- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- II-1038-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00795-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, E. S. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta galutinė 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 22 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta ir vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 20 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. rugpjūčio 27 d. E. S. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl Pareiškėjo nubaudimo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime aprobuotame ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko V .Valančius patvirtintame „Teismų praktikos administracinių teises pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinime“ nurodoma, kad „/.../ Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. /.../“.
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė – Lideikienė prieš Lietuvą: Balsytė – Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No72596/01) taip pat darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių nusižengimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis.
Šioje byloje Pareiškėjas pateikė nuoseklius paaiškinimus, kad 2024 m. liepos 22 d. jam nebuvo žinoma apie tai, jog iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jam anksčiau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir traukė puspriekabę, neturėdamas teisės vairuoti šių transporto priemonių junginio. Tačiau administracinio nusižengimo protokolą jam surašęs pareigūnas labai aiškiai paaiškino, kad jam bus skirta tik bauda, neatimant teisės vairuoti. Pasitikrinęs VMI internetinėje svetainėje Pareiškėjas tikrai rado duomenis apie jam skirtą baudą, kurią sumokėjo, tačiau jokių duomenų, kad jam papildomai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, ten nebuvo. Nutarimo, kuriuo iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones negavo nei jam nesuprantama lietuvių kalba, nei jam suprantamomis ukrainiečių ar rusų kalbomis. Atkreipia dėmesį į iškalbingą aplinkybę – jau po to, kai iš Pareiškėjo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, jis įsigijo automobilį. Pareiškėjo šeimoje tik jis vienas vairuoja automobilius, todėl tuo atveju, jeigu būtų žinojęs, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis tikrai nebūtų pirkęs automobilio.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negaili būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „/.../ išvados dėl asmens kaltės turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pavirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. /.../“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2013 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2013, konstatavo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ANK 566 straipsnyje nurodoma, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. To paties kodekso 567 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes“, o to paties straipsnio 3 dalyje konstatuojama, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaitė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-66-697/2015 ir kt.).
Kadangi šioje byloje Pareiškėjo kaltė – tariamas žinojimas apie tai, kad iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, yra tik deklaruota, o ne konstatuota remiantis surinktų įrodymų visuma, laikytina, jog skundžiamas nutarimas yra priimtas neištyrus visų aplinkybių, įrodymų, bei vadovaujantis spėlionėmis ir prielaidomis. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje gyvena kartu su savo dukrelėmis – Z. S., gimusia (duomenys neskelbtini), bei V. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Abi jos turi leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, lanko darželį (duomenys neskelbtini). Patys gyvena kitame miesto gale, adresu (duomenys neskelbtini). Atėmus iš Pareiškėjo teisę tokiam ilgam laikotarpiui vairuoti transporto priemones bei neturint jokių giminių ar artimųjų Lietuvoje akivaizdžiai nukentėtų jo mažametės dukrelės, kurias kiekvieną dieną reikia nuvežti į darželį, o kiekvieną dieną naudotis taksi paslaugomis jam neleidžia finansinė padėtis. Be to, toks ligas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų lemti dideles finansines problemas, nes vienintelis Pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje yra legaliai vykdoma individuali veikla „kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“ bei „variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas“. Vykdant šias veikas yra tiesiog būtina teisė vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad E. S. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. spalio 14 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2024 m. liepos 22 d. Pareiškėjas dalyvavo viešajame eisme vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta. Pareiškėjas, norėdamas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.
ANK 424 straipsnio 5 dalies dispozicijoje kvalifikuojantis administracinį nusižengimą požymis yra ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymas pakartotinai. Taigi atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla tuomet, kai yra padaromi vienas kito atžvilgiu pakartotiniai nusižengimai, nustatyti ANK 424 straipsnio 3 dalyje arba ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Tokį įstatymo aiškinimą ir taikymą, be kita ko, lemia ir įstatymo leidėjo valia bei šio įstatymo tikslai. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ANK 424 straipsnio pakeitimai, kuriais, be kita ko, šis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, nustatančia griežtesnę atsakomybę asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemonę neturėdami teisė jos vairuoti (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis 2024 m. kovo 19 d., administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5- 628/224).
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog nežinojo, kad už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ROIK: (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta ne tik bauda, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas. Nurodo, jog apie baudą sužinojo patikrinęs duomenis VMI, o pačio nutarimo negavo. Institucija kategoriškai nesutinka su šiuo asmens teiginiu, nes jis visiškai neatitinka byloje esančių duomenų ir todėl laikytinas tik kaip asmens gynybinė versija siekiant išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas asmeniui buvo įteiktas tinkamai. Peržiūrėjus Administracinių nusižengimų registrą bei pasinaudojus jo funkcionalumu, matosi, kad pareigūnas išsiuntė administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą elektroninio pašto adresu, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja LR ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.<.. .>. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Elektroninis paštas, lango „asmuo“ eilutėje „elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai, kai administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Būtent tokiu būdu Pareiškėjo elektroninio pašto adresas buvo gautas iš Mokesčių mokėtojo registro, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas buvo išsiųstas pasinaudojant šiuo ANR nurodytu funkcionalumu, todėl teigti, jog nutarimas nebuvo įteiktas asmeniui pagrindo nėra.
Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad Pareiškėjo veika inkriminuota tinkamai. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra pilnai įrodytas ir naikinti nutarimo dalį dėl šio straipsnio pažeidimo nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), E. S. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad E. S. 2024 m. liepos 22 d. 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta ir vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14, 20 punktų reikalavimus.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai (ANK 424 straipsnio 3 dalis: transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones; ANK 424 straipsnio 4 dalis: transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 eurų, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau nesutinka tik dėl nutarimo dalies pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies administracinį nusižengimą. Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo metu nežinojo apie tai, kad iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl 2024 m. liepos 22 d. vairuodamas transporto priemonę pagrįstai tikėjo, jog jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. E. S. 2024 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6124-2024, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Pareiškėjas nutarimu Nr. 20-ANR_N-6124-2024 paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. gegužės 21 d. Administracinis nusižengimas ginčytas nebuvo, nutarimas neapskųstas, todėl laikytina, kad asmens atžvilgiu taikomi apribojimai vykdytini nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. spalio 14 d. Tuo remiantis E. S. 2024 m. liepos 22 d. 10.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „LEXUS GS 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta 2024 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6124-2024.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. E. S. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), todėl Institucija, pasirinkusi procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu, tai darė tinkamai, laikydamasi aptartų ANK nuostatų. Išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų įstatymų leidėjas imperatyvo nenumato.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 195, 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šia nuostata bei Institucijos pateiktais motyvais, ta aplinkybė, kad E. S. nebuvo susipažinęs su jam siunčiamais procesiniais dokumentais ir todėl nežinojo apie jo atžvilgiu taikomą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, nesudaro pagrindo panaikinti Institucijos nutarimą ar atsižvelgiant į Pareiškėjo išdėstytas darbines aplinkybes, asmeninius ir šeimyninius poreikius bei įsipareigojimus taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti. Pareiškėjas turėdamas pareigą būti pakankamai atidus ir rūpestingas privalėjo tikrinti savo elektroninį paštą, kurį yra nurodęs valstybiniuose registruose ir susipažinti su jam siunčiamais procesiniais dokumentais, o tai, kad jis šios pareigos nevykdė, nesudaro pagrindo palengvinti ar šalinti jo atsakomybę dėl padaryto administracinio pažeidimo. Pareiškėjo motyvai dėl netinkamo informavimo laikytina jo gynybine pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu E. S. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams pažeidimams, atitinka nuobaudų (administracinio poveikio priemonių) skyrimo pagrindus.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16407-2024, dalyje dėl Pareiškėjo nubaudimo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o E. S. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo E. S. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-16407-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.