Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. I1-4861-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
I1-4861-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02909-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4861-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02909-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4, 15–16).

Nurodo, kad 2020 m. gegužės 21 d. į Vilniaus PN direktorių kreipėsi su prašymu Nr. 29-701 dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo. Vilniaus PN direktorius 2020 m. birželio 17 d. atsakymu Nr. 42-790 atsisakė suteikti ilgalaikį pasimatymą, remdamasis tuo, jog buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir 2020 m. vasario 28 d. Kalėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-57 ,,Dėl (COVID-19) karantino paskelbimo“. Paaiškina, kad 2020 m. birželio 17 d. karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atšauktas. Pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. dar kartą kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo. Vilniaus PN direktorius 2020 m. liepos 10 d. atsakymu Nr. 42-1001 ,,Dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo“ informavo pareiškėją, jog pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi pareiškėjas dėl to paties jau buvo kreipęsis. Pažymi, jog pateiktas prašymas turėjo būti svarstomas, pasikeitus aplinkybėms. Pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departameną prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame nurodė, jog jam nesuteikus pasimatymų yra pažeidžiamos jo teisės. Taip pat pažymi, jog Vilniaus PN yra vykdomi mokslų užsiėmimai, tikėjimo žodžio skleidimas, etapai į teismus, daromos kratos, vykdomi rytiniai patikrinimai, pasikeičiančios darbuotojų pamainos nesudaro grėsmės Covid-19 patekimui į įstaigą, o į įstaigą atvykusios moterys ar vaikai vertinama kaip didžiulė grėsmė.

Departamentas 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakyme Nr. 2S-2841 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodo draudimus, susijusius su Covid-19. Nurodo, kad nei vienas įstaigoje laikomas asmuo nebuvo tikrintas dėl Covid-19, o nuteistųjų rizikos grupėje beveik nėra. Akcentuoja, jog jam nėra suteikiama galimybė pasimatyti su žmona, todėl mano, kad šeima nuo jo tolsta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas jaučia diskriminaciją, nerimą, nežinią ir baimę.

Atsiliepimas

Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 21–24).

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ buvo nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN, kaip ir visoje šalyje, buvo paskelbta ir vis dar tęsiasi ekstremali situacija. Savo ruožtu, Vilniaus PN norėdami kontroliuoti galimą viruso plitimą bei siekdami užtikrinti saugias nuteistųjų laikymo sąlygas bei saugias darbuotojų darbo sąlygas, vadovaujasi ir ginčui aktualiu laikotarpiu vadovavosi 2020 m. birželio 17 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“. Minėto įsakymo 15 punktas nurodo, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus. Šis įsakymas paskutinį kartą keistas pagal 2020 m. liepos 31 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą Nr. V-241 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V- 167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ pakeitimo, tačiau iki pat šiol minėto įsakymo 15 punkte yra dėstoma, jog iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys trumpalaikiai pasimatymai arba penki vaizdo ar telefoniniai skambučiai.

Iš nuteistųjų nėra atimta galimybė bendrauti su savo šeimos nariais, šiuo metu organizuojami bekontakčiai iki vienos valandos trunkantys trumpalaikiai pasimatymai, užtikrinant, kad atvykstantiems asmenims būtų matuojama kūno temperatūra bei reikalaujama, kad jie dėvėtų kaukes ir vienkartines pirštines (lankytojams šių priemonių neturint, įstaiga pagal galimybes jomis aprūpina). Pabrėžia, jog ekstremali situacija šalyje vis dar nėra atšaukta, o šiuo metu kiekvieną dieną šalies teritorijoje nustatoma vis daugiau užsikrėtusių COVID-19 virusu asmenų, todėl siekiant užsikrėtimo koronaviruso ir plitimo bausmių vykdymo sistemoje, tame tarpe ir Vilniaus PN, užkardymo iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose bus apriboti masiniai renginiai, nuteistųjų judėjimas, asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis bei ilgalaikiai pasimatymai. Ekstremalios situacijos šalyje metu pirmiausia būtina atsižvelgti į saugumą užtikrinančių priemonių būtinumą, todėl yra būtini laikino pobūdžio suvaržymai, tame tarpe, ir ilgalaikių pasimatymų apribojimai. Laikini ribojimai yra būtini, o nuteistiesiems šiuo metu yra suteikta teisė bendrauti su šeimos nariais trumpalaikių pasimatymų metu. Vilniaus PN vykdomi ribojimai yra proporcingi atsižvelgiant į visoje šalyje esančią situaciją.

Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Aukščiau minėtos aplinkybės tik įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 8 000 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš nesuteiktų pasimatymų su žmona, atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas nurodyti datą, kada bus leidžiami pasimatymai su artimaisiais, tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai. Taip pat pareiškėjas prašė nurodyti, dėl kokių priežasčių jie nėra leidžiami iki šiol.

Vilniaus PN 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. 42-790 pareiškėjas informuotas, jog nuo 2020 m. vasario 28 d. iki ekstremaliosios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo, Vilniaus PN ir kitose Departamentui pavaldžiose įstaigose paskelbtas karantinas. Paskelbus karantiną, Vilniaus PN nevyksta ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, draudžiamas asmenų lankymas (išskyrus susitikimus su gynėjais). Atšaukus karantiną bei gavus Departamento patvirtinimą dėl pasimatymų suteikimo atnaujinimo, pareiškėjas ir kiti Vilniaus PN nuteistieji apie tai nedelsiant bus informuoti.

Pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona. Pateiktame prašyme pažymėjo, jog karantinas yra atšauktas.

Vilniaus PN 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 42-1001 ,,Dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo“ išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. prašymą Nr. 29-899, kuriame pareiškėjas prašė skirti ilgalaikį pasimatymą nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas, jog 2020 m. birželio 17 d. jam buvo pateiktas atsakymas Nr. 42-790 dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų suteikimo karantino laikotarpiu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, pareiškėjo prašymas pakartotinai nagrinėjamas nebus. Taip pat pažymėta, jog iki atskiro nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose nebus organizuoti nusteistųjų ir suimtųjų ilgalaikiai pasimatymai. Nuo 2020 m. birželio 23 d. Vilniaus PN buvo atnaujintas trumpalaikių bekontakčių pasimatymų iki 1 valandos suteikimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas netenkintas (b. l. 26).

Departamentas 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2S-2841 ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, jog draudžiamas nuteistųjų, suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais. Nuteistųjų ir suimtųjų ryšys su artimaisiais buvo skatinamas raginant juos bendrauti laiškais, skambinti telefonu. Atkreipė dėmėsį, kad atsiradus Covid-19 atvejui įstaigoje, būtų pažeistos nuteistųjų teisės į saugias bausmės atlikimo sąlygas ir žala būtų žymiai didesnė nei emocinis diskomfortas atidedant keliems mėnesiams susitikimus su artimaisiais. Atšaukus šalyje karantiną, Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167, laisvės atėmimo vietų įstaigoms rekomenduota iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo organizuoti bekontakčius iki vienos valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti kaukes, vienkartines pirštines (lankytojams šių priemonių neturint, įstaiga pagal galimybes aprūpina). Pažymi, kad lankytojai gali būti Covid-19 nešiotoju. Taip pat pažymi, jog pirmiausia būtina atsižvelgti į saugumą užtikrinančių priemonių būtinumą, o ne į atskirų pareiškėjų pageidavimus. Taikomos laikino pobūdžio suvaržymo priemonės bei ribojimai yra būtini bei proporcingi, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų specifiką. Vilniaus PN administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, karantino metu uždrausdama nuteistųjų ilgalaikius pasimatymus (b. l. 28–29).

Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų rekomendacijų Departamentui ir jam pavaldžių įstaigų, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – ir Rekomendacijos) 15 punkte nurodyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus.

Rekomendacijų 16 punkte nustatyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki vienos valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti kaukes, vienkartines pirštines (lankytojams šių priemonių neturint, įstaiga pagal galimybes aprūpina). Užtikrinti, kad pasimatymo patalpoje būtų rankų dezinfektanto, o po kiekvieno pasimatymo, patalpos paviršiai būtų nuvalomi dezinfekciniu skysčiu. Darbuotojai, atliekantys į pasimatymą atvykusių asmenų patikrinimą, privalo dėvėti apsaugos priemones (veido kaukes ir vienkartines pirštines).

Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. V-219 ,,Dėl Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 ,,Dėl Rekomendacijų Departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu pakeistas Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Rekomendacijų 15 punktas ir nurodyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteitųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų.

Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241 ,,Dėl Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-167 ,,Dėl Rekomendacijų Departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2 papunkčiu buvo pakeistas 15 punktas ir nurodyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteitųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gali būti suteikti trys trumpalaikiai pasimatymai arba penki vaizdo ar telefoniniai skambučiai. Šiuo Įsakymu taip pat pakeistas 16 punktas ir nurodyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki keturių valandų trunkančius trumpalaikius pasimatymus, užtikrinant, kad atvykstantiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Lankytojams šių priemonių neturint, pagal galimybes jomis aprūpina įstaiga. Kontroliuoti, kad trumpalaikių pasimatymų laikas būtų skaičiuojamas nuo nuteistojo ar suimtojo susitikimo su lankytojais pradžios, o ne nuo asmens išvedimo į pasimatymą. Užtikrinti, kad pasimatymo patalpoje būtų rankų dezinfektanto, o po kiekvieno pasimatymo, patalpos paviršiai būtų nuvalomi dezinfekciniu skysčiu. Darbuotojai, atliekantys į pasimatymą atvykusių asmenų patikrinimą, privalo dėvėti apsaugos priemones (veido kaukes ir vienkartines pirštines).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad jam nebuvo suteiktas pasimatymas su žmona dėl šalyje paskelbto karantino.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui 2020 m. gegužės 21 d. kreipusis į Vilniaus PN direktorių su prašymu, Vilniaus PN direktorius 2020 m. birželio 17 d. atsakymu Nr. 42-790 atsisakė suteikti ilgalaikį pasimatymą dėl šalyje įvesto karantino. Pareiškėjui pakartotinai 2020 m. birželio 17 d. su prašymu kreipusis į Vilniaus PN direktorių dėl pasimatymo suteikimo, Vilniaus PN 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 42-1001 atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Taip pat Departamentas 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 2S-2841 nurodė, jog Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų reikalavimų uždrausdamas ilgalaikius pasimatymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija šių minėtų Vilniaus PN direktoriaus ir Departamento raštų teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad Vilniaus PN buvo uždrausti tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai pasimatymai, kai šalies teritorijoje buvo įvestas visuotinis karantinas dėl Covid-19 pandemijos. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad kiti asmenys į Vilniaus PN buvo įleidžiami mokymo tikslais, atliekant kratas, keičiantis pamainoms ir pan., tačiau vadovaujantis Rekomendacijomis, tokių asmenių atvykimas karantino metu įstaigoje nebuvo uždraustas. Pagal Rekomendacijų 15 punktą, įstaigoje buvo draudžiamas pasimatymų organizavimas. Taigi, įvertinus tai, kad karantino metu Vilniaus PN vadovavosi galiojančiais teisės aktų reikalavimais, bei nesuteikė pareiškėjui pasimatymo su žmona, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti, kadangi nenustatytas veiksmų neteisėtumas.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog pasibaigus karantino režimui, pakartotinai pasikreipus į Vilniaus PN direktorių, jam pakartotinai nebuvo suteiktas pasimatymas su žmona, akcentuotina, jog nors karantino režimas šalies teritorijoje ir buvo pasibaigęs, tačiau ekstremali padėtis nebuvo atšaukta. Tai reiškia, jog tam tikri apribojimai galiojo ir Vilniaus PN. Pažymėtina, jog pareiškėjas Vilniaus PN 2020 m. birželio 7 d. raštu Nr. 42-790 buvo informuotas, kad atšaukus karantiną bei gavus Departamento patvirtinimą dėl pasimatymų suteikimo atnaujinimo, pareiškėjas ir kiti Vilniaus PN nuteistieji apie tai nedelsiant bus informuoti. Vadovaujantis Rekomendacijų 16 punktu (su vėlesniais pakeitimais), atšaukus karantino režimą, Vilniaus PN leista organizuoti tris trumpalaikius bekontakčius pasimatymus arba suteikti penkis vaizdo ar telefoninius skambučius. Pareiškėjui 2020 m. birželio 17 d. pakartotinai pasikreipus į Vilniaus PN direktorių dėl pasimatymo su žmona suteikimo, o Vilniaus PN 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 42-1001 atsisakius nagrinėti tokį pareiškėjo prašymą bei nurodžius, jog įstaigoje suteikiama teisė į trumpalaikius bekontakčius iki vienos valandos pasimatymus, užtikrintas Rekomendacijų laikymasis. Pažymėtina, jog pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai su žmona nebuvo uždrausti dėl tam tikrų išimtinių tik su paties pareiškėjo asmeniu siejamų aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į visuotinę pandeminę situaciją, siekiant apsaugoti tiek paties pareiškėjo, tiek visų įstaigoje laikomų bei dirbančių asmenų sveikatą. Vien tai, jog pareiškėjui nebuvo suteikiami pasimatymai su žmona dėl Covid-19 pandemijos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės į pasimatymus. Kaip alternatyva, Vilniaus PN pradėti organizuoti trumpalaikiai bekontakčiai pasimatymai, tačiau pareiškėjas nenurodė, ar šia teise pasinaudojo ir (ar) dėl kokių priežasčių negalėjo ja pasinaudoti. Be to, teismo nuomone, pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad dėl nesuteikto pasimatymo jis buvo diskriminuojamas, kadangi jokių diskriminacijos elementų šiuo aspektu nenustatyta. Visiems be išimties įstaigoje laikomiems asmenims taikytos tos pačios taisyklės, susijusios su pasimatymų nesuteikimu, todėl šiuo aspektu taip pat pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė