Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-04-10 · Civilinė byla Nr. e2-1421-947/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-10
Bylos Nr.
e2-1421-947/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18044-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1421-947/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18044-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro ieškinį atsakovui R. M. dėl administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras (toliau – ir ieškovė, bankroto administratorė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 2 513,39 Eur skolą ir 5 procentų metines procesines palūkanas.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1771-260/2018 padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki. Ta pačia nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės bankroto administratore paskyrė ieškovę. Ieškovė vykdė įmonės bankroto procedūrą, todėl turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Bankroto administratorė už bankroto procedūrų vykdymą išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras 113,39 Eur sumai, kurios buvo neapmokėtos, nes įmonė neturėjo nei lėšų, nei registruotino kilnojamo ar nekilnojamo turto. Taip pat 2018 m. spalio 1 d. bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo protokolu buvo patvirtintas 2 400,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas, kuris taip pat nebuvo sumokėtas. Dėl nurodytos priežasties ieškovė patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovas (buvęs įmonės vadovas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui pirmiausia išnaudojo visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos ir turto buvimo vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietes, nustatyta, jog atsakovas verčiasi individualia veikla, todėl darbovietės adresu procesinių dokumentų įteikti nėra galimybės). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį atsakovui buvo įteikti 2020 m. kovo 23 d. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovei prašant, rašytinio proceso tvarka priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1771-260/2018 teismas padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki (ieškinio priedas Nr. 1). Ta pačia nutartimi teismas iškėlė minėtai įmonei bankroto bylą ir šios įmonės bankroto administratore paskyrė ieškovę. 2018 m. spalio 1 d. bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo protokolu buvo patvirtintas 2 400,00 Eur bankroto administratorės atlyginimas (ieškinio priedas Nr. 4). Bankroto administratorė už bankroto procedūrų vykdymą išrašė PVM sąskaitas faktūras už 113,39 Eur sumą, kurios buvo neapmokėtos, nes įmonė neturėjo nei lėšų, nei registruotino kilnojamo ar nekilnojamo turto (ieškinio priedai Nr. 5–7). Įmonė nuo 2019 m. sausio 21 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nuo 2014 m. kovo 3 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo įmonės vadovu buvo atsakovas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) (teisės aktas, netekęs galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio įstatymo 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1771-260/2018, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nustatė, kad įmonė veiklos nevykdo, neturi turto ir pajamų. Teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir dėl nemokumo nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui.

Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonės vadovui (atsakovui) turėjo būti žinoma, kad įmonė nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, nes nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo metu ji nebevykdė veiklos, taip pat neturėjo turto ir lėšų. Todėl atsakovas turėjo įvertinti bendrovės nemokumo būseną ir inicijuoti įmonės bankroto procedūrą anksčiau (iki nurodytos situacijos, kai įmonėje nebebuvo darbuotojų, turto, pajamų, įmonės veiklos sustabdymo). Tačiau faktiškai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Kadangi įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė, yra pagrindas konstatuoti atsakovo (kaip buvusio įmonės vadovo) neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Šie pirmiau nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję su administratoriaus prašoma priteisti žala. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau šiame sprendime, įmonė jau bankroto bylos iškėlimo metu nebeturėjo turto, iš kurio galėtų būti apmokamos administravimo išlaidos. Todėl jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo būsenos pradžioje, nelaukdamas, kol įmonė faktiškai nebeturės jokio turto, iš įmonės turto būtų padengtos visos ar dalis įmonės bankroto administravimo išlaidų. Taigi konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti.

Sprendžiant dėl žalos ir jos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras už 113,39 Eur sumą, taip pat bankroto administratorei buvo patvirtintas 2 400,00 Eur dydžio atlyginimas (ieškinio priedai Nr. 4–7). Nurodytos sąskaitos išrašytos už valstybės įmonės Registrų centro suteiktas paslaugas (teisinio statuso registravimą, duomenų, pakeitimų įregistravimą, dokumentų persiuntimą vykdytojui). Duomenų, paneigiančių, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti, nepateikta. Taip pat nepateikti duomenys, kad administravimo išlaidos buvo sumokėtos (CPK 178 straipsnis). Todėl nurodyta 2 513,39 Eur suma laikytina ieškovės patirta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į prieš tai šiame sprendime už akių nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, ieškovės reikalavimas dėl 2 513,39 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį teismui (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiamas 57,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,58 Eur) iš atsakovo priteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui, juridinio asmens kodas 235238440,

2 513,39 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trylikos eurų ir 39 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 513,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 Eur (penkių eurų 58 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka – per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė