Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-204-446/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
1-204-446/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00516-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
V. D., M. K.
Kaltinamasis
Ž. V.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-204-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00516-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 2.3.6.4.6. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 6 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant prokurorei Birutai Dapkuvienei,nukentėjusiesiems V. D. ir M. K.,kaltinamajam Ž. V.,gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1990 m. kovo 15 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-05-21 Kelmės apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. l d. laisvės apribojimu 1 m.;

2) 2012-10-03 Kelmės apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.;

3) 2012-11-20 Kelmės apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 m. 9 mėn.;

4) 2013-04-30 Kelmės apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 3 m.;

5) 2014-05-06 Kelmės apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., BK 64 str. pagrindu bausmes subendrinus su 2013-04-30 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. V. 2014 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pro langą įsibrovęs į V. D. gyvenamąjį butą, pagrobė iš jo skaitmeninį televizoriaus blokelį 50 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. D. 50 litų turinę žalą.

Be to, Ž. V. 2014 m. liepos 15 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 22 val. (duomenys neskelbtini), atrakinęs M. K. gyvenamojo namo duris, įsibrovė į vidų ir iš šaldytuvo pagrobė 1 litro talpos alaus butelį 3 litų vertės, 200 gramų šaltienos 4 litų vertės, išėjęs iš namo pagrobė kieme stovėjusį M. K. priklausantį dviratį 140 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. K. 147 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. liepos 13 d. nuo ryto girtuokliavo su draugu V. D., pastarojo namuose, išgėrė 4-5 butelius 1 litro talpos alaus. Eidamas namo, alų, kurį jis buvo pirkęs, paliko V. D. namuose. Po kurio laiko sugrįžęs, Viktoro namuose neberado, durų jo sugyventinė neatidarė. Jis pamanė, kad jam nebegrąžins jo alaus, supyko ir susinervino, pastūmęs privertą langą, persisvėrė per palangę ir paėmė skaitmeninį televizoriaus blokelį, padėtą ant kėdės šalia lango. Kaip jis paėmė blokelį, matė Viktoro sugyventinė. Grįžęs namo, kur jis gyveno su sugyventine, rado V. D., atėjusį ir atnešusį jo alų. Kodėl tuo metu jis V. D. blokelio negrąžino, paaiškinti negali, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kitos dienos ryte blokelį jis atnešė V. D. į namus, V. D. ir jo sugyventinės atsiprašė. Vogti jis blokelio neketino, jį paėmė, norėdamas atkeršyti ir sunervinti V. D. už tai, kad jam neatidavė alaus. Po dviejų dienų jis užsuko pas M. K., pas kurią yra gyvenęs su sugyventine, M. K. dukra, pasiimti savo daiktų. M. K. nebuvo namuose, jis žinojo, kur padėtas raktas, juo atsirakino namo duris, įėjo į vidų, suvalgė šaldytuve rastą šaltieną, išgėrė ten buvusį alų, kieme stovėjusiu dviračiu išvažiavo namo į Želvių kaimą. Jis buvo apsvaigęs, buvo toli iki jo namų ir sunku buvo eiti, todėl nutarė pasinaudoti dviračiu. Dviražio jis net neketino vogti, būtų jį grąžinęs M. K., tačiau nespėjo. Kitą dieną, dviračiu važiuojant iš Užvenčio miestelio, jį sustabdė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įvykdžius svetimo turto vagystes įrodyta visiškai.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad jis nesusipykęs su Ž. V., 2014 m. liepos 13 d. kartu gėrė, išgėrė 4-5 butelius alaus, alaus dar buvo likę, išeidamas Ž. V. savo alaus nepasiėmė, todėl jis Ž. V. alų nunešė į jo sugyventinės namus. Jam bebūnant Ž. V. namuose, grįžo ir jis pats. Ž. V. pasakė, kad paėmęs blokelį, tačiau jis nesusiorientavo, koks tai blokelis ir kad jis paimtas iš jo namų, todėl nekreipęs dėmesio į Ž. V. pasisakymus. Dabar manantis, kad tokiam nesusikalbėjimui įtakos turėjęs suvartotas alkoholis. Grįžęs namo iš savo sugyventinės sužinojo, kad Ž. V. paėmė jo skaitmeninės televizijos blokelį, supyko, todėl pranešė policijai apie vagystę. Kitą dieną Ž. V. blokelį grąžino, jo atsiprašė, jis jokių pretenzijų Ž. V. neturi.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad Ž. V. – jos dukters sugyventinis, kurį laiką su jos dukra gyveno jos namuose. Jos dukra nuteista, atlieka laisvės atėmimo bausmę, ji globoja dukters ir Ž. V. nepilnamečius vaikus. Kai Ž. V. atėjo į jos sodybą, ji su vaikais buvo išėjusi pas kaimynus, raktas nuo namo buvo padėtas sutartoje vietoje, apie kurią žinojo ir Ž. V., kuris šiame name anksčiau gyveno. Grįžusi ji pasigedo šaltienos ir alaus šaldytuve, kieme – dviračio. Ji suprato, kad buvo atėjęs Ž. V., į policiją nesikreipė, nes tikėjosi, kad dviratį Ž. V. vaikams grąžins, nes dviratis buvo pirktas jo vaikams, jų nuvežimui į mokyklą, darželį, pats Ž. V. yra anksčiau naudojęsis tuo dviračiu, jį remontavęs. Jeigu būtų buvusi namuose, šaltiena ir alumi būtų pavaišinusi Ž. V.. Pareiškimą dėl vagystės parašė po to, kai į jos namus atvyko policijos pareigūnai, kurie liepė jai tokį pareiškimą parašyti.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji gyvenanti kartu su V. D.. Ji viena buvo namuose, užsirakinusi namo duris, kai į jas ėmė belstis Ž. V., reikalauti alaus. Ji pasakiusi, kad jokio alaus jos namuose nėra. Tuomet Ž. V. ranka stumtelėjęs atidarė namo langą, persisvėrė per jį ir pasiėmė skaitmeninės televizijos blokelį. Kai namo grįžo jos sugyventinis, ji pasakė jam, kad Ž. V. paėmė blokelį, V. D. pranešė policijai. Kitą dieną Ž. V. atėjo į jų namus, atnešė blokelį, atsiprašė.

Įvykio vietos apžiūros metu (6-8 b. l.) apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. D., jo buto Nr. 3 langas, pro kurį Ž. V. paėmė skaitmeninės televizijos priedelį, vietą prie lango – prie televizoriaus stovinti kėdė, ant kurios buvo padėtas šis daiktas.

Įvykio vietos apžiūros metu (24-26 b. l.) apžiūrėtas M. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), namo kiemas, namo viduje esantis šaldytuvas, įsilaužimo požymių nenustatyta.

Iš daiktų pateikimo protokolo (27 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (28-30 b. l.) matyti, kad Ž. V. savo iniciatyva policijos pareigūnui pateikė pilkos spalvos vyrišką dviratį.

Parodymų patikrinimo metu (46-53 b. l.) kaltinamasis Ž. V. parodė langą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kurio buto Nr. 3, per pravertą langą paėmė skaitmeninės televizijos priedelį, priklausantį V. D.; M. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio kiemo paėmė dviratį, vietą ant šulinio, kur buvo padėtas raktas nuo namo durų, namo viduje – šaldytuvą, iš kurio pasiėmė ir suvalgė šaltieną, išgėrė alų.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad Ž. V. neteisėtai – be savininkų sutikimo ir jų leidimo - pateko į jų gyvenamąsias patalpas, t. y. per langą į V. D. butą - persisvėrė taip, kad galėtų paimti bute esantį daiktą, atsirakinęs namo duris – į M. K. namą, be savininkų leidimo paėmė svetimą turtą – V. D. skaitmeninės televizijos priedelį, M. K. šaltieną, alų, dviratį. Šaltieną ir alų Ž. V. suvartojo, blokelį parsinešė į savo namus, dviračiu parvažiavo, juo važinėjosi kitą dieną. Taigi, kaltinamojo veikoje formaliai yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai – be savininkų leidimo užvaldė daiktus, juos turėjo savo žinioje, jais naudojosi.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusysis V. D. kreipdamasis į policiją dėl įvykdytos televizoriaus priedelio vagystės buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teisme jis pripažino, kad Ž. V. jau tą patį vakarą jiems susitikus, pasakęs, kad paėmė jo blokelį, tačiau jis dėl apsvaigimo nuo alkoholio nesupratęs apie kokį blokelį kalba jo draugas. Liudytoja, V. D. sugyventinė, patvirtino, kad Ž. V. televizoriaus priedelį paėmė jai matant. Kaltinamasi Ž. V. paaiškino, kad paimdamas blokelį norėjęs tik paerzinti V. D., sunervinti jį, nes tuo momentu negalėjo atgauti savo alaus. Nukentėjusioji M. K. teisme patvirtino, kad pareiškimą dėl vagystės ją įkalbėjo parašyti policijos pareigūnai, ji net nemaniusi, kad Ž. V. pavogė dviratį, nes dviratis priklausė jo vaikams. Alaus butelis, kurį išgėrė Ž. V., M. K. teigimu, buvo Ž. V. sugyventinės, alų būtų atidavusi Ž. V., šaltiena būtų jį pavaišinusi, dėl suvalgyto maisto ir išgerto alaus jokių pretenzijų ji nereiškia, dėl to jai jokia žala nepadaryta. Visos šios aplinkybės, nors ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatavus, kad Ž. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į tai, kad jo padarytos veikos iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiesiems, kad jo padarytos veikos pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šias veikas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas tokias veikas padariusiam asmeniui.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors Ž. V. veiksmai ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, tačiau padarytos veikos dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinamos kaip nusikaltimai, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ž. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl V. D. ir M. K. turto vagystės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė