10096 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam A. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė