Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Gintaro Muzikevičiaus firmos atstovui – įmonės savininkui Gintarui Muzikevičiui,

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Gintarei Mačiulaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Gintaro Muzikevičiaus firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2013-02-21 nutarimu Nr. ATK2-17/13 (toliau – Nutarimas, b. l. 4-7), už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymo, AKĮ) 18 str. 3 d. 13 p. pareiškėjui skyrė 1250 Lt baudą.

Bendrovė nubausta už tai, kad 2013-01-24 pareiškėjui priklausančioje kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusi G. J., apie 22.55 val., pagal 2013-01-24 kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), M. Ž. pardavė 1 l talpos alaus butelį „Kalnapilis Pilsner“, 4,6 proc. alk. tūrio už 5 Lt 50 ct. G. J. parduodama alų kamštelį atsuko ir padėjo ant prekystalio, pasiūlė klientui vienkartinius indus, tačiau pirkėjas alkoholinį gėrimą užsisuko kamšteliu ir iš kavinės išsinešė.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimo (b. l. 16-20) argumentais prašė skundą atmesti. Nurodė, kad būtent licencijos turėtojams kyla pareiga imtis visų priemonių, kad būtų laikomasi licencijoje numatytų reikalavimų, kurių laikymasis negali būti perkeliamas fiziniam asmeniui, nes pareiškėjas turi diskrecijos teisę užtikrinti įstatymo reikalavimus. Pabrėžė, kad nepriklausomai nuo to, kokias vidaus tvarkos taisykles nusimato pareiškėjas, jeigu jos neužtikrina įstatymo nuostatų laikymosi, pareiškėjas nuo atsakomybės už pažeidimo padarymą neatleidžiamas. Todėl, kokį modelį pasirinks prekiaujantis subjektas yra tik jo diskrecijos teisė. Šio ginčo atveju, tai, kad pažeista AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostata neginčija ir pardavėja, todėl, atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamą Nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN 2013-01-28 raštu Nr. 20-23-3-S-129 Departamentui pateikė medžiagą, kurioje surinkta informacija apie tai, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN pareigūnams dirbant pagal priemonių planą, t. y. stebint barą, adresu: (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad apie 22.55 val. iš baro išėjo jaunuolis, kuris rankoje nešėsi plastikinį butelį su alumi. Paklausus, kur jaunuolis pirko alų, paaiškėjo, kad alus buvo pirktas G.Muzikevičiaus bare. Nors pardavėja ir atsuko kamštelį, stiklines pasiūlė, tačiau pirkėjas alaus butelį iš baro išsinešė (b. l. 26-29).

Bare dirbanti G. J. taip pat paaiškino, kad atėjus klientui, už 5.50 Lt pardavė 1 l. talpos butelį alaus, kamštelį atsuko ir pasiūlė vienkartines stiklines, tačiau klientas butelį užsuko ir iš baro išsinešė (b. l. 30).

M. Ž. – asmuo bare pirkęs alkoholinį gėrimą patvirtino, kad barmenė alaus butelį atsuko, pasiūlė vienkartinį puodelį, tačiau išgerti vietoje nesiūlė (b. l. 31).

Departamentas išnagrinėjęs bylą, 2013-02-21 nutarimu Nr. ATK2-17/2012, už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimą pareiškėjui skyrė 1250 Lt baudą.

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2013-02-21 nutarimo Nr. ATK2-17/2012 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčui, nagrinėjamu atveju, reikšminga nustatyti aplinkybę, ar, parduodant alkoholinį gėrimą (22.55 val.) pareiškėjas ėmėsi pakankamų ir protingų veiksmų laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nuostatoje įtvirtinto reikalavimo – nevykdyti prekybos išsinešimui.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01 iki 2013-05-07) nustato, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šios nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, numato imperatyvų įpareigojimą nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šis įpareigojimas išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas, t. y.: parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir imtis protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, jog gėrimai būtų suvartoti vietoje. Vadinasi, pirmosios sąlygos išlipdymas priklauso nuo asmens prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, nes asmuo aktyviai veikdamas ir užtikrindamas, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik atidarytoje pakuotėje gali kontroliuoti AKĮ nustatytų reikalavimų įgyvendinimą. Tuo tarpu antroji sąlyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-08-05 nutartyje Nr. A-858-351/2013 formuodama praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (objektyviąsias aplinkybes) – Departamento 2013-02-01 protokolą Nr. ATK2-017 (b. l. 24), 2013-01-24 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN tyrėjų tarnybinius pranešimus (b. l. 26-29), 2013-02-24 pardavėjos paaiškinimą (b. l. 30), 2013-01-24 alaus butelį pirkusio asmens paaiškinimą (b. l. 31), 2013-01-28 Kauno apskrities VPK Panemunės PK Administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 36), 2013-03-29 Kauno apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-61), CD diskelį su vaizdo įrašu, kuriuose yra užfiksuota, jog pirkėjui 1 l talpos alaus butelis buvo parduotas su prasuktu kamšteliu, klientui buvo pasiūlytos vienkartinės stiklinės tam, kad gėrimą būtų galima suvartoti vietoje, taip pat foto nuotraukas (b. l. 62-64, 67-70), iš kurių matyti, jog pareiškėjo kavinėje yra sudarytos tinkamos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y., kavinė yra erdvi, joje yra įrengtos sėdimos vietos (šeši stalai su suolais), lauke prie kavinės taip pat yra įrengtos sėdimos vietos be to, tiek ant įėjimo į kavinę durų, tiek ant sienos kavinės viduje yra pakabinti aiškiai įskaitomi informaciniai užrašai apie tai, kad laikotarpiu nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai parduodami vartojimui tik vietoje, darytina išvada, kad pareiškėjas ėmėsi nuo jo valios priklausančių protingų priemonių tam, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostata nebūtų pažeista ir pirkėjo įsigytas alkoholinis gėrimas būtų galimas suvartoti vietoje. Tačiau, kaip minėtoje nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be objektyviųjų aplinkybių tokio pobūdžio ginčo situacijoje taip pat labai svarbu nustatyti ir būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, kad pirkėjas gėrimo neišsineštų buvo tinkamos bei pakankamos. Ginčo situaciją vertinant šiuo aspektu nustatyta, jog į kavinę pirkėjas buvo užėjęs vienas bei pirko tik vieną butelį alaus, todėl pardavėjai galėjo nekilti abejonių, kad alaus butelis bus suvartotas vietoje, tuo labiau, kad sąlygos gėrimą suvartoti vietoje buvo tinkamos, o tuo tarpu susiklosčiusios faktinės situacijos aplinkybes, vertinant tik tuo vieninteliu aspektu, kad alaus butelis vis tik buvo išsineštas iš kavinės, pareiškėjos atžvilgiu nebūtų proporcinga (teisinga).

Apibendrinant pažymėtina, jog nėra pagrindo atsakovo argumentams, kad nebuvo imtasi priemonių užtikrinti AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. numatytą reikalavimą alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos parduoti atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Priešingai, įvertinus tai, kad kaip 2013-08-05 nutartyje Nr. A-858-351/2013 pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo, ar, kad jį suvartotų vietoje, todėl aptartų ginčo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių, t. y. pareiškėjas atliko nuo jo valios priklausančius veiksmus (pardavėja butelį atsuko, stiklines pasiūlė, patalpos tinkamos alkoholį vartoti vietoje, informaciniai pranešimai apie apribotą alkoholio pardavimą iškabinti gerai matomose vietose), kad būtų išvengta AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatos pažeidimo.

Nusprendus, kad pareiškėjo atlikti veiksmai laikantis AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatos reikalavimų pagal galimybes buvo aktyvūs, išdėstytais pagrindais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-02-21 nutarimas Nr. ATK2-17/13 panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Gintaro Muzikevičiaus firmos skundą patenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013-02-21 nutarimą Nr. ATK2-17/13, kuriuo Gintaro Muzikevičiaus firma nubausta 1250 Lt bauda.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.