- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- eI3-2506-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00638-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA, Agentūra) sprendimu Nr. IT01 2020/2-440 nustatė, kad pareiškėja įgyvendindama projektą Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-51-0009 nepagrįstai sudarė išskirtines sąlygas vienam rangovui bei pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos sąlygos, 86 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes nepaskelbė sutarties CVP IS, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais nutarė taikyti 25 procentų finansinę korekciją nuo sutarties vertės.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Rokiškio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėja) pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. IT01-2020/2-440.
2.1. Paaiškino, kad įgyvendindama projektą „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ atviro konkurso būdu atliko „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimo rangos darbų pirkimą“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 12 d., Pirkimo Nr. 358694. Įvykdžius pirkimą, 2018 m. vasario 14 d. buvo sudaryta preliminari rangos darbų sutartis tarp Projekto vykdytojo ir UAB „Virtualūs namai“ Nr. DS- 63. Preliminarios sutarties pagrindu tarp Administracijos ir UAB „Virtualūs namai“ 2018 m. gegužės 22 d. sudaryta projekto „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ rangos darbų pirkimo sutartis Nr. DS-320. Ši sutartis į DMS sistemą įkelta 2018 m. birželio 11 d.
2.2. Pareiškėja sutinka, kad pasirašydama Sutartį, faktiškai pakeitė pagrindinės Sutarties sąlygas, t.y. į pagrindinę Sutartį įrašė naujas sąlygas, kurių nebuvo Preliminariojoje sutartyje, įrašė konkrečią išankstinio mokėjimo sumą (100 000 Eur) ir išankstinio mokėjimo terminą 15 dienų bei kitų mokėjimų terminą - 30 dienų, pakeitė esmines Sutarties nuostatas. Taip pat sutinka, kad pagrindinės Sutarties 8.7.1 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija privalo mokėti rangovui „Išankstinio mokėjimo sumą per 3.4 papunktyje nurodytą dienų skaičių po išankstinio mokėjimo užtikrinimo banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto ir išankstinio mokėjimo sąskaitos gavimo dienos. Jei Rangovas nepateikia išankstinio mokėjimo užtikrinimo, tai išankstinis mokėjimas Rangovui neatliekamas, kad Perkančioji organizacija 2018 m. birželio 15 d. iš rangovo UAB „Virtualūs namai“ gavusi išankstinio mokėjimo sąskaitą 100 000 Eur sumai, 2018 m. birželio 27 d. atliko lėšų pervedimą į minėto rangovo sąskaitą, kad rangovas UAB „Virtualūs namai“ privalėjo pateikti išankstinio mokėjimo užtikrinimo dokumentą, kaip tai nustatyta pagrindinės Sutarties 8.7.1 punkte, tačiau jo nepateikė, o tik žadėjo pateikti po 2019 m. lapkričio 11 d. bei nurodė, kad vykdo daug objektų, todėl limitai išnaudoti.
2.3. Tačiau nesutinka, kad šie pažeidimai atsirado tik dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kaltės. Teigia, kad apie pažeidimą sužinojo tik 2019 m. rugsėjo mėn., sudarė komisiją tarnybiniam pažeidimui ištirti ir kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau šio pažeidimo galėjo nebūti, jei Agentūra būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas, nes Agentūrai buvo išsiųsta ir Preliminari, ir Pagrindinė sutartys bei Pirkimo sąlygos, todėl ji, kaip projektą įgyvendinančioji institucija, turėjo pastebėti neatitikimus tarp sutarčių ir apie tai informuoti Administraciją.
2.4. Taip pat Agentūra atsakovės neprašė pateikti jokių dokumentų dėl išankstinio mokėjimo Rangovui pagrindimo, nebuvo ir pastabų dėl pateiktų mokėjimo prašymų. Agentūra 2018 m. lapkričio 27 d. atliko projekto patikrą vietoje ir surašė „Įgyvendinančios institucijos atliekamos projekto patikros vietoje (projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje lapą Nr. PV01. Patikros metu Įgyvendinančioji institucija neužfiksavo pažeidimo nei dėl neteisėtai atlikto išankstinio mokėjimo, nei dėl išankstinio mokėjimo užtikrinimo banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto nepareikalavimo. Agentūra apie įtariamą pažeidimą projekte Nr. 08.2. l-CPVA-R-908-51-0009 Rokiškio rajono savivaldybę informavo tik 2019 m. rugsėjo 11 d.
2.5. Mano, kad Sprendime pritaikyta finansinė korekcija turi būti teisinga ir proporcinga nustatytam pažeidimui, todėl sankcija neturėtų būti taikoma, arba turėtų būti mažinama iki minimalios sumos, nes atsakomybę turėtų prisiimti ne tik Rokiškio rajono savivaldybės administracija, bet ir Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
3. Atsakovė Agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Agentūra visuose administruojamuose projektuose, t. y. sutartyse su projektų vykdytojais (šiuo atveju ir su Pareiškėju) turi galimybę išmokėti projekto avansą. Nagrinėjamu atveju avansas, apie kurį Pareiškėjas pasisako Skunde, buvo numatytas Agentūros ir Pareiškėjo 2018 m. gegužės 8 d. pasirašytoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.2.l-CPVA-R-908-51-0009 „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas" sutartyje (toliau - Projekto sutartis). Pareiškėjas, teikdamas 2018 m. birželio 8 d. Projekto avansinio mokėjimo prašymą, jame nurodė, kad „avansas reikalingas projektų veiklų vykdymui pagal rangos darbų pirkimo sutartį Nr. DSC20. 2018-05-22", Remiantis Projekto sutartimi ir avansinio mokėjimo prašymu, Pareiškėjui avansas buvo sumokėtas, nes atitiko keliamus reikalavimus - Įsipareigojimams pagal sudarytą rangos sutartį, kuri skirta Projektui įgyvendinti, vykdyti.
3.1. Preliminarios sutarties projekte, kuris buvo skelbiamas kartu su Pirkimo dokumentais visiems tiekėjams, pirkimo sutarties avanso mokėjimo numatyta nebuvo, todėl avansas negalėjo atsirasti ir Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje Pareiškėjo su Laimėtoju. Tokiu Pareiškėjo elgesiu buvo pakeistos esminės Pirkimo dokumentų (Sutarties) sąlygos, kurios galėjo turėti įtakos didesniam Pirkimu susidomėjusių tiekėjų skaičiui. Esminių Pirkimo sąlygų pakeitimas taip, kad pasikeitė Sutarties ekonominė pusiausvyra Laimėtojo naudai, lėmė viešųjų pirkimų esminių principų pažeidimą ir viešųjų pirkimų tikslo nepasiekimą. Be to, Pareiškėjas avansinio mokėjimo prašymą Agentūrai pateikė anksčiau nei buvo pateikti visi Pirkimo dokumentai, todėl CPVA net teoriškai negalėjo nustatyti, kad Pirkimo Sutartis buvo pakeista.
3.2. Pabrėžia, kad Agentūrai vykdant priskirtas funkcijas, ir kilo įtarimas apie galimą pažeidimą, kuo remiantis įtarimas buvo užregistruotas ir atliktas pažeidimo tyrimas. CPVA, įgyvendindama savo funkcijas, tikrina su Pirkimu susijusius dokumentus, kilus klausimams teikia projekto vykdytojams paklausimus, tuomet atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu ir priima sprendimą dėl projektų vykdytojų padarytų (nepadarytų) pažeidimų. Projekto vykdytojai, norėdami pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti atlikti tinkamus ir teisėtus veiksmus, už kuriuos patys ir atsako. Mano, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir būdamas atsakingas, žino arba privalo žinoti visas Projekto įgyvendinimą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktų reikalavimus, todėl turi jais vadovautis. Projekto įgyvendinimo ar ne įgyvendinimo sprendimai priklauso Pareiškėjui, kuris priima vienokius ar kitokius sprendimus, įsipareigojimus prieš rangovą pagal sudaromas pirkimo sutartis. Dėl Pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio negali atsakyti nei CPVA, nei kita institucija, o tik pats Pareiškėjas.
3.3. Pažymi, kad finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 spalio 8 d. įsakymu Nr. 1 K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo. Europos Komisijos 2013 gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą (toliau - Gairės), o taip pat atsižvelgdama į visas aplinkybes, galinčias įtakoti finansinės korekcijos dydį, tokias kaip: konkurso tipas, kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai galėjo būti pripažinti laimėjusiais, skaičių, pažeistas VPĮ normas, teismų praktiką, Pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas nei pažeidimo tyrimo metu, nei skunde nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie leistų sumažinti finansinę korekciją, todėl mano, kad finansinės korekcijos dydis yra parinktas tinkamai ir yra proporcingas padarytiems pažeidimams.
Atsiliepimas
3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. sausio 21 d. sprendimo, kuriuo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
4.1. Nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ atviro konkurso būdu atliko „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimo rangos darbų pirkimą“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 12 d., Pirkimo Nr. 358694. Įvykdžius pirkimą, 2018 m. vasario 14 d. buvo sudaryta preliminari rangos darbų sutartis tarp Projekto vykdytojo ir UAB „Virtualūs namai“ Nr. DS- 63. Paraiškos per Duomenų mainų sistemą dokumentai projektui “Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas” Agentūrai buvo pateikti 2018 m. gegužės 7 d. Kartu su galutiniais dokumentais buvo pateikta preliminari sutartis su UAB “Virtualūs namai” bei pirkimo sąlygos. Šių dokumentų pagrindu 2018 m. gegužės 8 d. sudaryta Iš Europos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.2.1.-CPVA-R-9008-51-0009 „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ sutartis.
4.1. Preliminarios sutarties pagrindu tarp Administracijos ir UAB „Virtualūs namai“ 2018 m. gegužės 22 d. sudaryta projekto „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ rangos darbų pirkimo sutartis Nr. DS-320. Ši sutartis į DMS sistemą įkelta 2018 m. birželio 11 d. Preliminariosios sutarties 3.4 punkte nustatyti pagrindiniai sutarties sąlygų duomenys (darbų atlikimo terminas, delspinigiai, sutarties kaina, atsiskaitymai po kiekvieno tarpinio mokėjimo, delspinigiai dėl vėluojančio mokėjimo ir kt.) tame tarpe ir tai, kad sutarties sąlygose taikomas išankstinis mokėjimas, tačiau grafoje „Duomenys ir sąlygos“ neįrašyta jokia išankstinio mokėjimo reikšmė, nei procentais, nei pinigine išraiška, tik procento simbolis be reikšmės, taip pat nurodyta sąlyga dėl išankstinio mokėjimo termino ir kitų mokėjimo terminų, tačiau minėtoje grafoje nenustatytas dienų skaičius per kurį bus atliekami mokėjimai. Tuo tarpu Pagrindinės sutarties 3.4 punkte, grafoje „Duomenys ir sąlygos“ dėl išankstinio mokėjimo nustatyta - 100 000 Eur ir išankstinio mokėjimo terminas - 15 dienų bei kitų mokėjimo terminas - 30 dienų. Pasirašant pagrindinę Sutartį buvo pakeistos Pagrindinės sutarties sąlygos, t.y. į Pagrindinę sutartį įrašytos naujos sąlygos, kurių nebuvo Preliminariojoje sutartyje t.y. buvo įrašyta konkreti išankstinio mokėjimo suma (100 000 Eur) ir išankstinio mokėjimo terminas - 15 dienų bei kitų mokėjimų terminas - 30 dienų.
4.2. Administracija, sužinojusi apie aukščiau nurodytas aplinkybes ir išmokėtą 100 000 Eur. sumą, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. P-733 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją projekto „Obelių miesto gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ rangos darbų sutarties sudarymo ir avansinio apmokėjimo aplinkybėms ištirti. Komisija Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė Teikimą „Tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymo“, kuriuo siūlė sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tarnybinio susižengimo medžiagą perduoti institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 15 d. pateikė pareiškimą Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
5. Pareiškėja sutinka, kad pasirašydama Sutartį (2018 m. gegužės 22 d. sudaryta pagrindinė rangos darbų pirkimo Sutartis Nr. DS-320), faktiškai pakeitė pagrindines Sutarties sąlygas, pripažįsta, kad neturėjo mokėti Rangovui išankstinio mokėjimo nepateikus išankstinio mokėjimo užtikrinimo, tačiau mano, kad šie pažeidimai atsirado ne tik dėl Pareiškėjos darbuotojų kaltės, bet ir dėl Agentūros netinkamai atliekamų funkcijų.
6. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodama, kad sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktais, tinkamai įvertinus ir išanalizavus visus turimus dokumentus, finansinės korekcijos dydis parinktas tinkamai, yra proporcingas padarytiems pažeidimams, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir pasekmes dėl savo paties pasirinkto elgesio modelio siekia perkelti Agentūrai nors pati sutinka, kad pažeidimą padarė.
7. Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 5 d. byloje Borta (C-298/15) konstatavo, kad perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi.
8. Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos „Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse“, priimtose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau - Taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau - PAFT). Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: 9.3 punktas įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai, 9.3.1 punktas tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai; 9.3.4 punktas atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka; 9.3.5 punktas atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka, 9.3.7 punktas atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus. Teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimų dėl tolesnių veiksimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui ir atlieka kitas funkcijas.
9. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, su tuo sutinka ir pareiškėja, kad Projekto vykdytojas (pareiškėja) Preliminariosios sutarties 3.4 punkte nustatė pagrindinius sutarties sąlygų duomenis (darbų atlikimo terminas, delspinigiai, sutarties kaina, atsiskaitymai po kiekvieno tarpinio mokėjimo, delspinigiai dėl vėluojančio mokėjimo ir kt.), tame tarpe ir tai, kad sutarties sąlygose bus taikomas išankstinis mokėjimas, tačiau grafoje „Duomenys ir sąlygos“ neįrašyta jokia išankstinio mokėjimo reikšmė, nei procentais, nei pinigine išraiška, tik procento simbolis be reikšmės, taip pat nurodyta sąlyga, dėl išankstinio mokėjimo termino ir kitų mokėjimų terminų, tačiau minėtoje grafoje nurodytas dienų skaičius per kurį bus atliekami mokėjimai. Tačiau Projekto vykdytojas pasirašydamas pagrindinę Sutartį, jos 3.4 punkte, grafoje „Duomenys ir sąlygos“ dėl išankstinio mokėjimo nustatyta 100 000 Eur suma ir nurodyti išankstinio mokėjimo terminas – 15 dienų bei kitų mokėjimų terminas – 30 dienų.
10. Pagal VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punktą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama) ar dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai, taip kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. Teismas konstatuoja, kad Projekto vykdytojas, pasirašydamas Sutartį, faktiškai pakeitė pagrindinės Sutarties sąlygas, t. y. į pagrindinę Sutartį įrašė naujas sąlygas, kurių nebuvo Preliminariojoje sutartyje, šiuo nagrinėtinu atveju, įrašė konkrečią išankstinio mokėjimo sumą (100 000 Eur) ir išankstinio mokėjimo terminą 15 dienų bei kitų mokėjimų terminą - 30 dienų, pakeitė esmines pagrindinės Sutarties nuostatas, ir tokiu būdu pasikeitė ekonominė pagrindinės Sutarties šalių pusiausvyra rangovo naudai, taip, kaip nebuvo numatyta Preliminariojoje sutartyje. Teismo vertinimu, toks Pirkimo Sutarties pakeitimas yra esminis, todėl šio pakeitimo Perkančioji organizacija atlikti negalėjo. Tuo pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir 2 dalyje įtvirtintą pirkimo tikslo (racionalaus lėšų naudojimo) siekimą.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad Sutarties 8.7.1 punkte nustatyta, jog Perkančioji organizacija privalo mokėti rangovui išankstinio mokėjimo sumą per 3.4 papunktyje nurodytą dienų skaičių po išankstinio mokėjimo užtikrinimo banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo rašto ir išankstinio mokėjimo sąskaitos gavimo dienos. Jei Rangovas nepateikia išankstinio mokėjimo užtikrinimo, tai išankstinis mokėjimas Rangovui neatliekamas. Agentūra įvertinus Projekto vykdytojo pateiktus dokumentus nustatė, kad Perkančioji organizacija 2018 m. birželio 15 d. iš rangovo UAB „Virtualūs namai“ gavusi išankstinio mokėjimo sąskaitą 100 000 Eur sumai, 2018 m. birželio 27 d. atliko lėšų pervedimą į minėto rangovo sąskaitą. Rangovas UAB „Virtualūs namai“ privalėjo pateikti išankstinio mokėjimo užtikrinimo dokumentą, kaip tai nustatyta pagrindinės Sutarties 8.7.1 punkte, tačiau jo nepateikė, o tik žadėjo pateikti po 2019 m. lapkričio 11 d. bei nurodė, kad vykdo daug objektų, todėl limitai išnaudoti. Teismo vertinimu, tai tik dar sykį patvirtina, kad Perkančioji organizacija sudarė išskirtines sąlygas vienam rangovui UAB „Virtualūs namai“ bei pakeitė Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, todėl Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatas.
12. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai vadovavosi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktų nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principo, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Gairės), pagrįstai atsižvelgė į konkurso tipą (buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo, buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai), nes dalyvavo trys tiekėjai, o atmestų pasiūlymų ir pretenzijų nebuvo. Todėl nustačiusi įstatymų pažeidimus, kad pareiškėja, pakeisdama esmines Sutarties sąlygas, pasirašiusi Sutartį, rangovui UAB „Virtualūs namai“ sudarė išskirtines sąlygas gauti avansinį mokėjimą (100 000 Eur), išmokėtą pagal 2018 m. birželio 27 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1806/01, faktiškai pakeitė pagrindinės sutarties nuostatas tokiu būdu, kad ekonominė pagrindinės Sutarties pusiausvyra pasikeitė rangovo naudai, taip kaip nebuvo aptarta pagrindinėje sutartyje (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 3 dalis), turėjo teisinį pagrindą pareiškėjai taikyti finansinę korekciją.
13. VPĮ 86 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Remiantis pateiktais dokumentais, atlikusi Pirkimą, pareiškėja su trimis rangovais (UAB „Virtualūs namai“, UAB „SMD“, UAB „Orestinos montažas“) 2018 m. vasario 14 d. sudarė preliminariąsias sutartis, kurias paviešino CVP IS, tačiau Preliminariosios sutarties pagrindu pasirašiusi Pagrindinę sutartį su UAB „Virtualūs namai“ jos nepaviešino, taigi pažeidė imperatyvius šio įstatymo reikalavimus.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Šiuo atveju pareiškėjos pažeidimai susiję su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Kai taisyklių nesilaikoma, tai atgraso galimus konkurso dalyvius, o kai nesilaikant taisyklių sudaroma sutartis ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta, t. y. sunkus pažeidimas. Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad už pareiškėjo padarytą pažeidimą galima taikyti finansinės korekcijos dydį, kuris gali svyruoti 5, 10 arba 25 proc. Atsižvelgusi į nustatytas pažeidimo aplinkybes (apribota tiekėjų konkurencija; pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principai; nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas; nustatytas pirkimų tikslo nesilaikymas, nepagrįstai atmestas mažiausią kainą pasiūliusio dalyvio pasiūlymas ir sutartis pasirašyta su kitu dalyviu), kurios konstatuotos ginčo sprendime, Agentūra pagrįstai ir teisėtai taikė pareiškėjos atžvilgiu 25 proc. finansinę korekciją, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui.
15. Projekto finansavimą sudaro pareiškėjos ir Europos Sąjungos fondų lėšos, todėl, nustačius pažeidimą, kaip tam tikras procentas lėšų yra pripažįstamas netinkamu finansuoti, pareiškėjai neišmokamas nustatyto procento dydis tik nuo ES fondų lėšomis finansuojamos dalies, pareiškėja turėtų prisidėti savo lėšomis neatsižvelgiant į tai, ar pažeidimas nustatytas, ar ne. Agentūra pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, atsižvelgusi į Gairių 1.3 punkto nuostatas, kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisos normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, todėl pareiškėjai pagrįstai pritaikyta galutinė finansinė korekcija 25 proc. visoms prašytoms ir prašomoms apmokėti išlaidoms pagal sutartį.
16. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus dokumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad Agentūros sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo, nustatytas finansinės korekcijos dydis yra pagrįstas, proporcingas, negali būti mažinamas, sprendime aiškiai, detaliai nurodyta, kokiais veiksmais kokias VPĮ nuostatas pareiškėjas pažeidė.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimas Nr. IT01 (pažeidimo unikalus kodas (duomenys neskelbiami)) paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų patenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, taigi skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.