Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubui „Miškininkas-2“ pirmininkui A. A., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį Klaipėdos rajono medžiotojų klubui „Miškininkas-2“ dėl susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ 2016-08-18 visuotinio susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą V. N. iš klubo narių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016-08-18 įvyko klubo narių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas vienas klausimas – medžiotojo V. N. pašalinimas iš medžiotojų klubo. Buvo paskelbta, kad dalyvauja 87 procentai klubo narių, nors realiai dalyvavo tik 9 nariai. Apie kitus narius buvo pasakyta, kad jie atsiuntė įgalinimus, tačiau su įgalinimu ieškovas nesupažindintas. Mano, kad susirinkimo dalyvių įvardintas skaičius nepagrįstas. Nurodė, kad buvo padarytas pranešimas, jog siekiama pašalinti V. N. iš medžiotojų klubo, esant 2 pažeidimams. Pirmas, kad nėra sumokėta nario mokesčio už 2015 m. (trūksta 100 Eur), taip pat pareikšta, kad V. N. nesumokėjęs nario mokesčio už 2016 m., kurį pagal klubo įstatus, galima mokėti per du kartus. Ieškovo nuomone, faktiškai nesumokėta 100 Eur (atsižvelgiant, kad 100 Eur galima sumokėti vėliau). Nurodė, kad 2016 m. vyko bylinėjimasis dėl ieškovo neteisėto pašalinimo iš narių, dėl ko suprantama, ieškovas nedalyvavo medžioklėje ir negalėjo naudotis nario privilegijomis. Įsiteisėjus 2016-07-11 teismo sprendimui, atsakovas neatsiskaitė su ieškovu dėl bylinėjimosi išlaidų (atsakovas ieškovui skolingas 191 Eur), nepadarė užskaitos ir to nepasiūlė, o pareiškė, kad atsakovas yra skolingas ir jį šalina už nario mokesčio nemokėjimą, nors iki tol jokių pretenzijų dėl nario mokesčio nereiškė. Pasiūlius padaryti užskaitą, ją įforminti, atsakovo atstovai nesutiko. Nurodė, kad nario mokestis paprastai surenkamas grynais pinigais ir klubo sąskaitos numeris nėra viešas bei ieškovui nežinomas, dėl ko pervesti pinigus esant konfliktui yra sudėtinga, o susirinkimo metu priimti pinigų iš V. N. nesutiko. Nurodė, kad pinigai surenkami grynaisiais, neišduodant kvitų, ir taip daromas pažeidimas, nėra įrodymų, kad mokestis nepadarytas, kiek konkrečiai sumokėta. Dėl skundų klube daromi patikrinimai ir tai įvertinta kaip kenkimas klubui, klubo reputacijos bloginimas. Neįvardinta, kuo pakenkta klubui, kuo teisėtas valstybės pareigūnų tikrinimas yra kenksmingas klubui.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. N. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog mano, kad iš klubo narių buvo atleistas neteisėtai, nes nario mokestį mokėdavo per du kartus, nieko nežinojo, kad yra skolingas. Parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su nario mokesčio dydžiu, jog sumokėdavo pinigus ir pasirašydavo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad į kasos knygą nesirašė, negali pasakyti ar tai yra jo parašas, kad sumos keisdavosi, kaip nuspręsdavo taip ir mokėdavo. 300,00 Eur sumokėjo tą pačią dieną, kai buvo pašalintas iš medžiotojų klubo būrelio, norėjo sumokėti grynais, tačiau po susirinkimo grynų pinigų nepriėmė, todėl pravedė į sąskaitą. Klubas pinigus jam grąžino.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad V. N. nieko nežinojo apie skolas, niekas jo neinformavo nei žodžiu, nei raštu, nebuvo išduodami kvitai ar šaknelės, pinigus klubui mokėdavo nepasirašant. Nurodė, kad ieškovas nieko nežinojo apie 2016-08-18 susirinkimo darbotvarkę, pranešime buvo nurodyta, kad dėl V. N. pašalinimo. Niekas nedavė susipažinti su balsavimu raštu. Paaiškino, kad V. N. 300,00 Eur sumokėjo po įvykusio susirinkimo pinigus pravesdamas į sąskaitą, nes grynaisiais iš jo jau nepriėmė, tačiau sumokėjo ne dėl to, kad skolingas, o dėl to, kad mokus ir buvusios skolos nepripažįsta. Be to, atsakovas ieškovui buvo skolingas 191,00 Eur už bylinėjimosi išlaidas, dėl to galėjo įskaityti dalį skolos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos rajono medžiotojų klubas „Miškininkas-2“ yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Šio klubo nariu buvo ieškovas V. N.. 2016-08-18 minėto klubo neeiliniame visuotiniame susirinkime klubo nariai balsų dauguma nusprendė ieškovą pašalinti iš klubo narių.

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų) nuostatos, tačiau šis įstatymas nenustato asociacijos narių priėmimo ir pašalinimo tvarkos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą asociacijų steigimo dokumente – įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Taigi, teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas deleguota pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose.

Nagrinėjamu atveju medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ galiojantys įstatai yra patvirtinti 1998 m. ir juose nėra nurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai. 2.1. punkte numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja 2/3 narių; 2.3. punkte numatyta, kad susirinkimas priima ir keičia medžiotojų klubo įstatus, išklauso ir tvirtina tarybos ataskaitas, svarsto pateiktus narių skundus, pareiškimus, pasiūlymus, pastabas; 2.5.4. punkte numatyta, kad aptaria ir siūlo taikyti bausmes už medžioklės taisyklių pažeidimus; 2.5.5. punkte numatyta, kad turi teisę priimti nutarimus, jei posėdyje dalyvauja 2/3 narių. Klubo įstatų 3.9. punkte numatyta, kad už įstatų pažeidimą medžiotojų klubo nariui gali būti taikomos nuobaudos (įspėjimas, laikina ar galutinė diskvalifikacija).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-06-23 medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ pirmininkas A. A. visiems medžiotojų klubo nariams išsiuntė pranešimą, kuriuo informavo, jog 2016-08-18, 18:00 val. įvyks visuotinis klubo narių susirinkimas, o jame bus svarstomas klubo nario V. N. šalinimo iš medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ narių klausimas. Minėtas pranešimas ieškovui įteiktas 2016-07-09. Į bylą pateikti 2016-08-18 medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ dviejų klubo narių A. M. ir K. G. balsavimo raštu biuleteniai, kuriais abu medžiotojų klubo nariai visuotinio klubo narių susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl klubo nario V. N. šalinimo iš medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ narių“ balsavo už ieškovo V. N. pašalinimą iš medžiotojų „Miškininkas-2“ klubo narių. 2016-08-16 susirinkime dalyvavo 11 klubo narių, iš kurių 2 nariai iš anksto balsavo raštu, taip pat susirinkime be balso teisės dalyvavo klubo nario V. N. advokatė Asta Mačernytė. Susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl klubo nario V. N. šalinimo iš medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ narių. Susirinkimo pirmininkas, pristatydamas darbotvarkės klausimą, pranešė, kad V. N. nevykdo pareigos mokėti klubo nario mokestį, jog už 2015 metus sumokėjo pusę nustatyto dydžio nario mokesčio, o 2016 metais nario mokesčio nėra mokėjęs, todėl vien šis klubo nario įsipareigojimų nevykdymas yra laikytinas šiurkščiu nario pareigų klubui pažeidimu ir savarankišku pagrindu V. N. šalinti iš klubo narių. Taip pat buvo panešta, kad klubo nariai yra pasipiktinę nederamu V. N. elgesiu klubo ir jo narių atžvilgiu: V. N. tyčia yra paskleidęs tikrovės neatitinkančius faktus, kad neva klubo nariai medžiojo neturėdami tam reikalingų licencijų, kitaip pažeidinėja medžioklę reglamentuojančias taisykles, tokiu būdu inicijuodamas operatyvius aplinkos apsaugos pareigūnų patikrinimus. Nurodė, kad tokie V. N. veiksmai liudija jo siekį kenkti ir menkinti klubo reputaciją, trikdyti medžioklę. Susirinkimo metu nutarta pašalinti ieškovą V. N. iš medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ narių, 10 klubo narių balsavo už ieškovo pašalinimą iš klubo, ieškovas balsavo prieš. Susirinkime dalyvavo 91,7 proc. visų narių (iš viso klube yra 12 narių), t. y. susirinkime dalyvavo 11 narių, ir 10 jų balsavo už ieškovo pašalinimą iš klubo narių.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad medžiotojų klubo „Miškininkas-2“ nario mokestis iki euro įvedimo buvo 500,00 Lt, įvedus eurą 200,00 Eur. V. N. nario mokestį už 2012 metus sumokėjo 2012-10-27, 400,00 Lt, už 2013 m. 300,00 Lt, už 2014 metus – 700,00 Lt, už 2015 metus 100,00 Eur, už 2016 metus nemokėta. V. N. 300,00 Eur skolą už nario mokestį sumokėjo 2016-08-18, po įvykusio susirinkimo, kurio metu nutarta pašalinti V. N. iš klubo narių. Ieškovas nevykdė pareigos mokėti klubo nario mokestį, dėl ko ir buvo sušauktas neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Klubo įstatų 2.1. punkte, numatyta, kad susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja 2/3 narių. Klubo įstatų 3.9. punkte numatyta, kad už įstatų pažeidimą medžiotojų klubo nariui gali būti taikomos nuobaudos (įspėjimas, laikina ar galutinė diskvalifikacija). Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, ir tuos atvejus, kai renkami kolegialių organų nariai, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“, negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis), jeigu asociacijos įstatai nenustato didesnės daugumos. Šiuo atveju susirinkime dalyvavo 11 narių, iš jų du balsavo raštu, ir iš 11 dalyvavusių, 10 balsavo už V. N. pašalinimą iš klubo, 1 narys - ieškovas, balsavo prieš, tad susirinkimas laikytinas teisėtu.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 191,00 Eur, tačiau jis nepadarė užskaitos ir nepasiūlė to padaryti. Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Taigi šiuo atveju minėtų reikalavimų vienašališkas įskaitymas apskritai yra negalimas, kadangi ieškovo reikalavimas dėl 191,00 Eur priteisimo yra priimtas res judicata galią turinčio teismo sprendimo, o reikalavimas dėl klubo nario mokesčio mokėjimas remiasi vien materialiosios teisės normomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu, susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas.

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of L. E. & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.

Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas V. N. prarado klubo narių pasitikėjimą, klubo nariai yra pasipiktinę nederamu V. N. elgesiu klubo ir jo narių atžvilgiu, klubo narių nuomone V. N. tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančius faktus, dėl ko kenkia klubui, nes kartu nukenčia ir klubo reputacija. Ieškovas elgiasi ne kaip atsakovo narius vienijantis, o kaip skaldantis ir priešinantis klubo narys, tai iš esmės prieštarauja medžiotojų klubo, kaip asociacijos, tikslams ir paskirčiai. Pažymėtina, kad 2016-08-16 įvykusio neeilinio visuotinio susirinkimo metu, dauguma klubo narių pasisakė prieš ieškovo tolimesnę narystę klube, ir pagrindo abejoti tokia daugumos būrelio narių išreikšta valia nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad medžiotojų būrelis sudarytas bendriems narių poreikiams, susijusiems su medžiokle tenkinti, tarp medžiotojų klubo narių susiklosto specifiniai laisvalaikio praleidimo santykiai, kurie negali būti siejami su nepasitikėjimu, konfliktais, kadangi tai iš esmės pavojinga veikla ir su susipriešinusiais asmenimis gali kelti riziką, šios veiklos vienijančius narius privalo sieti visiškas pasitikėjimas, savitarpio supratimas bei interesų bendrumas.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdamas klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Atsižvelgdamas į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo nagrinėjamas ieškovui suteikiant visas galimybes tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, teismas daro išvadą, kad V. N. pašalinimo iš klubo narių procedūra nebuvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.