Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-03-28 · Byla Nr. R-33-602/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
R-33-602/2019
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00041-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
Visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. dr. S. T. sąrašas“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. R-33-602/2019Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00041-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. dr. S. T. sąrašas“ skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. kovo 27 d. gautas pareiškėjo Visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. dr. S. T. sąrašas“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – ir VRK) pakeisti tautybių klasifikatorių ir leisti elektroninėje anketoje nurodyti žemaičio tautybę, taip pat leisti nurodyti kelias tautybes.

Komitetas nurodo, kad į Europos Parlamento rinkimus yra iškėlęs du žemaičių tautybės kandidatus – G. A. ir S. T. Pastarasis kandidatas elektroninėje anketoje, be žemaičių tautybės, pageidavo įrašyti dar 11 tautybių, tačiau minėtoje anketoje galima nurodyti tik vieną tautybę iš tautybių klasifikatoriaus, kuriame žemaičių tautybės nėra. Komitetas nurodo, kad kandidatams nesudaryta galimybė elektroninėje anketoje nurodyti žemaičių tautybę ir (arba) nurodyti keletą tautybių, pažeidžia žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir laikytinas diskriminacija.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Vis dėlto teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.). Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo, t. y. suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, kuriais nesiekiama pažeistų teisių (interesų) apgynimo (2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas (veikimas ar neveikimas) negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, nes, nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Komitetas siekia inicijuoti administracinę bylą, prašydamas įpareigoti VRK pakeisti tautybių klasifikatorių ir leisti elektroninėje anketoje nurodyti žemaičio tautybę, taip pat leisti nurodyti kelias tautybes. Prie skundo Komitetas pridėjo VRK 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. 2-875(1.4) „Dėl rašto“, kuriuo VRK paaiškino Komitetui, kad 21-ame elektroninės anketos laukelyje kandidatai į Europos Parlamento narius gali įvesti pageidaujamas tautybes. VRK minėtame rašte taip pat paaiškino, kad pageidaujamas tautybes galima nurodyti taip pat ir kandidato biografijoje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką yra negalimas, nes skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl teisės. VRK raštas Komitetui patvirtina, kad Komiteto pageidaujama tautybė, kurios nėra klasifikatoriuje arba kelios tautybės gali būti nurodomos kandidatų elektroninėse anketose tik kitoje šių anketų vietoje. Taigi, Komiteto keliamiems kandidatams šiuo aspektu nėra kliūčių teikti dokumentus dėl dalyvavimo rinkimuose į Europos Parlamentą.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, partija, rinkimų komitetas, iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas VRK sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pagal šio įstatymo 38 straipsnio 6 dalį, skundžiamu sprendimu, priimtu iki balsavimo pabaigos, gali būti VRK atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veikos sutarties pakeitimą. Nagrinėjamu atveju VRK Komiteto atžvilgiu tokio sprendimo nėra priėmęs, taip pat nėra atlikęs kitų veiksmų, užkertančių kelią dalyvauti rinkimuose, taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl teisės pagal ABTĮ 3 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Visuomeninio rinkimų komiteto „Prof. dr. S. T. sąrašas“ skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanVaida Urmonaitė-Maculevičienė