Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3078-1052/2020 pagal atsakovo R. V. priešieškinį ieškovei A. M.-V. dėl teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas pateikė teismui prašymą išaiškinti 2019 m. birželio 20 d. nutartį, t. y. išaiškinti, ar atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis, kaip tai nustatyta 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 (2.2.3. papunktis), iki bus priimtas sprendimas šioje byloje.

4. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi nepanaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 dalies dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis, todėl galioja 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatyta tvarka (2.2.3 papunktis), pagal kurią tėvas su vaikais turėtų bendrauti darbo dienomis, tai yra kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 valandos iki 20 valandos, iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Ieškovės nuomone, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi tvirtindamas 2019 m. balandžio 1 d. taikos sutartį, teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku darbo dienomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino savo priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina (šioje byloje ieškove); šalys susitarė dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos; taip pat susitarė, kad tėvas teiks vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015 m. balandžio l d. iki vaikų pilnametystės periodines išmokas po 95 Eur kas mėnesį. Ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. teismui pateikė ieškinį dėl minėtu sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys 2019 m. balandžio 4 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Kauno apylinkės teisme 2019 m. balandžio 5 d. gautas atsakovo prašymas dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant ginčą ar jo dalį, kuriuo prašoma teisminei mediacijai perduoti byloje pareikštą reikalavimą dėl vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais darbo dienomis. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. taikos sutartimi minimas reikalavimas nebuvo aptartas ir išspręstas. Kauno apylinkės teisme 2019 m. birželio 5 d. gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 patvirtintą vaikų tėvo su vaikais bendravimo tvarką darbo dienomis, nustatant, kad atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnamečius vaikus kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 17 valandą ir pristatant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val., kuris 2019 m. birželio 19 d. teismo posėdyje buvo priimtas. 2019 m. birželio 10 d. gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo 2019 m. birželio 20 d. teismo nutartimi buvo priimtas ir patenkintas, iš ieškinio reikalavimų sąrašo pašalinant reikalavimą nustatyti, kad atsakovas turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnamečius vaikus kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos 18 val. ir pristatant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. Ta pačia nutartimi Kauno apylinkės teismas patvirtino šalių 2019 m. balandžio 1 d. raštu sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu patvirtintą R. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir nustatė nepilnamečių vaikų ir tėvo R. V. bendravimo tvarką.

6. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis). Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).

7. Šalys taikos sutarties 3 ir 4 punktais patvirtino, kad sutartis yra joms abiems priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra išspręstas tarp jų kilęs ginčas, taip pat joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo, teismui taikos sutartį patvirtinus, procesinės teisinės pasekmės, nustatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu šalys patikslino taikos sutarties aspektus dėl padidinto išlaikymo teikimo termino ir prašė patvirtinti taikos sutartį ta apimtimi, kuri šalių raštu ir žodžiu buvo nurodyta 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu. 2019 m. birželio 19 d. įvykusio teismo posėdžio metu šalys patvirtino savo pozicijas dėl 2019 m. balandžio 1 d. šalių sudarytos taikos sutarties ir prašė ją patvirtinti.

8. 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 patvirtintą R. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir nustatė kitą bendravimo tvarką, todėl atmestini apelianto teiginiai, kad tol, kol byloje nėra išnagrinėtas jo priešieškinis dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, galioja Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis, pagal kurią atsakovas su vaikais gali bendrauti darbo dienomis (kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val.). Teismo teisė išaiškinti savo sprendimą siejama su pareiga nekeisti jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju procesinį sprendimą – taikos sutartį, kurios išaiškinimo siekia atsakovas, priėmė pačios šalys, teismas nutartimi jį tik patvirtino. Šiame procesiniame sprendime nėra apelianto pageidaujamo susitarimo. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).

9. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ginčijamu išaiškinimu teismas paneigė teismo sprendimo galiojimo principą.

10. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti išsprendžiami tiek nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant, tiek turto padalijimo klausimai (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Teismas šią sutartį patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Tokia išimtis netaikoma teismo sprendimui nutraukti santuoką, taip pat jo daliai dėl turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama per plačiai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Tokiu būdu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 priimto teismo sprendimo dalis dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos ir su tuo susijusio bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo neturi res judicata galios. Šalys nagrinėjamoje byloje sprendimo dalies modifikavimo teise pasinaudojo tiek kreipiantis į teismą su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, tiek sudarydamos taikos sutartį. Minėta, kad, taikos sutartimi pakeitus teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, teismas taikos sutartį patvirtinusios nutarties negalėjo išaiškinti kitaip, negu susitarė šalys, todėl apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo apeliacijos objekto nevertintų šalių pozicijų bylos metu, taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo aplinkybių, atsakovo valios bei lūkesčių, tarp vaikų ir tėvo užsimezgusio ryšio, abipusių tėvo ir vaikų interesų atmestini kaip neturintys reikšmės įvertinimui.

12. Remiantis pastaraisiais argumentais būtų galima daryti prielaidą tik apie pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, neatitikimą teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiškai ydinga situacija, kuomet šalių susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, sudarytas iki priešieškinio pareiškimo, yra tvirtinamas priėmus priešieškinį, t. y. žinant, jog teismui pateikta taikos sutartis akivaizdžiai netenkina vienos šalies lūkesčių ir įstatymo nustatytą pareikštų bei teismo priimtų nagrinėti reikalavimų dėl bendravimo tvarkos. Šia prasme taikos sutartis galėtų būti vertinama kaip prieštaraujanti viešajam su vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga susijusiam interesui (CPK 376 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 2 dalis), tačiau teismo nutartis, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, nėra nagrinėjamos apeliacijos objektas.

13. Minėta bylos proceso eiga, nors ir neatitinkanti CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų, nesudaro procesinių kliūčių pirmosios instancijos teismui išnagrinėti priešieškinį, nes, kaip minėta, teismo procesiniu sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos gali būti keičiamas. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas šalių taikos sutartį patvirtino įvertinęs tai, jog toliau byla nagrinėtina pagal atsakovo priešieškinį, apeliacine tvarka tikrinamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tolimesnio bylos nagrinėjimo metu, šalims papildomai susitarus taikiai arba teismui priimant procesinį sprendimą, bus modifikuojama ne 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26067-451/2015 patvirtinta bendravimo tvarka, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka.

14. Atskirojo skundo argumentai bei tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nutarties išaiškinimui taikytiną normą (CPK 589 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas išaiškina sprendimo vykdymo tvarką pagal antstolio prašymą, o ne CPK 278 straipsnį, kuris įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisę prašyti sprendimą priėmusi teismą išaiškinti savo sprendimą, nekeičiant jo turinio), nesudaro pagrindo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį, išaiškinti kitaip, nei tai atliko ją priėmęs teismas, todėl 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.