- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- I1-653-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01333-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. NN-38 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti 123 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Departamento sprendimu buvo nutarta perkelti jį iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją ((toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Pareiškėjas paaiškina, kad Kalėjimų departamentas 2020-07-01 nutarimu Nr. NN-154 buvo perkėlęs pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Vilniaus PN dėl siekio užkirsti galimas konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais ir pagerinti socialinę reabilitaciją. Nurodo, kad pareiškėjas pakartotinai perkeliamas vėl į Pravieniškių PN-AK, todėl Departamentas veikia neteisėtai. Pareiškėjas nurodo, kad jį perkėlus į Pravieniškių PN-AK, jo kalėjimo sąlygos pablogintos, kadangi buvo apsunkinta socialinė reabilitacija, nesuteikta galimybė Pravieniškių PN-AK naudotis plaštakos treniruokliu „Espander“, asmenine barzdaskute, plaukų kirpimo mašinėle. Taip pat galimybė dirbti.
Mano, kad dėl tokio perkėlimo pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos vertina 123 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina:
3.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) 69 straipsnis nustato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką; šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
3.2. Kalėjimų departamento direktorius 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai. Vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras, pateiktinas tik nutarimo projektas.
3.3. Paaiškina, kad iš Vilniaus PN pateiktos pareiškėjo 2021-04-08 charakteristikos Nr. 56-533 matyti, kad pareiškėjas palaiko kriminalinio elgesio nuostatas. Taip pat pareiškėjas bausmės atlikimo metu nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir vidaus reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys Vilniaus PN vertinamas nepatenkinamai.
3.4. Kalėjimų departamentas sutinka su tuo, kad pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN siekiant jį apsaugoti nuo galimų konfliktinių situacijų, pagerinti resocializacijos procesą, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, bei užtikrinti pareiškėjo veiksmingesnę priežiūrą ir saugumą, tačiau nepasiekus minėtų tikslų bei atsižvelgiant į tai, kad Pravieniškių pataisos PN-AK (Trečiajame sektoriuje) įdiegta mobiliojo ryšio detektavimo įranga ir yra galimybė nuteistąjį laikyti rakinamoje kameroje, buvo nutarta pareiškėją perkelti atgal į Pravieniškių PN-AK.
3.5. Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
3.6. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašydama skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas keliamas dėl Kalėjimų departamento 2021-04-14. Nutarimo Nr. NN-38 „Dėl nuteistojo perkėlimo“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.
5. Pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą ir savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad Departamentui priėmus Nutarimą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK, buvo apsunkinta jo socialinė reabilitacija.
6. Nutarimas, kurio teisėtumą pareiškėjas ginčija, buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208, (toliau – ir Aprašas) 5, 7 punktais.
Nutarime nurodyta, kad atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas linkęs pažeidinėti tvarką, dėl asmeninių savybių daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, blogina kriminogeninę situaciją, o Nutarimu siekiama užkardyti režimo pažeidimus, naujų nusikaltimų padarymą, į tai, kad Pravieniškių pataisos PN-AK (Trečiajame sektoriuje) įdiegta mobiliojo ryšio detektavimo įranga ir yra galimybė nuteistąjį laikyti rakinamoje kameroje.
7. BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.
Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208, įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 1 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 3 punkte įtvirtinti pagrindai, kuriems esant leidžiama perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams.
BVK 69 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Nuteistojo perkėlimui iš vienos pataisos įstaigos į kitą siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, prie nutarimo projekto pateikiami nuteistojo elgesį charakterizuojantys dokumentai.
8. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodoma, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
9. Vilniaus PN resocializacijos skyrius 2021-04-08 parengė charakteristiką Nr. 56-533 matyti, kad pareiškėjas palaiko kriminalinio elgesio nuostatas, bausmės atlikimo metu nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir vidaus reikalavimus, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys Vilniaus PN vertinamas nepatenkinamai.
Minėta charakteristika, taip pat atsakovės į bylą pateikti įrodymai rodo, kad pareiškėjas bausmės atlikimo Vilniaus PN (atvyko 2020 m. rugsėjo 30 d.) baustas drausminėmis nuobaudomis 11 kartų (2t b. l. 185). Taigi nėra pagrindo nesutikti su charakteristikoje pateiktais vertinimais.
Pareiškėjas nesutinka, kad galėjo daryti neigiamą įtaką aplinkiniams asmenims, nes buvo laikomas atskirai, rakinamoje patalpoje. Pagal pateiktus į bylą duomenis, pareiškėjas buvo laikomas rakinamoje patalpoje, tačiau kartu su kitais nuteistaisiais (2 t. b. l. 171-173), taigi, įvertinus pareiškėjo charakteristikos duomenis, nėra pagrindo paneigti aplinkybės, kad perkėlimu buvo siekiama užkardyti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems ir užtikrinti pažeidimų prevenciją.
Nutarimo priėmimo faktiniai pagrindai atitinka BVK 69 straipsnyje ir Aprašo 7 punkte nurodytą tikslą – užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu.
Nėra reikšmingi pareiškėjo argumentai, kad Pravieniškių PN jau 2018 m. įrengta ryšio blokavimo sistema, nes tai tik patvirtina aplinkybę, nurodytą Nutarime (kad tokia sistema jau įrengta). Tuo tarpu pareiškėjas tokiu argumentu labiau orientuojasi į ankstesnio perkėlimo (iš Pravieniškių į Vilniaus PN) teisėtumą, tačiau šioje byloje toks klausimas nesprendžiamas.
Pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad Pravieniškų PN jam nebus sąlygų vykdyti resocializacijos plano. Reikia preziumuoti, kad pataisos įstaigos laikytis teisės aktų ir sudarys sąlygas resocializacijai, o ne atvirkščiai. Toks pareiškėjo argumentas yra pagrįstas tik prielaida.
Taigi pripažintina, kad Nutarimu pagrįstai buvo nuspręsta pareiškėją perkelti atlikti bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK.
Pareiškėjas nurodė, kad jį perkėlus į Pravieniškių PN-AK, jo kalėjimo sąlygos buvo pablogintos, kadangi buvo apsunkinta jo socialinė reabilitacija, todėl prašo priteisti 123 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos.
10. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK siųstuose prašymuose pareiškėjas kelia ginčą dėl jam nesuteiktos galimybės Pravieniškių PN-AK naudotis plaštakos treniruokliu „Espander“, asmenine barzdaskute, plaukų kirpimo mašinėle ir kt. Pareiškėjui išaiškintina, jog, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kurią jis buvo perkeltas (Pravieniškių PN-AK), jis turi teisę teikti skundą dėl neteisėtų jos veiksmų (netinkamų kalinimo sąlygų).
Teismo vertinimu, jokių neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu atlikti bausmę iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK, nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu.
Nenustačius valstybės institucijos – Kalėjimų departamento, iš kurio pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 123 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.
11. Teismas daro išvadą, jog byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN-AK tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas teisėtai, o tolesnis bausmės atlikimas Pravieniškių PN-AK užtikrina tokias pat (pataisos namų) sąlygas ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
12. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamento 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. NN-38 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo jį panaikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.