Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. ir trečiojo asmens S. J. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008m.rugsėjo 18d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui J. K. , trečiajam asmeniui S. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) Apeliantas nedalyvavo antstoliui Tomui Ubartui bendraujant su atsakovu J. K. ir trečiuoju asmeniu S. J. , o antstolis veikė, vykdydamas 2003-03-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-172/2003. Ieškinio reikalavimai šioje civilinėje byloje nesusiję su jau įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu. Atsakovas skolos bei delspinigių negrąžino po 2003 metais priimto teismo sprendimo, paskolos sutartis yra galiojanti ir jokia šalis jos nepanaikino. Teismas nevertino pretenzijų dėl negrąžintos skolos, nors pripažino, kad tretysis asmuo S. J. antstolių kontoroje 2004-11-23 negalėjo veikti A. Š. vardu, nes įgaliojimo terminas buvo pasibaigęs, o reikalavimo teisė į skolą ir delspinigius jau buvo perleista.

2) 2004-11-23 kreditorius tuo metu buvo apeliantas ir neturėjo pareigos pranešti J. K. apie tai, kad pasikeitė kreditorius. Pripažįsta faktą, kad pagal vykdomąją bylą S. J. buvo grąžinta dalis priteistų delspinigių, tačiau niekada ir jokios kalbos apie tai, kad S. J. atgavo skolą ar nebeturi pretenzijų, nebuvo. Teisme nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad S. J. grąžinta 3000 litų skola. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas negynė kreditoriaus interesų ir nepriteisė pagal paskolos sutartį – 3000 litų skolos ir 4039 litų delspinigių.

3) Teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, interpretavo įstatymą ir neteisingai vertino apelianto pateiktus įrodymus.

4) 2001-03-05 išduotas įgaliojimas buvo 2004-11-23 pasibaigęs, be to atsisakyti bet kokios išieškomos sumos ar skolos pagal 2001-03-05 notarinį įgaliojimą S. J. negalėjo, nes įgaliojime to nebuvo parašyta. 2004-11-23 rašte būtinai turėjo būti įrašyta, kad S. J. veikiantis pagal A. Š. įgaliojimą, išduotą 2001-03-05 Joniškio notarinėje kontoroje. Antstolio T.Ubarto 2005-01-26 parašyta pažyma apie vykdymą neatitinka tikrovės, nes 2004-11-23 S. J. jokio pareiškimo antstoliui T.Ubartui nerašė, išieškojimo iš J. K. nei savo, nei jo vardu neprašė nutraukti. Byloje yra akivaizdžių ir rašytinių įrodymų, kad J. K. , V. M. ir T.Ubartas sakė netiesą. Kadangi atsakovas prašė taikyti senaties terminą delspinigiams, įstatymas numato delspinigiams 6 mėn. senaties terminą., todėl prašo teismo priteisti netesybas-palūkanas 1400 litų už 200 dienų po 7,00 litus už kiekvieną uždelstą dieną. 2008-09-08 sprendime neteisingai išdėstyti J. B. parodymai, ji teigė, kad nežino, kas buvo 2004-11-23 perduota antstolio kontoroje ar tai skola ar delspinigiai, ir kad J. K. , paduodamas 3200,00 litų mokėjo skolą. Tai nereiškia, kad grąžinta skola, nes į skolą įeina ir paskola ir delspinigiai ir palūkanos, ir visos kitos teisėtai priklausančios turėtos išlaidos. J. B. jau daug metų yra J. K. sugyventinė, o V. M. jau daug metų yra J. K. draugas, kuris išdėstė, kad su S. J. santykiai blogi, todėl jų negalima laikyti svarbiais ir teisingais. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas J. K. šiai dienai pagal 1999-06-10 paskolos sutartį skolingas, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovo 3000 litų skolą ir nors dalį netesybų.

1)Teismas sprendime išdėstė, kad atsakovas J. K. šiai dienai pagal 1999-06-10 paskolos sutartį skolingas, todėl teismas 2008-09-08 sprendimu turėjo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3000 litų skolą ir netesybas. Pagal apelianto prašymą nebuvo papildomai apklausti liudytojai V. M. ir J. B. bei dėl šito teismas nepasisakė. Per 2008-08-25 vykusį teismo posėdį, išklausęs šalių pasisakymus prašė atidėti teismo posėdį, kad galėtų pasinaudoti advokato pagalba, bet teismas neatidėjo teismo posėdžio, todėl 2008-09-08 teismo sprendimą priėmė šališkas teismas.

2) Atsakovas J. K. dieną ar kelias prieš 2004-11-23 pranešė, kad dalyvaujant antstoliui T.Ubartui antstolio kontoroje nori paduoti apie 3000,00 litų, pagal 1999-06-10 dienos paskolos sutartį su sąlyga, jeigu parašys, kad nebeskolingas. Apeliantas informavo A. Š. , kuris pasakė paimti pinigus tik už netesybas. Jokio įgaliojimo A. Š. nedavė ir neprašė atstovauti pagal įgaliojimą. Į Šiaulius tą dieną A. Š. nevažiavo ir antstolio T.Ubarto kontoroje nebuvo. Antstolio T.Ubarto kontoroje pagal J. K. padiktuotus žodžius parašęs raštą apeliantas už save ir savo vardu.

3) 2004-11-23 nei anksčiau J. K. nesakęs, kad pagal minimą 3000,00 litų paskolos sutartį ir pagal vykdomąjį raštą nebebus skolingas A. Š. . Teismo posėdžio metu išdėstė, kad gali bet kam parašyti, kad neskolingas, jeigu tas asmuo nebus skolingas tik turi sumokėti už rašymui sugaištą laiką. Jeigu J. K. padavė 3200,00 litų galvodamas, kad jis bus atsiskaitęs pagal 3000 litų paskolos sutartį, tai apsiriko. J. K. 2004 m. lapkričio ar spalio mėnesį buvo laimėjęs loterijoje 24000,00 litų, todėl, jeigu jis būtų sąžiningas skolininkas būtų pervedęs pinigus į antstolio T.Ubarto kontorą išieškojimui įvykdyti ir būtų galėjęs pilnai atsiskaityti su ieškovu pagal 3000,00 litų paskolos sutartį. 2004-11-23 J. K. sumokėjo netesybas-palūkanas pagal 3000,00 litų paskolos sutartį priklausančias už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-11-23, o ne pagal vykdomąjį raštą ir tai nėra antstolio T.Ubarto išieškoti pinigai. 2004-11-23 antstolis T.Ubartas dalyvavo paimant pinigus tik kaip liudininkas, jie nėjo per jo sąskaitą, todėl antstolis negalėjo laikyti, kad jis 2004-11-23 išieškojo iš atsakovo J. K. 3200,00 litų. 2003-11-23 rašte buvo prašęs antstolio grąžinti vykdomąjį raštą dėl 6300,00 litų, bet antstolis jo negrąžino. 2004-11-23 rašytame prašyme yra parašyta, kad jis nereiškia jokių pretenzijų dėl 3000 litų skolos t.y. 3000 litų skola gali būti ir netesybos ir palūkanos ir kelionės išlaidos ir sugaištas laikas važinėjant pas J. K. dėl pinigų grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Trečiojo asmens S. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą sprendimą, kuriuo naikinti ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 1999-06-10 atsakovas J. K. iš trečiojo asmens S. J. pasiskolino 3000 Lt ir sudarė paskolos sutartį, pagal kurią J. K. įsipareigojo skolą grąžinti iki 1999-07-01, laiku negrąžinus skolos už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo mokėti po 7 Lt (t. 1, b.l. 14). Dokumentai rodo, kad 2000-01-30 S. J. jam priklausiusią skolos ir netesybų reikalavimo teisę perleido ieškovui A. Š. (t. 1, b.l. 14). Iš 2003-03-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-172/2003 iš J. K. buvo priteista 6000 Lt delspinigių it 300 Lt teismo išlaidų A. Š. naudai. Vykdomasis raštas antstolio Tomo Ubarto kontorai pateiktas vykdyti 2003-05-08. Iš 2004-12-09 Antstolio Tomo Ubarto pažymos apie vykdymo eigą matyti, kad 2004-11-23 J. K. antstolio Tomo Ubarto kontoroje išieškotojo A. Š. atstovui sumokėjo 3200 Lt. Gavęs šiuos pinigus S. J. rašte nurodė, kad jokių pretenzijų skolininkui dėl priteistos Radviliškio rajono apylinkės teismo 6300 Lt sumos neturi bei prašė grąžinti jam vykdomąjį raštą išduotą 2003-03-11 Radviliškio rajono apylinkės teisme, taip pat prašyme nurodė, kad nereiškia jokių pretenzijų dėl 3000 Lt paskolos (t. 1, b. l. 31). Vykdomasis dokumentas išieškotojui buvo grąžintas 2005-02-02 jo prašymu. 2005-02-04 išieškotojas A. Š. pakartotinai pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei Z. Puzinienei, prašydamas išieškoti 3100 Lt skolą. Iš VSDFV Joniškio skyriaus pažymų apie įvykdytus išskaitymus matyti, kad iš J. K. yra išskaitoma po 20 proc. gaunamų išmokų kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į atstolės Z. Puzinienės sąskaitą.

Kolegija pažymi, kad 1999-06-10 paskolos sutartis sudaryta galiojant 1965 m. CK normoms. Pagal 2000m liepos 18 d. LR CK patvirtinimo įsigaliojimo įgyvendinimo įstatymo 41 str 2, 3, 4 d. taikomos šio kodekso normos.

Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė ir iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. Š. ir tretysis asmuo byloje nepateikė paskolos sutarties ir reikalavimo perleidimo originalų.

CPK 178 str. reglamentuoja ieškovo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis LR CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. CK 6.65 str. reglamentuoja, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Todėl kolegijos nuomone, skolos dokumento neturėjimas gali reikšti, kad skola nebeaktuali ieškovui bei pirmajam kreditoriui ir tai galima vertinti kaip įrodymą apie prievolės pasibaigimą įvykdymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė sprendime, kad prievolė pasibaigia tinkamu įvykdymu, kurio priėmimu kreditorius užbaigia teisinį santykį, nes toks veiksmas priklauso nuo kreditoriaus valios. Antstolių kontoroje 2004-11-23 J. K. , sumokėjo S. J. 3200 Lt pinigų sumą, S. J. laisva valia parašė raštą, kuriame aiškiai nurodė, kad jokių pretenzijų J. K. dėl 3000 Lt paskolos neturi ir šią aplinkybę apie 3200 litų skolos gavimą S. J. pripažįsta.

Teismas pagrįstai nurodė, kad aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Šių principų turinys nagrinėjamų santykių kontekste atskleistas LR CK 1.93 str. 6 d. normose. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatymais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.).

CK 6.106 str. reglamentuoja, jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. Bylos dokumentai patvirtina, kad S. J. , 2000 01 30 perleisdamas reikalavimo teisę A. Š. nepranešė skolininkui tokia forma, kaip reikalauja įstatymas t.y. registruotu pranešimu. Be to, CK 6.44 str. normos reikalauja kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą (1 dalis). Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens (2 dalis). Tuo pačiu CK 6.45 str. nuostatos nustato, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai (1dalis). Tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal šios knygos XX skyriaus taisykles (2 dalis).

Todėl kolegija daro išvadą, kad byloje nustatyta ir apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas A. Š. paties trečiojo asmens buvo informuotas apie S. J. ir J. K. derybas dėl skolos ir vykdomojo dokumento atšaukimo, turėjo visas galimybes grąžintus pinigus paimti, ką tikėtina ir padarė išėjęs iš antstolių kontoros, taip pat turėjo pareigą informuoti J. K. apie S. J. įgaliojimo pasibaigimą. Šiuo metu 2003-03-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdymo procese, ieškovo reikalavimas papildomai priteisti skolą ir delspinigius už laikotarpį, po kurio skola jau buvo grąžinta, yra nepagrįstas.

Kolegija vertina faktines aplinkybes, kad 3200 litų yra J. K. grąžinta paskola S. J. kaip pirmajam kreditoriui ir A. Š. interesais veikiančiam atstovui. Tai nėra delspinigių ar kitos prievolės dengimas pagal teismo sprendimą, nes vykdomoje byloje S. J. nebuvo išieškotoju, įgaliojimas veikti už išieškotoją buvo pasibaigęs ir jis tai žinojo. Todėl nei savo, nei išieškotojo vardu S. J. vykdomojoje byloje negalėjo atlikti procesinių veiksmų ir priimti delspinigių išieškojimą už A. Š. . Be to, apeliaciniame skunde S. J. patvirtino, kad paėmė iš J. K. 3000 Lt ne už sprendimo įvykdymo dalį, bet kaip skolą, nesusijusią su vykdomąja byla. Todėl kolegijos nuomone tai reikštų, grąžinta paskola kaip pirminiam kreditoriui atitinkančiam CK 6.44, 6.45 straipsnių sąlygas.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų motyvą dėl neteisingo liudytojų parodymų ir kitų įrodymų įvertinimo. Teismas byloje tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, nepažeidė LR CPK 185 str. reikalavimų, teisingai įvertino byloje apklaustų šalių, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas J. K. šiai dienai pagal 1999-06-10 paskolos sutartį nėra skolingas. Teismas teisingai pažymėjo, jog apklausti liudytojai Tomas Ubartas, V. M. , J. B. , gimininiais ar darbo santykiais nesusiję, tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jų parodymais dėl kurių teisingumo jie yra pasirašę bei apklausti pakartotinai siekiant išgauti ieškovui naudingas aplinkybes.

Kolegija atmeta apelianto S. J. argumentą, kad teismas motyvuose pripažino skolą, nes iš sprendimo turinio akivaizdu (4 lapas, 9 eilutė), kad teismas padarė rašybos klaidą įrašydamas „skolingas“ vietoje „neskolingas“, nes toliau seka teismo išvada, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Tokiu būdu kolegija ieškovo bei trečiojo asmens apeliacinių skundų netenkina ir Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą bei priteisia bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas CPK 93 str., 96 str., 99 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 stripsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.