Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. F. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį bei nuteistas:

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 11 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. vasario 24 d. (2 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. F. nuteistas už tai, kad 2015 m. vasario 22 d. laikotarpiu nuo 5 val. 7 min, iki 5 val. 28 min., turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją A. B., paskambino jai telefonu, pasakė išgirdęs apie ją gandus, jog ji iš naktinio baro ,,A.“ pavogė pinigus, dėl to jos gali ieškoti G. F. neįvardinti žmones ir nukentėjusiajai A. B. gali grėsti pavojus, dėl to jam reikia pasikalbėti su nukentėjusiąja A. B., tokiu būdu ją apgaule išviliojo iš namų (duomenys neskelbtini), susitikti prie picerijos ,,P.“, esančios (duomenys neskelbtini), apie 5 val. 28 min., nukentėjusiajai A. B. atėjus į nurodytą vietą ir įsėdus į automobilį AUDI A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis G. F. nuvežė ją automobiliu prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), kur panaudojo nukentėjusios A. B. atžvilgiu psichinį smurtą – pasakę esąs ,,agurkinių“ nusikalstamos grupuotės vado dešinioji ranka, ,,prižiūrinti“ visus naktinius klubus Kauno mieste ir surenkantis iš jų ,,duokles“. Pasakė iš naktinio baro ,,A.“ savininkų girdėjęs apie A. B. gandus, jog ji vagia pinigus, o taip besielgiančios merginos būna ,,nubaudžiamos ir jis privalo A. B. ,,nubausti“ už jos elgesį, jei ji būtų ,,bachūras“, jai būtų nupjautos ausys, pirštai. Tokiu būdu ją įbauginęs reikalavo pasirinkti, ar ji savo noru lytiškai santykiaus su juo, ar ją penkiese išžagins ir seksualiai išprievartaus kiti G. F. neįvardinti vyrai. Po to automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė nukentėjusiąją A. B. į (duomenys neskelbtini), kur laikotarpiu nuo 5.28 val. iki 7.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, priešais UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, (duomenys neskelbtini), automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės automobilio sėdynės, panaudodamas nukentėjusios A. B. atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. grasindamas jai tuo, kad atsisakiusi lytiškai santykiauti su juo, jo nurodymu bus išžaginta ir seksualiai išprievartauta kitų penkių G. F. neįvardintų vyrų, liepė nukentėjusiajai A. B. nusirengti, jai nusirengus atsigulė ant jos ir užgulė ją savo svoriu, tokiu būdu atėmė iš jos galimybę priešintis ir įvedė savo lytinį organą A. B. į makštį, tokiu būdu lytiškai santykiavo su A. B. prieš jos valią, iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, palenkė nukentėjusiosios A. B. galvą prie savo lytinio organo ir įvedė savo lytinį organą A. B. į burną, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. B. prieš jos valią oraliniu būdu. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą A. B. į makštį, tokiu būdu lytiškai santykiavo su A. B. prieš jos valią. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą A. B. į burną, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. B. prieš jos valią oraliniu būdu, iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą A. B. į makštį, tokiu būdu lytiškai santykiavo su A. B. prieš jos valią. Iš karto po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įvedė savo lytinį organą A. B. į burną, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. B. prieš jos valią oraliniu būdu, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudodamas nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavęs nukentėjusiajai A. B. vieną smūgį delnu per veidą bei panaudodamas nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu psichinį smurtą, t. y. demonstruodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ir grasindamas jį panaudoti nukentėjusiosios atžvilgiu, įvedė savo lytinį organą A. B. į makštį, tokiu būdu lytiškai santykiavo su A. B. prieš jos valią, t. y. ją išžagino ir seksualiai prievartavo. Veikos kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį,Apeliaciniu skundu nuteistojo G. F. gynėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį dėl G. F. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 150 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. F. išteisinti, panaikinti visas jo atžvilgiu taikomas procesines prievartos priemones. Taip pat prašoma byloje atlikti įrodymą tyrimą, t. y. apklausti nukentėjusiąją A. B., paskirti jai teismo psichiatrinę ekspertizę, skirti automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizę, siekiant išsiaiškinti ar automobilyje yra blokavimo sistema neleidžianti atidaryti automobilio durelių iš vidaus. Skunde teigiama, kad nuteistajam inkriminuotas kaltinimas, suformuotas remiantis pačios nukentėjusios A. B. parodymais, tačiau tie parodymai, ar juos vertinant atskirai, ar kartu su kitais byloje išnagrinėtais įrodymais, nėra pakankami, kad priimti G. F. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis nuosekliai ginčijo jam pateiktą įtarimą, o vėliau ir kaltinimą. Tačiau G. F. parodymai šioje baudžiamojoje byloje taip ir liko nepaneigti. Šalia to kaltinančios šalies pristatomi įrodymai yra nepatikimi ir nepakankami tam, kad priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo gynėjui neaišku kodėl nukentėjusioji nei karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nors buvo apie juos tinkamai informuota, todėl manoma, kad nukentėjusioji A. B. sąmoningai vengė teismo posėdžių siekdama išvengi jai nepalankių klausimų. Nukentėjusiosios A. B. parodymai, kurie buvo užfiksuoti ikiteisminiame tyrime ir kuriais buvo remtasi bylos nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, duoti stengiantis nutylėti nepalankias jai aplinkybes, be to, duodant naujus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vis papildomi naujomis aplinkybėmis, kurių neaišku kodėl ji neparodė anksčiau, kartu jai „pamirštant” atskiras aplinkybes, jau parodytas ankstesniuose parodymuose. Nepagrįsta nuosprendyje išdėstyta išvada apie tai, kad nukentėjusiosios parodymuose nėra prieštaravimų, kurie leistų abejoti nukentėjusiąja.Tai, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs ir yra abejotini, įrodo tai, kad savo pirmajame pareiškime policijai A. B. buvo nurodžiusi, kad dar iki važiavimo į naktinę parduotuvę G. F. nepagrįstai ją kaltino vagystėmis klube, rankomis glamonėjo, spaudė už krūtų, už pilvo, sėdėdamas pradėjo traukti už kelnių ir kelti viršutinius rūbus, buvo privertęs ją net dalinai nusirengti. Tame pareiškime nukentėjusioji galutinai nurodė: „tada aš sutikau su jo norais ir su juo nuvažiavome į naktinę parduotuvę, kur jisai nupirko du sidro buteliukus ir prezervatyvų pakelį“. A. B. 2015 m. kovo 25 d. tyrėjai parodė dar daugiau, t. y. papildė, jog G. F. esą dar ir grasino: „arba aš pasidulkinu su juo savo noru, arba mane išdulkins visais įmanomais būdais penkiese kiti vyrai“ - pagal tuometinių A. B. parodymų kontekstą tie vyrai esą buvę kažkur netoliese, kitame automobilyje ar pan. 2015 m. balandžio 28 d. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji apie jos tariamus įvykius dar iki važiavimo iki naktinės parduotuvės parodė, jog: „jis sakė, kad nenori manęs prievartauti, bet turi“. Tuo tarpu 2015 m. balandžio 28 d. apklausos metu, po padarytos apklausoje pertraukos, nukentėjusioji A. B. į įtariamojo gynėjo klausimus apie tai, kodėl ji dar prie parduotuvės nepasišalinusi, atsakė: „ai sėdėjau ir galvojau, kad pasišnekėsime ir paleis, aš negalvojau, kad jis ką nors darys“. Akivaizdu, jog jeigu iš tiesų iki G. F. su A. B. važiuojant prie naktinės parduotuvės būtų buvę taip, kaip buvo anksčiau parodžiusi nukentėjusioji, tai nukentėjusioji, palikta viena automobilyje būtu bandžiusi visokiais būdais kviestis pagalbos ir bandyti išsilaisvinti, o byloje nenustatytos jokios aplinkybės apie tai, kad ji nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi tokio stovio, jog nebūtų sugebėjusi tų veiksmų atlikti. Visiškai neįtikinamai ir net naiviai skamba A. B. 2015 m. kovo 25 d. parodymai toje dalyje, kad jai tik įsėdus į automobilį, prie jos namų G. F. liepė jai išjungti mobilaus ryšio telefoną, kurį palikta automobilyje viena galėjo įsijungti ir kviestis pagalbos.Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji tariamai patyrė psichologinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, kad nuteistasis ją kaltino nebūtais dalykais t. y. vagyste, dėl ko ji su juo susitiko nakties metu. Tačiau tokiame situacijos išaiškinime trūksta logikos, kadangi nukentėjusioji galėjo būti visiškai rami, nes kaip ji pati teigė niekada nebuvo vagiliavusi. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo su nukentėjusiąją bendravimas telefonu prasidėjo dar prieš tariamą psichologinį smurtą ir, šiuo atveju, aktyvius veiksmus bendravime rodė pati nukentėjusioji. Visa tai akivaizdžiai parodo, kad susitikimas tokį vėlų paros metą įvyko abipusiu susitarimu, kaip prieš tai vykusio bendravimo pasekmė ir susitikimas nebuvo koks dalykinis, o buvo tiesiog paprastas pasimatymas. Būtent dėl to duodama parodymus nukentėjusioji nutyli gana gausų jos ir G. F. bendravimą telekomunikacijų pagalba. Be to, nepaneigta ir G. F. parodymų dalis, kurioje jis parodė, kad nukentėjusioji jiems būnant prie naktinės parduotuvės, kuomet jis nuėjo į parduotuvę nupirkti sau ir nukentėjusiajai prekių, galėjo bet kuriuo momentu pasišalinti iš to automobilio. Kadangi A. B. iš automobilio minėtuoju metu nepasišalino, laukė G. F. automobilyje, todėl yra akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai apie prieš ją esą jau buvusį pradėtą darytą, o po to ir baigtą daryti nusikaltimą, neatitinka tikrovės. Antra vertus, tos aplinkybės visiškai patvirtina paties G. F. parodymus, kuriuose jis nurodė, jog nuo pat pradžių viskas vyko abipusiu jo su A. B. sutarimu. Taip pat pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo atsikirtimai dėl automobilio durelių tariamo blokavimo yra ir procesiniu požiūriu nesąžiningi, nes dar šios bylos ikiteisminio tyrimo metu tuos klausimus G. F. gynyba buvo ne vieną kartą prašiusi išsamiai ištirti, tačiau tai nebuvo padaryta. Nepaisant net ir tų aplinkybių, jog pagal baudžiamojo proceso principus ne kaltinamasis turi įrodyti savo nekaltumą, o kaltintojai turi įrodyti kaltinimą, kaltinamojo gynyba apylinkės teismo prašė paskirti šioje byloje automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į šį klausimą. Jeigu nurodytoji ekspertizė šioje byloje būtų atlikta, būtų nustatyta, kad nukentėjusioji galėjo visiškai netrukdomai pasišalinti iš automobilio, kuomet ji buvo palikta jame viena prie naktinės parduotuvės. Be to, antstolė G. A. apžiūrėjo G. F. priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir surašė 2016 m. liepos 13 d. faktinių aplinkybių apžiūros protokolą, kuriame konstatavo, kad apžiūrint šią transporto priemonę iš vidaus, nustatyta, jog įsėdus į automobilį ir uždarius duris “spragtuku”(signalizacijos pulteliu), šios transporto priemonės duris galima atidaryti iš vidaus patraukus rankenėlę į save. Tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad nukentėjusioji savo noru su juo susitiko ir viską darė savo noru.Bylos duomenys nepatvirtina ir nukentėjusiosios versijos apie tai, kad G. F. būtų buvęs “Agurkinių” nusikalstamos grupuotės vado dešinioji ranka, „prižiūrintis“ visus naktinius klubus Kauno mieste ir surenkantis iš jų „duokles“ ar kad G. F. būtų turėjęs pagrindo tuo nukentėjusiajai grasinti. Nuteistajam inkriminuota kaltinimo versija, kad jis grasinęs šaunamuoju ginklu taip pat nėra pasitvirtinusi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu joks ginklas ar panašus daiktas nenustatytas. Nėra įrodytas ir smurtavimo epizodas prieš nukentėjusiąją, kadangi nėra nustatyti kokie nors sveikatos sutrikimai, susiję su nukentėjusios duotais parodymais. Nuteistasis apskritai neneigia turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja, tačiau tai buvo dviejų žmonių savanoriškas poelgis be jokios prievartos, o ne žaginimas ar seksualinis prievartavimas. Nors kaltinamasis aktas buvo bandomas pagrįsti dar ir liudytojų K. A., K. U., L. P., V. G., A. Č., K. R. parodymais, tačiau visų tų liudytojų parodymai - ar juos vertinti atskirai, ar kompleksiškai su kitais byloje surinktais įrodymais - nesudarė pagrindo pripažinti G. F. kaltu. Be to, G. F. abejonių kelia ir tariamas nukentėjusios bandymas nusižudyti nesukeliant sau realios grėsmės. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismas šioje byloje neteisingai įvertino byloje surinktus ir išnagrinėtus įrodymus, nesilaikė teisingos teisminės praktikos nuostatų ir to pasėkoje padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas apie nuteistojo kaltę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo G. F. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo G. F. kaltės padarius jam inkriminuojamas BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai G. F. pripažino kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje esantys duomenys buvo vertinami nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus, nurodė, kuriuos įrodymus laiko patikimais, objektyviais ir kuriais grindžia G. F. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė.Apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuteistojo G. F. kaltės klausimą išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiosios A. B. parodymais, o nuteistojo G. F. nuoseklius parodymus, kurie taip ir liko nepaneigti, nepagrįstai atmetė. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai iš esmės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, todėl yra atmetami.Nors nuteistojo gynėjas nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai teigia, jog nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuoja, jog priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl jais abejoti teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo vis papildomi naujomis aplinkybėmis ir stengiantis nutylėti jai nepalankias aplinkybes. Tokius apeliacinio skundo argumentus nuteistojo gynėjas iš esmės grindžia iš skirtingų apklausų protokolų išrinktais nukentėjusiosios pasisakymais apie tam tikras įvykio aplinkybes, nevertindamas parodymų visumos, todėl tokius nuteistojo gynėjo skundo argumentus teisėjų kolegija vertina kaip visiškai nepagrįstus. Įvertinęs 2015 m. vasario 22 d. pareiškime ir liudytojo apklausos protokole, 2015 m. kovo 25 d. liudytojo papildomos apklausos protokole ir 2015 m. balandžio 28 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuotus nukentėjusiosios A. B. parodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaravo. Tai, jog dėl kai kurių neesminių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai skyrėsi ir kad vėlesnių apklausų metu ji savo ankstesnius parodymus papildė naujomis aplinkybėmis, nėra pagrindas jos parodymus laikyti prieštaringais ar nepatikimais.Nukentėjusiosios A. B. parodymus taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y.: liudytojos K. R. parodymai, jog 2015 m. vasario mėn. jai būnant pas nukentėjusiąją namuose jai paskambino G. F. ir pasiūlė susitikti, kadangi sužinojo, jog A. B. kitame darbe apsivogė. A. B. grįžo drebėdama ir verkdama, papasakojo, kad G. F. jai grasino ginklu, vertė lytiškai santykiauti, o jeigu nesileis, grasino pakviesti kitus, kad ją išprievartautų, sakė, kad jis striptizo klube ir agurkinių grupuotėje dirba apsauginiu. Vėliau A. B. bandė žudytis (t. 3, b. l. 181-184); liudytojos A. Č. parodymai, iš kurių matyti, kad iš karto po įvykio, abejonių ar nukentėjusioji buvo išprievartauta, jai nekilo (t. 3., b. l. 151-154). Taip pat ir liudytojų V. G. ir L. P., parodymai, kuri patvirtino, jog nukentėjusioji buvo apsinuodijusi, nes išgėrė didelį kiekį vaistų, jai reikėjo plauti skrandį, sakė, kad buvo išžaginta (t. 1, b. l. 126; 149-151). Aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde.Vertindamas aptartus įrodymus, aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam neigiant kaltę, paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų šaltinis būtent ir yra nukentėjusiojo asmens parodymai. Seksualinės prievartos bylų specifikai taip pat būdingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, todėl šiuo atveju išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su seksualinę prievartą patyrusiu asmeniu ir kuriems jis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai yra labai svarbūs.Nėra pagrindo sutikti ir apeliacinio skundo argumentais, jog susitikimas tarp nukentėjusiosios ir G. F. įvyko abipusiu susitarimu, kaip prieš tai buvusio bendravimo pasekmė. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, jog bendravimas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios telefonu vyko dar iki kaltinime nurodyto įvykio, ir jame aktyvius veiksmus rodė pati nukentėjusioji, tačiau byloje surinkti įrodymai tokią nuteistojo gynėjo versiją paneigia. Akivaizdu, jog nuteistojo gynėjas pateikdamas tokią įvykių seką vadovaujasi vyr. tyrėjo Š. Ž. 2015 m. liepos 29 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, jog A. B. 2015 m. vasario 20 d. gavo 3 SMS žinutes iš G. F. ir išsiuntė jam 5 SMS žinutes; 2015 m. vasario 21 d. gavo 1 SMS žinutę iš G. F.; 2015 m. vasario 22 d. parašė 11 SMS žinučių G. F. (t. 1, b. l. 137-138). Tačiau iš liudytojo vyr. tyrėjo Š. Ž. parodymų matyti, jog minėtas tarnybinis pranešimas yra klaidingas, jis padarė klaidą nurodydamas šiuos duomenis 2015 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime. Nurodyti duomenys nukentėjusiosios A. B. telefono išklotinėse neužfiksuoti, yra tik 2015 m. vasario 22 d. 02.08 val. siųsta SMS žinutė. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog minėtame 2015 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytas bendravimas iš tiesų vyko su kitu abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. P. (t. 2, b. l. 107-108). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats nuteistasis G. F., kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti ar 2015 m. vasario 22 d. laikotarpiu nuo 0.00 val. iki 5.00 val. bendravo su nukentėjusiąja telefonu, ar gavo iš jos SMS žinučių, praleistų ar atsakytų skambučių (t. 2, b. l. 60). Iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 17 d. UAB „Tele2“ rašto matyti, jog G. F. abonento išklotinėje nurodyta, kad nukentėjusioji jam siuntė kelias SMS žinutes dėl to, kad jeigu adresatas būna ne ryšio zonoje, jo telefonas yra išjungtas ar pan., tai SMS centras tą SMS žinutę bando siųsti dar kartą ir dar kartą, todėl vieno tel. numerio išklotinėje matosi tos pačios SMS žinutės gavimas kelis kartus (t. 2, b. l. 116). Todėl, įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo gynėjo skundo argumentus apie tai, jog duodama parodymus nukentėjusioji nutylėjo gausų jos ir nuteistojo G. F. bendravimą telekomunikacijų pagalba, vertina kaip siekį suklaidinti teismą ir juos atmeta.Nepagrįstais kolegija laiko ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, kad liko nepaneigta nuteistojo G. F. versija, jog tuo metu, kai jis nuėjo į parduotuvę, nukentėjusioji bet kuriuo momentu galėjo pasišalinti iš automobilio, o tai, kad ji nepasišalino, paneigia jos parodymus apie jos atžvilgiu tuo metu jau pradėtą, o po to ir baigtą nusikalstamą veiką. Gynyba itin akcentuoja, jog nukentėjusioji, net ir automobiliui esant užrakintam, galėjo iš jo pasišalinti, kadangi automobilio durys iš vidaus vis tiek atsidaro, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybe visgi paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai.Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, jog atvažiavus prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, nuteistasis išėjo į parduotuvę, o ji liko automobilyje užrakinta. Bandė atidaryti automobilio dureles. Tikėjosi, kad jie pasikalbės, jis ją paleis ir nieko nedarys (t. 1, b. l. 42-45). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nukentėjusios versija, jog ji tikėjosi, kad G. F. jai nieko nedarys yra logiška, kadangi pati nukentėjusioji parodė, jog jiems būnant prie garažų G. F. jai pasakė, kad gali pameluoti, kad su ja turėjo lytinių santykių ir tada jie iš ten išvažiavo. Be to, nukentėjusioji po tokių nuteistojo žodžių galėjo tikėtis, kad jis jai nieko nedarys dar ir dėl to, jog jie buvo bendradarbiai.Kitą vertus, nukentėjusios versiją, kad automobilio durys iš vidaus neatsidarė patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad jiems būnant prie garažų, nukentėjusiajai nesutikus persėsti į galą, G. F. išlipo iš automobilio, pulteliu jį užrakino, priėjo prie jos durelių, atrakino jos ir galines dureles, ją persodino. Kolegijos vertinimu, nėra logiška, jog G. F. būtų rakinęs automobilį, jeigu šio durys atsidarytų iš vidaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolė konstatavo, jog G. F. priklausančio automobilio durelės, užrakinus jas pultelių, atsidaro iš vidaus rankenėlę patraukus į save, surašytas tik 2016 m. liepos 13 d., t. y praėjus daugiau kaip 1,5 metų po kaltinime nurodytų įvykių, todėl jis niekaip neįrodo, jog durelės tokiu būdu atsidarė ir 2015 m. vasario 22 d. Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiosios panaudojo grasinimus, kurių pabūgusi nukentėjusioji turėjo prievartinių lytinių santykių su nuteistuoju G. F.. O ta aplinkybė, kad A. B. nepabėgo iš G. F. automobilio, kol jis buvo alkoholinių gėrimų parduotuvėje, niekaip nepaneigia fakto, kad G. F. su nukentėjusiąja santykiavo prieš jos valią.Aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo netikėti ir nukentėjusiosios A. B. parodymais apie tai, kad G. F. sakė esąs “Agurkinių” nusikalstamos grupuotės vado dešinioji ranka, „prižiūrintis“ visus naktinius klubus Kauno mieste, bei jai grasino šaunamuoju ginklu. Tai, kad minimų aplinkybių apie nuteistojo asmenį nepatvirtina bylos medžiaga, nepaneigia, jog nuteistasis taip kalbėjo turėdamas konkretų siekį psichologiškai įbauginti nukentėjusiąją.Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. G. parodė, kad buvo rastos vaistų Aspirin ir Olfen 7 pakuotės. Olfen yra priešuždegiminis, nuskausminantis, o aspirinas - kraują skystinantis vaistas, todėl nuo didelio šio medikamento kiekio gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog nukentėjusiosios bandymas nusižudyti buvo tariamas ir nesukeliant sau realios grėsmės, yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visi aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri neabejotinai patvirtina nuteistojo G. F. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra jokių duomenų apie bet kokio pobūdžio nukentėjusiosios suinteresuotumą apkalbėti apeliantą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo G. F. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. F. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.