- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- N-261-56-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimo M. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyresnysis inspektorius 2005 m. gruodžio 15 d. M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 170-041, kuriame nurodė, kad būdamas įmonės savininku, jis 2005 m. lapkričio 25 d. leido dirbti L. L. nesudarius su juo darbo sutarties, neinstruktavus ir neapmokius saugiai dirbti miško kirtavietėje Troškūnų sen., Juostininkų girininkijoje 18 kvartalo 4 sklype, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. M. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
M. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis yra įmonės savininkas. Jo įmonė užsiima miško kirtimo darbais. Vykdant tokį užsakymą 2005 m. lapkričio 25 d. buvo kertamas miškas Troškūnų sen., Juostininkų girininkijoje, 18 kvartalo 4 sklype. Nurodė, kad išvakarėse jam telefonu paskambino E. B. ir pranešė, jog L. L. nori dirbti paminėtoje kirtavietėje, tačiau norėtų prieš pradėdamas dirbti išbandyti, ar jam šis darbas tiks. M. M. nurodė, kad telefonu paaiškino, jog L. L. gali pasižiūrėti, ar tiks jam šis darbas, tačiau dirbti be sutarties ir instruktažo neleido. Nurodė, kad jis pats darbo vietoje nebuvo.
II.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 5 d. nutarimu M. M. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 500 litų baudą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius apeliaciniu skundu prašė panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimą ir M. M. paskirti administracinę nuobaudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytose ribose.
Apelianto manymu, teismo nutarimas buvo priimtas neįvertinant aplinkybių, kad M. M., būdamas įmonės savininku, neinstruktavo ir neapmokė saugiai dirbti L. L., toks teisės pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes, į L. L. žūtį darbo vietoje, į tai, kad M. M. savo kaltės nepripažino. Apelianto vertinimu, M. M. stengimasis padėti atlyginti nukentėjusiajai Z. L. jos sūnaus laidotuvių išlaidas, esant sunkioms pasekmėms, negali būti kvalifikuojamas kaip lengvinanti aplinkybė.
Atsiliepimas
M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 23 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies, byla grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė aplinkybių, kurių pakaktų teismo paskirtos baudos dydžiui pagrįsti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. M. ankščiau administracine tvarka nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis stengėsi padėti atlyginti L. L. laidojimo išlaidas. Konstatavo, kad teismas, individualizuodamas skiriamą baudą, pirmiausia turėjo įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį, padarytą žalą ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomoms vertybėms, kaltinimo asmenybę, tačiau to nepadarė. Tai, kad M. M. stengėsi padėti atlyginti L. L. laidojimo išlaidas, nereiškia, kad atlyginta žala ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomoms vertybėms. Aplinkybės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nėra administracine tvarka baustas, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pačios savaime nelengvina atsakomybės. Taigi padarė išvadą, kad ATPK 30¹ straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju motyvuotas netinkamai, pagal apylinkės teismo motyvaciją M. M. parinkta nuobauda aiškiai per švelni.
IV.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimu M. M. už nelegalų darbą, t. y. ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, paskirta 6500 litų bauda.
Teismas nustatė, kad L. L. 2005 m. lapkričio 25 d. dirbo M. M. įmonėje pagalbiniu darbininku nesudarius su juo darbo sutarties ir žuvo. Teismas kritiškai vertino M. M. ir liudytojų E. B., D. B. bei kitų buvusių M. M. darbininkų parodymus, kad L. L. nuvykęs į mišką nieko nedirbo, tik sėdėjo autobuse bei šildėsi prie laužo, nes šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Šie liudytojai tvirtino, kad nupjautam medžiui užgriuvus L. L., jis gulėjo ant nugaros veidu į nupjauto medžio kelmą, be pirštinių, o šalmas gulėjo prie L. L. galvos, tačiau iš įvykio vietoje darytų nuotraukų teismas nustatė, kad šalmas gulėjo tarp L. L. kojų, jis mūvėjo darbines pirštines, iš nuotraukų matyti, kad pirštinės drėgnos, naudotos. Be to, šie liudytojai tvirtino apie dvi savaites dirbę M. M. įmonėje kertant mišką Biržų rajone, bei apie du mėnesius laiko dirbę Aukštadvario girininkijoje, tačiau darbo sutartys su jais sudarytos tik 2005 m. lapkričio 2 d.(t.l b.l. 34-36), t.y. prieš tris savaites iki L. L. žūties. Byloje nustatyta, kad prieš pardėdamas dirbti L. L. per E. B. su darbdaviu susitarė dėl darbo vietos, funkcijų, jis priimtas į darbą pagalbiniu darbininku. M. M. ir liudytojas E. B. nurodė, kad prieš pradėdamas dirbti L. L. norėjo išbandyti, ar jam tinka šis darbas. DK 105 straipsnis nustato, kad sudarant darbo sutartį, šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar darbas tinka darbuotojui. Tačiau pagal paminėto straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, todėl prieš pradedant dirbti buvo būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį, numatant išbandymo terminą. Kad darbdavys leido L. L. pradėti dirbti, patvirtina byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad L. L. buvo darbo vietoje prie kraunamos supjaustytos medienos, apsirengęs darbiniais rūbais ir batais, su drėgnomis darbinėmis pirštinėmis ir apsauginiu šalmu. Be to, iš VĮ Anykščių miškų urėdijos pateiktos darbuotojų, atvykusių iš kitų įmonių, galimų rizikos veiksnių informavimo instruktavimo darbo vietoje žurnalo kopijos matyti, kad 2005 m. lapkričio 25 d. į Juostininkų girininkiją atvyko dirbti ir buvo pasirašytinai instruktuota M. M. individualios įmonės darbo brigada, tarp jų ir pagalbinis darbininkas L. L.. Nukentėjusioji Z. L. patvirtino, kad ties L. L. pavarde grafoje „instruktuojamojo parašas" yra tikrai jos sūnaus parašas.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo teismas pašalino kaltinimus, kad M. M. neinstruktavo ir neapmokė L. L. saugiai dirbti. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje M. M. skirtina nuobauda už nelegalų darbą.
Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei ATPK 41 straipsnio 1 dalyje saugomas vertybes, pažeidėjo asmenybę bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kadangi M. M. padarė pažeidimą darbo įstatymų srityje, žala padaryta darbuotojų ir valstybės interesams. M. M. ankščiau administracine tvarka nebaustas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje nenustatyta, kad M. M. būtų atlyginęs nukentėjusiajai Z. L. žalą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pažeidėjui teismas paskyrė sankcijoje nustatyto vidurkio nuobaudą.
III.
M. M. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
1. Paaiškino, kad teismas nukentėjusiosios Z. L. parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes jos parodymai yra prieštaringi parodymams duotiems 2006 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu, kuriame ji aiškiai parodė, kad sūnus M. M. įmonėje nedirbo. Minėtame posėdyje Z. L. pabrėžė, kad sūnus jai sake, kad važiuoja ne į darbą, o tik pasižiūrėti kaip vyksta miško darbai. Be to, nukentėjusiosios parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tai yra nukentėjusioji nurodė, kad jos sūnus įmonėje dirbo nuo 2005 m. spalio 2 d., pradėjo dirbti kartu su liudytoju Raišeliu, tvirtino, kad L. L. kartu su liudytoju Raišeliu ir kitais įmonės darbuotojais prieš žūtį du mėnesius dirbo Varėnos miškuose. Tačiau liudytojas Raišelis paneigė nukentėjusiosios parodymus. Liudytojas Raišelis parodė, kad L. L. į miško kirtavietę važiavo tik pasižiūrėti kokie darbai vykdomi miške, o ne dirbti. Tas pačias aplinkybes patvirtino kiti byloje apklausti liudytojai : E. B., D. B., A. G., A. U., R. V. ir A. B.
2. Teismas nepagrįstai nesirėmė M. M. ir kitų liudytojų parodymais, konstatuodamas, kad jie yra nenuoseklūs. Teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių būtų galima suabejoti šių liudytojų duotų paaiškinimų tikrumu ir teisingumu. Byloje nustatyti šių liudytojų smulkūs nesutapimai paaiškinimuose, dėl įvykio vietoje žuvusio L. L. kūno ar daiktų padėties, bei dėl to, kiek laiko iki žūties jie dirbo įmonėje, yra nepakankamas pagrindas jų parodymus vertinti kritiškai, kadangi šie nedideli nesutapimai galimi, nes nuo įvykio praėjo beveik du metai.
3. Anykščių rajono apylinkės teismas rėmėsi liudytojos D. P. parodymais. Tačiau šie parodymai turėjo būti vertinami kaip nepakankami, nes D. P. yra nukentėjusiosios pažįstama, kuri byloje buvo apklausta nukentėjusiosios prašymu, be to jos parodymus paneigė liudytojas E. B., kuris nurodė, kad nukentėjusiajai Z. L. mokėjo pinigus, tai yra davė pinigų žalos atlyginimui, nes jautė moralinę pareigą padėti nukentėjusiajai, tačiau jis kategoriškai paneigė, kad Z. L. sumokėjo L. L. uždirbtą atlyginimą. Kadangi tarp šių liudytojų yra prieštaravimų, D. P. parodymai turėjo būti vertinami kaip nepakankami ir vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
4. L. L. pavarde ir parašas VĮ Anykščių miškų urėdijos darbuotojų, atvykusių iš kitų įmonių, galimų rizikos veiksnių informavimo instruktavimo darbo vietoje žurnale nėra pakankamas ir pagrįstas įrodymas įrodinėjant M. M. kaltę, nes minėtas įrašas atsirado VĮ Anykščių miškų urėdijoje ir minėtame žurnale rašėsi visi žmonės, nepaisant ar tai buvo darbuotojas ar ne, ketinantys vykti į miško kirtavietę ir Šis parašas liudija apie tai, kad urėdija instruktuoja asmenis dėl saugumo miško kirtavietėje. Šis parašas neįrodo, kad tarp L. L. ir M. M. buvo susiklostę darbiniai santykiai, be to nėra patvirtintas tokio parašo autentiškumas, nes byloje yra pateikta kopija, o bylos baigtimi suinteresuotas asmuo Z. L. nurodė, kad tai jos sūnaus parašas.
5. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad L. L. 2005 m. lapkričio 25 d. žuvo nuo krentančio medžio. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad L. L. guli ant nugaros šalia sukrautos medienos, apsirengęs darbiniais rūbais, su darbinėmis pirštinėmis, tarp žuvusiojo kojų guli šalmas (t.l b.l. 19-26). Šie byloje esantys duomenys taip pat neįrodo, kad L. L. dirbo įmonėje, tai tik faktas, kad L. L. žuvo miško kirtavietėje dėl nelaimingos atsitikimo. L. L. vilkėjo savo rūbais, mūvėjo pirštinėmis.
6. L. L. niekada nedirbo įmonėje, todėl nėra sudarytos darbo sutarties su juo ir dėl šios priežasties ši sutartis nėra registruota sutarčių registravimo žurnale.
7. Anykščių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs šią administracinę bylą nukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo formuojamos praktikos. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 41³ straipsnį privalu nustatyti, jog yra susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo ir apmokėjimo už jį. Tik konstatavus šias aplinkybes, būtina nustatyti, ar yra antras veiką kvalifikuojantis požymis – darbo sutartis neįforminta. Šioje administracinėje byloje surašytame protokole pareigūnas nurodė tik vieną iš kvalifikuojančių požymių - darbo sutarties neįforminimas, tačiau neįvardijo faktinių aplinkybių, liudijančių, kad L. L. dirbo darbus pagal susitarimą su M. M. už užmokestį. Be to, nagrinėjant bylą teisme, byloje nebuvo nustatyta nei viena faktinė aplinkybė liudijanti minėtą susitarimą, todėl M. M. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl byla turėjo būti nutraukta (A-l-167-03/2001).
8. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas šioje byloje yra neteisėtas ir dėl to, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo, nes teisėja nagrinėjusi bylą išreiškė išankstinę nuomonę šioje byloje ir tuo sukėlė abejonių teisėjos nešališkumu. M. M. pareiškė nušalinimą, tačiau nušalinimas buvo atmestas.
9. Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą pažeisdamas ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Pirmosios instancijos nutarimas apeliacinės instancijos nutartimi buvo panaikintas 2006 m. spalio 23 d., todėl administracinė nuobauda gali būti skiriam ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo apeliacinės instancijos įsiteisėjimo dienos, tai yra iki 2007 m. gegužės 24 d. Anykščių rajono apylinkės teismas nutarimą šioje byloje priėmė 2007 m. birželio 4 d., tai yra praleidus įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti, todėl administracinė byla turėjo būti nutraukta. Administracinė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Valstybinė darbo inspekcijos Utenos skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu. Papildomai nurodė, kad M. M. Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinio teisės pažeidimą, nustatyta tvarka apeliantas neapskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą, dėl Anykščių apylinkės teismo nutarimu skirtos per švelnios 500 Lt. baudos įmonės savininkui M. M.. Nutarties konstatuojamoje dalyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog 30¹ straipsnio taikymas motyvuotas netinkamai, pagal apylinkės teismo motyvaciją M. M. paskirta nuobauda per švelni, dėl to Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui. Mano, kad teismas išnagrinėjęs skundą iš esmės ir patenkinęs Valstybinės darbo inspekcijos skundą dėl per švelnios baudos už padarytą pažeidimą, tuo pačiu pripažino ir nelegalaus darbo faktą, dėl ko apylinkės teismo M. M. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.
D. P. nėra Z. L. giminė, ji nėra ir M. M. IĮ darbuotoja, todėl jos parodymai yra objektyvūs. Tai, jog L. L. dirbo ir anksčiau įmonėje, patvirtina nukentėjusios liudytojos Z. L. parodymas duotas iš naujo nagrinėjamoje byloje, teismo posėdžio metu. Liudytojos paaiškinimas yra patvirtinantis faktinę aplinkybę, jog L. L. M. M. įmonėje dirbo dar anksčiau be darbo sutarties, už sūnaus darbą Z. L. buvo sumokėta uždirbtą sūnaus pinigų suma apie 700 Lt., o ne tik 2005 m. lapkričio 25 d., kai dirbo Juostininkų miškuose. Nelegalaus L. L. darbo faktas, dirbant pagalbiniu darbininku M. M. įmonėje 2005 m. lapkričio 25 d. Juostininkų miške yra teismo įrodyta 2006 m. lapkričio 23 d. ir 2007 m. birželio 4 d. bylose, jų nagrinėjimo metu visapusiškai ir pilnai ištyrus esančias bylos aplinkybes .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas prašydamas panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas nutarimą netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Anykščių rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad M. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, kadangi L. L. 2005 m. lapkričio 25 d. dirbo M. M. individualios įmonės miško kirtavietėje Troškūnų sen., Juostininkų girininkijoje, 18 kvartalo 4 sklype pagalbiniu darbininku, tačiau nesudarius su juo darbo sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnį tai laikytina nelegaliu darbu, todėl darbdavio atžvilgiu turi būti taikoma administracinė atsakomybė. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. M. kaltas dėl šio pažeidimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei ATPK 41³ straipsnio 1 dalies saugomas vertybes, pažeidėjo atsakomybę bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje atitinka ATPK 284 straipsnio keliamus reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidus ATPK 35 straipsnyje nustatytus terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šios straipsnio 4 dalis numato, kad kai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo. Be to, pažymėtina, kad pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo atsakomybės klausimo, šio straipsnio nustatyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria byla grąžinta Anykščių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, priimta 2006 m. spalio 23 d. Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimo terminą pratęsė šešiems mėnesiams, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokatas prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes jis nesusipažinęs su bylos medžiaga. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimas priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų terminų.
Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta šališko teismo. M. M. 2007 m. balandžio 27 d. pareiškė nušalinimą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teisėjui. Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi išnagrinėjęs prašymą dėl nušalinimo, nenustatė pagrindų, kuriais remiantis galima nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją ir prašymą atmetė kaip nepagrįstą. M. M. pasinaudojo teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Byloje nėra duomenų, kad M. M. bylą nagrinėjęs teisėjas tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių šio teisėjo nešališkumu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.