Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir R. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2006 m. gegužės 12 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. G. bei R. Z. , tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 6 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, iš J. G. įgijo 4500 Lt grynųjų pinigų, kuriais, išleisdamas savo reikmėms, naudojosi iki 2006-05-12 05.40 val., kai Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kelio g. 10a, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, jog iš J. G. paimdamas 4500 litų, pagalvojo, kad jie gali būti vogti, tačiau nesuprato, kad pinigų paėmimas ir jų panaudojimas sudaro nusikaltimo sudėtį. Nuteistojo teigimu, šią nusikalstamą veiką jis padarė likus dviems su puse mėnesio iki Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, iki to laiko jokio nusikaltimo nepadarė, jam skirtų įpareigojimų nepažeidinėjo. Apeliantas nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme esminių pinigų paėmimo iš J. G. aplinkybių neginčijo, todėl teismas jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis skunde pažymi, jog gyvena su motina, kuri yra invalidė, jai reikalinga priežiūra, todėl jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, motina liks be priežiūros.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis R. D. neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (Lietuvos Respublikos BK 54 str.). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. R. D. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme jis esminių aplinkybių dėl pinigų paėmimo iš J. G. neginčijo, t. y. prisipažino padaręs nusikaltimą, už kurį teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog nusikalstamą veiką šiuo atveju išaiškino pačios teisėsaugos institucijos, be nuteistojo R. D. pagalbos. Nuteistasis R. D. ikiteisminio tyrimo metu teigė žinojęs, jog pinigai, kuriuos jis gavo iš J. G. , ir kuriuos išleido savo reikmėms, yra vogti, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. D. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino tik iš dalies, nurodė, nežinojęs, iš kur J. G. gavo jam perduotus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką tik po to, kai buvo surinkti jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinantys įrodymai ir jis buvo sulaikytas oro uoste. Iš to darytina išvada, kad R. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl byloje surinktų, jo kaltę patvirtinančių, įrodymų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko teisingi parodymai apie nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko kaltę, nėra laikomi prisipažinimu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijose yra numatyta laisvės atėmimo bausmė ir alternatyvios kitų rūšių bausmės. Už nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., padarymą pirmosios instancijos teismas R. D. paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas nesiekiantį sankcijos medianos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų.

R. D. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., įvykdė Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. nuostatomis, pripažintas recidyvistu, R. D. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs konfliktuoti bei piktnaudžiauti alkoholiu, byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos BK 56 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą recidyvistui, R. D. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., padarymą paskirta teisinga tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis.

Kaip jau buvo minėta, R. D. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl už naują nusikaltimą paskirtoji bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą asmeniui, kuris neatlikęs bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. nurodyta, jog skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., t.y. prie Utenos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjo dalį bausmės, paskirtos R. D. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., padarymą. Pirmosios instancijos teismas taikė švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes ne visiškai, o iš dalies sudėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nei už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., padarymą R. D. paskirtoji septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, švelninti jos nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.