Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Jurgitai Pocienei, Robertai Idzelytei Baniulienei, dalyvaujant prokurorams R. G., Vidai Kaubrytei, kaltinamojo gynėjui advokatui P. M., nukentėjusiesiems R. V., B. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas :

1) 2006-09-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 40 p.;

2) 2006-12-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m;

3) 2007-01-31 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4,9 d. bausmes subendrinus laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn., 2008-11-25 paleistas atlikęs bausmę;

4) 2010-03-08 Klaipėdos r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2012-04-27 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

5) 2010-06-08 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. areštu 20 parų, bausmę atlikęs 2010-07-20;

6) 2013-01-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. 1 m laisvės apribojimu, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2013-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, nuo 2014-05-29 atliekantis bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: tai yra S. G. 2012 m. spalio 28 d. apie 02.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, UAB „Nesė“ lošimo automatų salone „Nesė Slots“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas B. K. ne mažiau 3 smūgių kumščiu į veidą, ne mažiau 2 smūgių į ranką, ne mažiau 2 smūgių į pilvą, ko pasekoje B. K. pritūpus, spyrė jam ne mažiau 2 smūgių į kūną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei suplėšydamas jo marškinius 50 litų vertės, po to nuo pakabos, esančios lošimo automatų salono patalpose, pagrobė B. K. striukę 100 litų vertės, kurioje buvo 180 litų. Tokiu būdu S. G., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė B. K. priklausančio turto už 280 litų.

Be to, S. G. atvirai pagrobė svetimą turtą : S. G. 2012 m. lapkričio 3 d. apie 22.00 – 23.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie UAB „Nesė“ lošimo automatų salono „Nesė Slots“, adresu (duomenys neskelbtini), iš R. V. atvirai pagrobė rankinę 120 Lt vertės, kurios viduje buvo 100 litų, 2 vnt. raktų, kurių bendra vertė 80 Lt. Tokiu būdu S. G. atvirai pagrobė R. V. turto už 300 litų.

Iš 2012-11-07 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėti B. K. baltiniai, kurie 2012-10-27 kazino Nesė buvo suplėšyti (1 tomas, b.l. 18-20).

Iš specialisto išvados Nr. G 2244/12 (03) matyti, kad R. V. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimu, poodine kraujosruva pakaušio dešinėje. Pagal konstatuotą sužalojimo lokalizaciją, R. V. kūne išskiriama viena trauminio kontakto žymė – pakaušio dešinė. R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 48).

Iš R. V. pagrobto telefono pokalbių išklotinės matyti, kad į R. V. mob. telefoną „Nokia“, kurio imei Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, su mygtukais, 2012-11-04 nuo 15 val. buvo įdėta sim kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. D. (I tomas , b.l.75)

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. G. panaudodami fizinį smurtą B. K. atžvilgiu pagrobė jam priklausantį turtą už 280 Lt. Kaltinamasis S. G. sudavė smūgius nukentėjusiajam B. K., po to nuo pakabos pagrobė B. K. striukę 100 litų vertės, kurioje buvo 180 litų. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad įvykio dieną buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Neneigia, kad galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam, pripažįsta, kad pavogė nukentėjusiojo striukę, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis B. K. nurodė, kad smūgius į pilvą, krūtinę jam sudavė S. G., suplėšė marškinius. Po suduotų smūgių jis nugriuvo į kampą, kaltinamasis toliau jį spardė. Atsikėlęs jis neberado savo striukės. Iš liudytojos O. J. parodymų matyti, kad S. G. kažko prašė B. K., po to iš karto smogė B. K. kelis kartus ir nukentėjusysis nukrito nuo kėdės. Liudytoja nurodė, kad B. K. mušė tik S. G., po to jis paėmė nukentėjusiojo striukę nuo pakabos. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam, net jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta. Kaltinamasis turtui pagrobti panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaltinamojo S. G. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 dalį.

Be to, kaltinamasis atvirai pagrobė nukentėjusiojo R. V. turtą. Kaltinamasis S. G. parodė, kad paėmė nukentėjusiojo rankinę, kurioje buvo 100 Lt. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad ateidamas į barą rankinėje turėjo 7400 Lt. Dalį pinigų išleido lošimų automatų salone. Išėjęs į lauką prarado sąmonę, atsipeikėjo žolyne, rankinės jau nebebuvo. Mano, kad jam buvo suduotas smūgis į pakaušį, nuo kurio ir prarado sąmonę. Nematė, kas smūgiavo, įvykio metu buvo neblaivus.

Kaltinime nurodyta, kad S. G. viešoje vietoje atvirai pagrobė svetimą R. V. 7130 Lt vertės turtą, tai yra rankinę su joje buvusiais pinigais bei mobilaus ryšio telefonus. Kaltinamasis nurodė, kad pavogė nukentėjusiojo rankinę nuimdamas ją nuo R. V. peties, tačiau nurodė, kad nukentėjusiojo rankinėje rado tik 100 Lt ir raktus, mobilaus ryšio telefonų rankinėje nebuvo. Kaltinamasis neigia pagrobęs telefonus ir tokią sumą pinigų, kaip nurodė nukentėjusysis. Nukentėjusysis R. V. nurodė, kad jo rankinėje buvo 7280 litų, 400 litų pavogė A. D., todėl daro išvadą, kad S. G. pavogė 6880 litų. Teisme apklausti liudytojai A. D. U, M. G., O. J. patvirtino, kad R. V. įvykio dieną buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, bare esantiems klientams demonstravo didelę pinigų sumą, „švaistėsi“ pinigais, pats davė savo rankinę pašaliniams asmenins, buvo nukritęs ant grindų, jo rankinė su pinigais taip pat nukrito ant grindų, po ko grupės asmenų nukentėjusysis buvo palydėtas į lauką. Teismas neatmeta galimybės, kad nukentėjusysis, būdamas labai girtas, atvirai demonstruodamas savo pinigus, pinigus bei mobilaus ryšio telefonus galėjo prarasti ir anksčiau bare ar lauke, sudarydamas situaciją šiuos minėtus daiktus paimti kitiems bare buvusiems asmenims. Be to, nukentėjusysis negalėjo teismui tiksliai nurodyti, kiek pinigų jis pats išleido bare. Nukentėjusysis nurodė, kad išeidamas iš namų, ateidamas į barą, jis rankinėje jis turėjo 7400 litų, iš jų jis mokėjo barmenei, pirko cigaretes, žetonus, todėl žino, kad jam liko 7280 litų, bare jis išleido 120 litų. Tačiau apklausta teisme liudytoja barmenė O. J. nurodė, kad iki jos darbo pamainos – 20 val. nukentėjusysis R. V. bare galėjo išleisti apie 300 litų, nes jis buvo su draugu Vaidu, ir už viską mokėjo. Be to, baro darbuotojai patvirtino, kad nukentėjusysis R. V. į barą atvyko girtas. Teisme apklausta „Nesė“ kazino darbuotoja liudytoja M. G. parodė, kad nukentėjusysis R. V. į kazino saloną tą vakarą atėjo neblaivus, bare buvusiems klientams demonstravo savo pinigus, jais švaistėsi, matė, kaip nukentėjusysis buvo nukritęs prie tualetų, po ko grupės asmenų palydėtas į lauką. Matė, kaip R. V. užsisakinėjo alkoholinius gėrimus, pirko žetonus, buvo stipriai išgėręs, siūlė bare buvusiems asmenims išeiti į lauką pasimušti, savo rankinę padavė A. D. draugui. Liudytoja A. U. D. parodė, kad 5-6 asmenys ėmė nuo žemės nukentėjusiojo pinigus, rankinė buvo kazino bare nukritusi ir išbyrėjo visi nukentėjusiojo pinigai.

Iš pagarsintų liudytojo T. Š. parodymų matyti, kad R. V. buvo labai girtas, atsisėsdavo prie baro, užsnūsdavo, prabudęs pradėdavo visiems siūlyti eiti į lauką pasimušti. Vyriškis nesuprato ką sako ir ką daro. Iš rankinės išsitraukęs nemažą kiekį pinigų mosavo, rodė, kad turi daug pinigų, rodė kazino viduje buvusiems klientams, tai išsitraukdavo juos iš rankinės, tai vėl įsidėdavo į vidų, gėrė alkoholį ir siūlė visiems eiti su juo į lauką pasimušti, po to išėjęs iš tualeto nukrito ant žemės, prie jo priėjo mergina ir iš jo rankinės ištraukė pinigus. Po to vyriškis atsistojo, savo rankinę numetė merginos draugams, kurie ją ir pakėlė ir su vienu iš vaikinų, kuriam pasiūlė eiti pasimušti, išėjo į lauką. Kaltinimas dėl telefonų ir pinigų vagystės grindžiamas tik nukentėjusiojo R. V. parodymais. Kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų nėra. Kaltinamasis S. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad kitą rytą kelnių kišenėje rado apie 100 litų, daugiau pinigų ir telefonų nebuvo. Iš R. V. pagrobto telefono pokalbių išklotinės matyti, kad į R. V. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 2012-11-04 nuo 15 val. buvo įdėta sim kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. D.. Iš A. D. telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinės matyti, kad nuo 2012-11-04 15 val. iki 2012-11-09 A. D. naudojasi R. V. mobiliojo ryšio telefonu, kurio imei Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l.66, 75, 110-190, 191).Taigi nustatyta, kad nukentėjusiojo R. V. telefonas buvo pas A. D. U. Duomenų, kad nukentėjusiojo R. V. telefonais po vagystės naudojosi S. G., nėra. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Iš to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti nukentėjusiojo R. V. parodymai apie tai, kad kaltinamasis pavogė 6880 litų ir telefonus, negali būti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo S. G. kaltės įrodymais, nes jo parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pats nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kokiu būdu kaltinamasis pagrobė jo rankinę su pinigais, pripažino, kad buvo girtas. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, pagarsintų apklausos protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. V. buvo labai girtas, pats atvirai demonstravo kazino lankytojams savo pinigus, patikėjo rankinę pašaliniams asmenims, numetė ją, ne kartą buvo užsnūdęs kazino bare. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad S. G. dalyvavo pagrobiant telefonus ir 6780, todėl šių daiktų ir pinigų vagystė šalintina iš kaltinimo. Neįrodyta, kad kaltinamasis pagrobė mobilaus ryšio telefonus 50 litų vertės ir 6780 litų, todėl kaltinimo dalis, kuria S. G. kaltinamas pagrobęs R. V. 7130 Lt vertės turtą tikslinama, nurodant, kad kaltinamasis S. G. atvirai pagrobė nukentėjusiojo rankinę 120 Lt vertės, kurios viduje buvo 100 Lt, 2 vnt. raktų, kurių bendra vertė 80 Lt. Tokiu būdu S. G. atvirai pagrobė R. V. 300 Lt vertės turtą. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Iš kaltinimo pagal BK 178 str.2d. šalintinas svetimo turto pagrobimas viešoje vietoje iš asmens rankinės, nes šis požymis yra perteklinis, kadangi vagystė įvykdyta ne iš asmens rankinės, o atvirai. Kaltinamasis S. G. suvokė, kad grobdamas svetimą turtą veikia atvirai, nuima nukentėjusiojo rankinę nuo peties, nukentėjusiajam ar kitiems asmenims suvokiant jo veiksmus, matant pašaliniams asmenims, t.y. kaltinamasis padarė atvirą svetimo turto vagystę tiesiogine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje atvira vagyste traktuojamas svetimo turto pagrobimas kaltininkui veikiant viešai, esant ar matant savininkui ar kitiems asmenims, suvokiantiems teisėto turto pagrobimo faktą. Taip pat iš kaltinimo pagal BK 178 str.2d. šalintina asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo, darbo biržos knygelės, išduotų R. V. vardu, pagrobimas, nes tai nesudaro šio nusikaltimo dalyko. Vagystės dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas. Dokumentai, patys savaime neturintys materialinės vertės, negali būti laikomi vagystės, kaip nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams dalyku.

Kaltinamasis S. G. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra paimdamas ant nukentėjusiojo asmens peties buvusią rankinę, matant A. D. U. ir kitiems asmenims, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip atviroji vagystė pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia - jis suvokė, kad grobdamas R. V. svetimą turtą veikia atvirai, prieš šio turto savininko valią. Taip pat jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą B. K. turtą, jo veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam S. K. bei prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamajam, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis S. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, du apysunkius nusikaltimus. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę - niekur nedirba, ankščiau teistas, padarytą žalą S. K. atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusiajam R. V. žalos neatlygino. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, padarytos turtinės žalos dydį bei tai, jog savo poelgius vertina kritiškai, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo požiūrio į gyvenimą nežada keisti. Įvertinus aplinkybę, kad padarytą žalą nukentėjusiajam S. K. atlygino, S. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, skiriama sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Skiriant bausmę pagal BK 178 str. 2d. atkreiptinas dėmesys, kad patį įvykį iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo R. V. būklė įvykio metu, tai yra jo girtumas. Nors nukentėjusysis neskatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tačiau savo elgesiu, girtumu nesutrukdė išvengti nustatytų padarinių, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, kuri turėtų būti pakankama priemonė jam padaryti išvadas dėl nusikalstamų veikų darymo ateityje. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Šias nusikalstamas veikas S. G. padarė prieš priimant 2013-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri 2013-12-30 nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu subendrinta bausme dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2013-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2013-12-30 nutartimi pakeista arešto bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2013-01-16 baudžiamąjį įsakymą ir 2013-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, taip pat suėmime Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje išbūtas laikas nuo 2014-05-14 iki nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis R. V. teismui pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltų asmenų 7580 turtinę ir 2000 litų neturtinę žalą ( 3t., b.l. 55), po to civilinį ieškinį tikslino, prašė priteisti 7280 Lt (3 t., b,l. 167). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį patikslino, prašė iš kaltinamojo S. G. priteisti 6480 Lt turtinę žalą, paaiškino, kad tai iš rankinės pagrobtų pinigų suma, atėmus 400 litų, kuriuos iš nukentėjusiojo pavogė nuteistoji A. D. U. Po to prašė priteisti iš S. G. 6880 litų. Už pavogtą rankinę, raktus nukentėjusysis neprašė teismo priteisti, prašė tik už pavogtus pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis S. G. pagrobė R. V. rankinę su raktais ir 100 Lt, nukentėjusysis prašo priteisti tik už pavogtus ir negrąžintus pinigus, todėl 100 litų suma priteisiama iš kaltinamojo. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmestina.

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su S. G. ekstradicija, suma yra 7521,00 Lt (3 t., b.l. 162-166). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo S. G. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1(vieneriems ) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant -prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti S. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2013-01-16 Klaipėdos miesto baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2013-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, ir paskirti S. G. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmime Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje išbūtą laiką nuo 2014-05-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, ir bausmę, atliktą bausmę pagal 2013-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, pakeistą 2013-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi.

Kaltinamajam S. G. kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo R. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl 6880,00 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo S. G. 100 Lt turtinės žalos atlygino, kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. G. 7521,00 Lt ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.