Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos A. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-28 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-11-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros persiųstas A. S. prašymas dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d. bei prašymas dėl kardomosios priemonės taikymo ir procesinių veiksmų atlikimo.

Savo pareiškime A. S. nurodė, kad 2010-05-20 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-351-10 pagal LR BK 153 str. A. S. nurodė, kad įtarimas šioje byloje buvo pareikštas policijos pareigūnui L. S.. 2010-09-22 L. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas artintis ir bendrauti su dukra A. S. ir A. S.. 2011-06-14 nutarimu ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. Panaikinus minėtą kardomąją priemonę, L. S. pradėjo daryti poveikį nuo jo veiksmų nukentėjusiai dukrai A. S. bei galimai daryti naujas nusikalstamas veikas. L. S. vėl pradėjus bendrauti su A. S., ji pradėjo elgtis kitaip nei anksčiau, pradėjo šnekėti keistus dalykus.

2011-11-30 Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė L. Valentukevičienė, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą pareiškėja apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-12-28 nutartimi atsisakė tenkinti A. S. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skundu A. S. prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį. Skunde pareiškėja nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje tiesiog perrašyti nutarimo motyvai, skundas nebuvo išnagrinėtas objektyviai. Pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad A. S. atsisako vykti su L. S., nurodydama, kad jo bijo, kas patvirtina galimai darytą neigiamą poveikį. Tai, kad nėra įrašo kaip A. S. nurodo, jog reikia kam nors pasakyti, kad tėvelis ko nors nedaro, kalba apie intymių vietų krapštimą, apie nešvarius pagaliukus, prašo ją prausti, nes ji nešvari, nepatvirtina, kad to nebuvo. Be to, pareiškime nurodytos aplinkybės apie A. S. pasisakymus nebuvo patikrintos nei ją apklausiant, nei apklausiant L. S.. Apylinkės teismas dėl šių aplinkybių net nepasisakė. Skunde taip pat nurodoma, kad ekspertizės akte nurodyta, jog nerekomenduojama toliau apklausti A. S., nereiškia, kad A. S. vėlesni pasisakymai apie tai, kad L. S. neatliko jokių tvirkinamųjų veiksmų, neturi ikiteisminio tyrimo baigčiai. Be to, ekspertizės aktas buvo surašytas, kol L. S. dar buvo taikoma kardomoji priemonė ir jis nebandė pakartotinai nusikalstamai paveikti A. S.. Šie argumentai apylinkės teismo taip pat nebuvo įvertinti ir dėl jų nebuvo net pasisakyta. Skunde taip pat nurodoma, kad L. S. veiksmai siekiant paveikti nukentėjusiąją A. S. galimai buvo atlikti būtent ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat skunde nurodoma, kad nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas vyksta dvejus metus, prokurorė šio ikiteisminio tyrimo metu pareiškimą dėl galimai daromo poveikio nukentėjusiam asmeniui išnagrinėjo per tiek laiko, kiek numatyta visam ikiteisminiam tyrimui.

Pareiškėjos A. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 233 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Apylinkės teismas detaliai ir išsamiai išaiškino šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Savo pareiškime A. S. nurodė, kad 2010-05-20 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 153 str. A. S. nurodė, kad įtarimas šioje byloje buvo pareikštas policijos pareigūnui L. S.. 2010-09-22 L. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas artintis ir bendrauti su dukra A. S. ir A. S.. 2011-06-14 nutarimu ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. Panaikinus minėtą kardomąją priemonę, L. S. pradėjo daryti poveikį nuo jo veiksmų nukentėjusiai dukrai A. S. bei galimai daryti naujas nusikalstamas veikas.

Aukštesnės instancijos teismas, peržiūrėjęs ir išklausęs pareiškėjos pateiktus vaizdo ir garso įrašus, konstatuoja, kad juose nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių L. S. galimai daromą poveikį mažametei dukteriai A. S., kad pastaroji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Įrašuose nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. būtų veikiama apgaule, pažadais ar kitais būdais. Kitų duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, byloje taip pat nėra. Iš teismui pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad prokurorė ištyrė visus pateiktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, iš pareiškėjos pareiškimo aiškiai matyti, kad ji nori, jog jos dukra A. S. nesimatytų su tėvu L. S. ir prašo taikyti jam kardomąją priemonę. Nei prokurorė nutarime, nei apylinkės teismas nutartyje apie tai neužsiminė. Pažymėtina, kad vyksta ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 153 str. L. S. atžvilgiu, kurio metu tiek jis pats, tiek nukentėjusioji gali būti papildomai apklausti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas tiesiog perrašė prokurorės nutarimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo teiginiu, iš nutarties matyti, kad ji beveik atitinka nutarimo turinį, tačiau vien tai nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 233 str. 1 d.

Skunde nurodomi samprotavimai ir subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl galimai padarytos veikos negali būti pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-28 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.