Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-283-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
e2S-283-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00279-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Lina Muchtarovienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Radvilškio žemėtvarkos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos "Turto bankas" Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Radvilškio žemėtvarkos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-283-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00279-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties, sprendžiant pareiškėjo V. A. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas po savo dėdės J. A. mirties (duomenys neskelbtini) , priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad jo dėdė J. A. 2000 m. priėmė savo mamos A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, tačiau iki savo mirties nebaigė tvarkyti paveldėjimo dokumentų. Palikimą sudarė A. A. 2,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). J. A. šeimos neturėjo, todėl pareiškėjas po J. A. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti visą dėdės palikimą, t. y. žemę dirbo pats, nuomojo ir nuomoja iki šiol. Pareiškėjas nesuprato, kad reikia vykti pas notarą susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė pareiškimo trūkumus ir pasiūlė pareiškėjui V. A. iki 2020 m. vasario 25 d. patikslinti pareiškimo dalyką.

4. Teismas sprendė, kad pareiškimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas nurodė, jog susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad pareiškėjas nori paveldėti turtą – 2,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą A. A. atkurta (duomenys neskelbtini), t. y. po A. A. mirties. Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra baigta. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie dėdės J. A. turtą. Teismui nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, pareiškėjas negalėtų paveldėti žemės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos močiutei A. A.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti pareiškimą nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, kad nustačius prašomą juridinį faktą, pareiškėjas negalėtų paveldėti žemės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos močiutei A. A., nes tai prieštarautų LR CK 5.50 str. nuostatoms. Pareiškimas atitinka jo turiniui keliamiems reikalavimams (CPK 115 str. 2 d.), atitinka procesinio dokumento formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 443 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. Teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalis).

9. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesą.

10. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Pažymėtina, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas netikrina ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime suformulavo tokį reikalavimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas po savo dėdės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai. Pareiškėjas nori paveldėti turtą – 2,32 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš prie pareiškimo pridėtų įrodymų matyti, kad nuosavybės teisė į šį žemės sklypą A. A. atkurta (duomenys neskelbtini), po A. A. mirties. Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal sūnaus J. A. pareiškimą. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra baigta.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus nurodė, kad J. A. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra baigta. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie dėdės J. A. turtą, dėl to, teismui nustačius pareiškėjo prašomą juridinį faktą, pareiškėjas negalėtų paveldėti žemės, į kurią nuosavybės teisės atkurtos močiutei A. A..

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš pareiškimo ir jo priedų matyti, kad Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal sūnaus J. A. pareiškimą. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nėra išduotas, paveldėjimo byla nėra baigta. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad pareiškėjas neturi galimybės pateikti duomenis apie dėdės J. A. turtą. Taip pat pažymėtina, kad J. A. kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. A. palikimą, tik paveldėjimo byla nebuvo užbaigta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo ir nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo prašomas juridinio fakto nustatymas nesukels jokių teisinių pasekmių, o pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai netrukdo pradėti procesą ir gali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo metu.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas.)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė