- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-343-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- UAB „JGK statyba“, J. G., I. Š., B. N., M. N., V. M., T. B.
- Ieškovas
- P. L., P. N., M. G., H. K., I. P., J. J., G. J., V. V., I. Š., R. Š., S. S., L. K., Z. S.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „JGK statyba“ ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų P. L., P. N., M. G., H. K., H. K., I. P., J. J., G. J., V. V., I. Š., R. Š., S. S., V. V., L. K. ir Z. S. ieškinį atsakovams UAB “JGK statyba”, J. G., I. Š., B. N., M. N., V. M., T. B. – Š. ir D. I. N., dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje Vilniaus m. savivaldybės administracija ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, dėl darbuotojų kolektyvo susirinkimo protokolo ir steigimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai 2007-12-18 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos darbo kolektyvo 1991-08-12 susirinkimo protokolo 1, 2, 5 punktus bei UAB „JGK statyba“ 1991-08-13 steigimo sutarties 2 punktą negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-15).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-27 nutartimi nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus (b.l.16-17). Ieškovai 2008-01-15 raštu „Dėl trūkumų šalinimo“ (b.l. 18-19) pateikė paaiškinimus dėl teismo nurodytų trūkumų, dalį jų pašalino (sumokėjo žyminį mokestį). Pirmosios instancijos teismas 2008-01-28 iškėlė civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.).
Atsakovai UAB „JGK statyba“ ir J. G. 2008-02-07 pateikė Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui atskirąjį skundą, prašydami panaikinti 2008-01-28 rezoliuciją ieškinį priimti (b.l.21-30).
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-02-08 nutartimi atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą CPK 290 str. 5 d. ir 334 str. 3 d., 315 ir 338 str. pagrindais, nes procesiniame teisės akte tokia galimybė nenumatyta (b.l.31), taip pat nurodė, jog pastaroji nutartis skundžiama atskiruoju skundu.
Šalies argumentai
Atsakovai UAB „JGK statyba“ ir J. G. 2008-02-21 atskiruoju skundu (b.l.33-42) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t.y. priimti jų 2008-02-07 atskirąjį skundą dėl 2008-01-28 rezoliucijos priimti ieškinį. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio ir 2008-02-07 atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo taikyti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau - Konvencija) ir vadovautis jos taikymo bei aiškinimo tarptautine praktika, o ne LR CPK 290 str. 5 d., 334 str. 3 d. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 19997-06-13 dienos nutarimą Nr. 5, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė, kodėl apeliantų 2008-02-07 atskirojo skundo argumentus priskyrė prie atsiliepimuose dėstomos pozicijos, joje nėra Konvencijos normų bei jų taikymo praktikos analizės, nepagrindė, kodėl nereikia taikyti tarptautinės teisės normų. Antra, pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinį elgėsi šališkai. Kita Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja A. B. 2007-11-30 nutartimi nustatė analogiškus ieškinio trūkumus, bet, ieškovams jų neeliminavus, ieškinį laikė nepaduotu. Todėl neatmeta to, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjos R. P. apsisprendimui priimti ieškinį turėjo neleistina reiderių įtaka spaudoje. Be to, pastaroji teisėja suteikė ieškovams procesinį pranašumą, nes iškėlus šią civilinę bylą ieškovai sieks sustabdyti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-995-433/07, o atsakovai dėl sukeltos teisinio nestabilumo situacijos patirs nepatogumų. Negalima suabsoliutinti asmenų teisių kreiptis į teismą, leisti jiems piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neapibrėžtam laikotarpiui sustabdyti individualių gyvenamųjų namų komplekso statybą, dėl ko sutriktų įprastinė UAB „JGK statyba“ ūkinė veikla ir įmonė būtų privesta iki bankroto. Trečia, pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik teisės viršenybės, bet ir lygiateisiškumo principą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas privalėjo suteikti abiems šalims galimybę susipažinti su teismo nustatytais ieškinio trūkumais, jų ištaisymu, leisti juos komentuoti atsakovams (teisės būti išklausytam principas). Priėmus ydingą ieškinį buvo apsunkintos atsakovų galimybės pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį, tad teks skirti keletą parengiamųjų teismo posėdžių, kas akivaizdžiai užvilkins bylos nagrinėjimą. Konvencija reikalauja, jog viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią terminą atsakovo civilinių teisių klausimas būtų išspręstas nepriklausomo ir bešališko teismo bei draudžia pastatyti atsakovus į blogesnę procesinę padėtį vis-a-vis oponento atžvilgiu, pažeisti koncentracijos ir ekonomiškumo principus (R. R. ir A.G. v. LR, Nr. 70665/ 01, 2004-01-22).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.47-48) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-08 nutartį palikti galioti nepakeistą. Anot atsakovų, 2008-02-07 atskirojo skundo esmę sudaro teiginys, jog ieškovai neturi reikalavimo teisės, vadinasi, yra netinkami ieškovai, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Bet CPK 137 str. 2 d. pateiktas baigtinis atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas. Priimdamas ieškinį teismas sprendžia tik procesinio pobūdžio klausimus, nes materialinio pobūdžio klausimai svarstomi nagrinėjant bylą iš esmės. Būtent minėtoje proceso stadijoje teismas gali nustatyti, ar ieškinį pareiškęs asmuo yra to materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, dalyvis; ar jam priklauso reikalavimo teisė. CPK 290 str. 5 d. nenumato teisės atskiruoju skundu skųsti teisėjo rezoliucijos, tad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-08 nutartis dėl 2008-01-28 rezoliucijos atskiruoju skundu irgi negali būti neskundžiama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje jos dalyje ir tik pagal atskirojo skundo argumentus, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apelianto nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2008-02-07 atskirojo skundo, kuriuo skundžiama teismo 2008-01-28 rezoliucija priimti ieškinį, ir kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šią teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (CK 1.137 str. 1 d., CPK 5 str.1 d.). Pažymėtina, jog kreipimosi į teismą tvarką įtvirtina nacionalinės teisės normos, todėl apelianto motyvai, susiję su Konvencijos taikymu ar jos pažeidimu ieškinio priėmimo stadijoje, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Konvencijoje įtvirtintos daugiausia deklaratyvaus pobūdžio normos (taip vadinamos normos - principai), kurios nereguliuoja konkrečių procesinių klausimų, pvz., kokius veiksmus turi atlikti teisėjas, spręsdamas, ar ieškinys priimtinas (ieškinio elementai, ieškinio trūkumo šalinimas ir kt.). Šiuos klausimus reglamentuoja vidaus teisė, kuri yra parengta atsižvelgiant į Konvencijos normų–principų prasmę. Nacionalinė teisė pripažįsta abiejų šalių teisę būti išklausytoms, bet skirtingu momentu, todėl pirmosios instancijos teismas bylos šalių teisių pusiausvyros ieškovų naudai neišbalansavo, atsiklausti atsakovo nuomonės dėl ieškinio trūkumų tinkamo pašalinimo neprivalėjo, to nenumato jokios CPK nuostatos. Priešingai, ieškinio priėmimo klausimą, įvertinant jo atitikimą formaliesiems turinio bei formos reikalavimams, įvertinant konkretaus ginčo teismingumo klausimą, kompetentingas spręsti išimtinai teisėjas ir jis tai daro vienasmeniškai. Būtent dėl šios priežasties, kad ieškinio priėmimo klausimą kiekvienas teisėjas sprendžia individualiai, teisėjas nėra saistomas kito teisėjo nustatytų ieškinio trūkumų ankstesnėje byloje (teisėjų vidinio nepriklausomumo principas – Konstitucijos 109 str. 2 d., CPK 21 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normos ( CPK 334 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.) bei teisingai sprendė, jog atliktas procesinis veiksmas – ieškinio priėmimas, kartu reiškiantis ir civilinės bylos iškėlimą, nėra skundžiamas atskiruoju skundu, kita vertus, teisėjo rezoliucija nėra tapati nutarties, kurią įstatymo numatytais atvejais galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, priėmimui (CPK 290 str. 5 d.), taigi pagrįstai atsisakė priimti dėl to paduotą atskirąjį skundą. Apelianto prieš pat atskirojo skundo nagrinėjimą pateiktas prašymas prijungti prie bylos GRT pažymą apie atsakove įvardintos D.I. N. mirtį 1999 m. teisinės reikšmės, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, šie klausimai spręstini pasiruošimo bylą nagrinėti stadijoje, taikant procesinių teisių perėmimo ar dalies bylos nutraukimo institutus.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.