- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-2168-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30700-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- AB firmos „VITI“
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui AB „VITI“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „VITI“ 122 693,91 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį ir 5 817,67 Lt delspinigius už 2012 metus, 5 466,28 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį ir 218,65 Lt delspinigius už 2013 metus, bendrai – 134 196,51 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nurodė, kad LR Vyriausybei 2002-11-19 priėmus nutarimą Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo funkcijas nuo 2003-01-01 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perėmė savivaldybės. Atsakovas nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolos susidarymo metu - 2012-2013 metais, buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 21408 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Nuomos sutarties pagrindas – 2002-07-19 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1156 kartu su 2010-02-02 susitarimu Nr. 139 „Dėl 2002 m. liepos 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1156 pakeitimo“. Kauno miesto savivaldybės taryba 2009-07-16 sprendimu Nr. T-401 (pakeistas Tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-476) nustatė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus. Atsakovas pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2012 ir 2013 m. tik 2014 m., todėl Kauno miesto savivaldybės Finansų skyrius pagal turimus duomenis apskaičiavo valstybinės žemės nuomos mokesčius už 2012 ir 2013 m. Be to, ieškovas paskaičiavo atsakovui delspinigius.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių aiškių skaičiavimų, kurie pagrįstų prašomas priteisti sumas, t.y. nebuvo pagrįsta nuo kokios sumos, kokio dydžio ir kokiu pagrindu buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Be to, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, kadangi delspinigiai buvo paskaičiuoti ne už 180 dienų, kaip tai nurodyta CK 1.125 str. 5 d. 1 p., o už 200 d. Atsakovas nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį pilnai ar dalyje, atsakovas priteistos skolos mokėjimą prašė išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kadangi bylos nagrinėjimo metu turi tam tikrų sunkumų su apyvartinėmis lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo AB „VITI“ ieškovo Kauno miesto savivaldybės naudai 38 454 Eur skolos su delspinigiais, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38 454 Eur) nuo 2014-09-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, jog 2002-07-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2002-1156, vėliau pakeista 2010-02-02 susitarimu Nr. 139 „Dėl 2002 m. liepos 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2002-1156 pakeitimo“, pagal kurią atsakovas nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolos metu (2012-2013 metais) buvo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 21408 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Sutarties 10 ir 11 p. numatyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis metams bei mokėjimo terminai nustatomi Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Skolos susidarymo metu galiojusių Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr. T-491 (toliau – Taisyklės) 5 p. buvo nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję ar naudojantys valstybinę žemę, todėl atsakovui, nuomojusiam valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atsirado pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Teismas nurodė, jog atsakovas šios pareigos iš esmės neginčijo, tačiau jam kilo neaiškumų dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindimo.
Sprendime nurodyta, jog ieškovo Kauno miesto savivaldybės pateiktais paskaičiavimais, atsakovas ieškovui yra nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio už 2012 m. – 122 693,91 Lt (4 099 709 Lt žemės sklypo vertė nurodyta 2010-02-02 Susitarimo 9 p. x 4 proc. mokesčio tarifas – 41 294,45 Lt atsakovo sumokėta valstybinės žemės nuomos mokesčio dalis), už 2013 m. – 5 466,28 Lt (4 099 709 Lt žemės sklypo vertė nurodyta 2010-02-02 Susitarimo 9 p. x 0,8 proc. mokesčio tarifas / 12 mėn. x 2 mėn.). Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieškovo prašomų priteisti sumų pagrįstumu, atsakovas nepateikė teismui jokių tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.), be to, teismas pažymėjo, jog atsakovas, iš pradžių skolą pripažinęs ir jos neginčijęs, tačiau jos nustatytu terminu nesumokėjęs, o teisme jau iškėlęs klausimą dėl nurodytos skolos nepagrįstumo, elgėsi nesąžiningai, siekdamas vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai nesumokėjo viso valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012-2013 m. už valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Taip pat teismas nurodė, jog nors ieškovas byloje nepateikė delspinigių paskaičiavimo detalizavimo, tačiau teismas nustatė, kad 218,65 Lt dydžio delspinigius už nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2013 m. ieškovas paskaičiavo pagal Taisyklių 35 p., t.y. už 200 d., todėl nurodytus delspinigius teismas sumažino iki 196,79 Lt (5466,28 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str.). Taip pat ieškovas 5 817,67 Lt dydžio delspinigius už nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012 m. paskaičiavo net viršydamas Taisyklių 35 p. nustatytą laikotarpį - nurodyti delspinigiai paskaičiuoti maždaug už 237 d., todėl teismas ieškovo reikalavimą šioje dalyje sumažino iki 4 416,98 Lt (122 693,91 Lt x 0,02 proc. x 180 d.) delspinigių, o kitoje dalyje jį atmetė (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.71 str.).
Teismas nurodė, jog atsakovas priteistos skolos mokėjimą prašė išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, kadangi bylos nagrinėjimo metu turi tam tikrų sunkumų su apyvartinėmis lėšomis, tačiau pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį, todėl šį atsakovo prašymą atmetė kaip neįrodytą (CPK 284 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AB firma „VITI“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimą pakeisti ir išdėstyti ieškovui priteistos 38 454 Eur sumos mokėjimą vienerių metų laikotarpiui. Nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią finansinę padėtį. Su tokias Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentais apeliantas iš dalies sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį. Teigia, kad atsakovas, vesdamas civilines bylas, nuolat naudojosi savo darbuotojų, turinčių teisinį išsilavinimą, pagalba. Būtent nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė aplinkybės, kad atsakovo teisininkei I. D. bylos nagrinėjimo metu buvo suteiktos motinystės atostogos. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad į civilinę bylą 2014-12-05 buvo pateiktas atsakovo prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atsakovas vykdo teisininko paiešką. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ir dabar atsakovo direktorius neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, kokius dokumentus reikalinga pateikti sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo išdėstymo. Kadangi atsakovas, ruošdamas apeliacinį skundą, jau turi galimybes pasinaudoti teisine pagalba, atsakovas pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kurie jo nuomone įrodo atsakovo sunkią finansinę padėtį tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek dabar. Nurodo, jog atsakovas neginčija, kad apeliacinio skundo pateikimo dieną yra ieškovui skolingas teismo sprendime nurodytas sumas, tačiau yra susiklosčiusi situacija, jog atsakovas patiria sunkumų dėl piniginių sumų disponavimo. Atsakovo sąskaitos yra areštuotos, atsakovas neturi galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, todėl atsakovas neturi galimybių vykdyti mokėjimų ieškovui, atitinkamai negalės iš karto įvykdyti sprendimo. Pažymi, jog didelę įtaką atsakovo finansiniai padėčiai turi neatgautos didelės skolos iš užsakovų, kurių bendra suma sudaro daugiau negu 2 mln. Eur. Atsakovo veikla yra susijusi su statybomis ir nekilnojamojo turto pardavimais bei nuoma, todėl mėnesinės įmonės apyvartos ir pajamos yra kintamos, priklauso nuo sezono ir rinkos situacijos. Pavasarį prasidėjus statybos darbams, atsakovas už atliktus darbus didžiąją dalį pinigų tikisi gauti per ateinančius 6 mėnesius. Iš gautų įplaukų atsakovas turės galimybę vykdyti mokėjimus ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tą jis gali padaryti tik dalimis, per keleto mėnesių laikotarpį. Teigia, jog atsakovas yra veikianti ir nuolatos pajamas gaunanti įmonė, todėl turi realias galimybės per ilgesnį laikotarpį atsiskaityti su ieškovu. Nurodo, jog atsižvelgiant į bendrą atsakovo finansinę padėtį, jo turimą turtą, nuolatos gaunamas pajamas, įmonė turi galimybes dalimis mokėti skolą ieškovui ir per vienerių metų laikotarpį visiškai atsiskaityti. Per tą laikotarpį ieškovas kiekvieną mėnesį mokės skolą atsakovui, taip pat bus skaičiuojamos procesinės palūkanos, kurios padengs ieškovo galimus nuostolius.
Atsiliepimas
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė su pareiškimu priteisti iš apelianto skolą, t.y. valstybinės žemės nuomos mokestį už 2012-2013 m. ir delspinigius į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2014-09-11. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė priteistą skolos sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui kartu galėjo pateikti šiuo metu su apeliaciniu skundu teikiamus 2014-06-30 finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau to nepadarė. Be to, už finansinės atskaitomybės dokumentus yra atsakingas įmonės vadovas ir buhalteris, o ne teisininkas, todėl mano, kad tokių duomenų turėjimui ir pateikimui papildomos teisinės žinios nėra reikalingos. Teigia, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas ir nurodo, kad trūksta apyvartinių lėšų, kad sąskaitos yra areštuotos, kad su apeliantu neatsiskaito užsakovai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nei pirmos instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikia. Pažymi, kad apeliantas yra skolingas už žemės nuomos mokestį ir delspinigius už 2012-2013 m., taigi nuo pareigos apeliantui sumokėti žemės nuomos mokestį yra praėję daugiau nei 1 metai. Be to, nuo pat 2014-09-11, t.y. momento, kai Kauno miesto savivaldybė dėl skolos priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, apeliantas jokios įmokos nėra atlikęs, nors pareigą sumokėti skolą, kurios jis neginčija, turi. Ši aplinkybė parodo galimą apelianto nesąžiningumą ir siekimą vilkinti skolos grąžinimą bei neatitinka apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad „sprendimo įvykdymo išdėstymas metams suteiktų atsakovui realias galimybes geranoriškai įvykdyti sprendimą“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantas neginčija teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistos skolos fakto bei dydžio. Apeliantas nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako būtent tik dėl šios skundžiamo sprendimo dalies.
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien asmens turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006.). Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo pateikti duomenų apie jo sunkią finansinę padėtį, kadangi atsakovo direktorius neturi teisinio išsilavinimo ir žinių, kokius dokumentus reikalinga pateikti sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo išdėstymo. Šie argumentai vertinami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas 2014-10-23, atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2014-11-18, todėl kartu su atsiliepimu atsakovas turėjo pareigą pateikti ir visus įrodymus, kurie patvirtintų jo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą pagrįstumą, tačiau atsakovas įrodymų nepateikė jokių. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės, ar atsakovo direktorius turi teisinį išsilavinimą ar ne, tuo labiau, jog įmonėje dirba ne vien tik direktorius, o pareiga pateikti visus reikiamus dokumentus kartu su atsiliepimu atsakovui buvo nurodyta teismo siųstame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo (b. l. 34), kuriame be kita ko, buvo nurodyta ir tai, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį. Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t.y. 2014-06-30 Pelno (nuostolių) ataskaitos projektą ir 2014-06-30 balanso projektą. CPK 314 str. yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šiuo atveju, minėta, atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, kadangi jis juos turėjo jau nuo 2014 m. liepos mėnesio, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priimti atsisako.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovas patiria sunkumų dėl piniginių sumų disponavimo, jo sąskaitos yra areštuotos, su apeliantu neatsiskaito užsakovai, tačiau atsakovas šių savo teiginių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog atsakovas yra veikianti ir nuolatos pajamas gaunanti įmonė, todėl turi realias galimybes dalimis mokėti skolą ieškovui ir per vienerių metų laikotarpį visiškai atsiskaityti. Kaip matyti, nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo iš atsakovo priteista skola ieškovui ir kurios dydžio atsakovas neginčija, iki atsakovo apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo beveik metai, taigi atsakovas turėjo galimybę dalimis beveik visiškai atsiskaityti su ieškovu, tačiau to nepadarė. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pažymos matyti, jog atsakovas po 2014-07-21 nėra atlikęs jokių mokėjimų, kad sumažintų susidariusį 38 454 Eur valstybinės žemės mokesčio įsiskolinimą už žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomą (b. l. 97), kas paneigia atsakovo argumentus apie jo siekimą vienerių metų laikotarpyje atsiskaityti su ieškovu. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, būtų pažeidžiami proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių principai, dėl to teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo reikalavimų tenkinti nėra pagrindo.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-13 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo AB – firmos „VITI“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.