Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-493/2008

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-10-02
Bylos Nr.: 2A-493/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Audronė Jarackaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“
Atsakovas: K. Verslovo

Kategorijos

42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-493/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9, 42.10, 42.11.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Audronės Jarackaitės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Jurgitai Judickienei,atsakovo atstovui adv. Irmantui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ ir atsakovo K. Verslovo firmos – prekybos namų „Transis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, o priešieškinis patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-37-43/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ ieškinį atsakovui K. Verslovo firmai – prekybos namams „Transis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovo K. Verslovo firmos – prekybos namų „Transis“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Agaras“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Agaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. Verslovo firmos – prekybos namų „Transis“ ieškovo naudai 100 000 Lt skolą, 1 976,12 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. spalio 28 d. šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas pirko iš ieškovo atšaldytą jautieną. 2006 m. kovo 20 d. ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, pagal kurią atsakovui buvo perduota atšaldytos jautienos, kurios vertė 164 013,52 Lt. Pagal šalių sudarytis sutarties sąlygas atsakovas turėjo apmokėti sąskaitą faktūrą jos išrašymo dieną. Tačiau atsakovas 2006 m. gegužės 5 d. ieškovui sumokėjo tik 64 013,52 Lt, o 100 000 Lt atsakovas be jokio teisinio pagrindo įskaitė kaip netesybas. Ieškovo manymu, atsakovas neteisėtai ieškovui pritaikė šalių 2005 m. spalio 28 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 (toliau – Sutartis) 7.1 p. numatytą sankciją. Tai, kad ieškovas galiojant 2005 m. spalio 28 d. sutarčiai užmezgė kontaktus su atsakovo klientais ir su jais sudarė sutartis, yra tik atsakovo prielaidos, neįrodytos jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovas apie atsakovo klientus nebuvo informuotas, todėl ieškovas ir pateikė pasiūlymą atsakovui pakoreguoti 2005 m. spalio 28 d. sutartį. Sutarties 7.1 p. sąlyga buvo nustatyta pirkėjo interesų apsaugai. Pirmasis sutartį pažeidė atsakovas, neįvykdydamas mokėjimo pareigos. Sąskaita jam buvo pateikta 2006 m. kovo 20 d., pretenzijų atsakovas dėl apmokėjimo neteikė. Šalys 2005 m. spalio 28 d. sutarties 7.1 p. sutarė dėl netesybų taikymo, įvardijo tai kaip atsakomybės formą, kuri taikoma esant nustatytoms sąlygoms. Ieškovui vienašališkai nutraukus 2005 m. spalio 28 d. sutartį, jokio nesutikimo atsakovas dėl to neišreiškė, tokiu būdu sutiko su vienašališku sutarties nutraukimu.

Atsakovas priešieškiniu prašė ieškinį atmesti ir pripažinti neteisėtu ieškovo vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 nutraukimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 14 816,85 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo, 533,41 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad apie atsakovo klientus ieškovas turėjo sužinoti pildydamas muitinės deklaracijas parduodant produkciją į Rusiją. Ieškovas neatsakė į klausimą apie santykius su atsakovo klientais, taip pat nesikreipė į atsakovą, siekdamas išsiaiškinti, su kokiais klientais jis bendradarbiauja. Ieškovas tiesiogiai tiekė produkciją atsakovo klientams, apeidamas atsakovą, tokiu būdu nesilaikė konkuravimo sąlygų. Atsakovas nepatvirtino ieškovui, kad tarp jų sudaryta 2005 m. spalio 28 d. sutartis yra nutraukta. Ieškovui neperdavus atsakovui viso užsakyto prekių kiekio, atsakovas sudarė sutartį su kitu tiekėju ir dėl kainų skirtumo patyrė 14 816,85 Lt nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš K. Verslovo firmos prekybos namų „Transis“ UAB „Agaras“ naudai 100 000 Lt skolą už prekes, 1 976,12 Lt delspinigių, 3 039,52 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 4 530 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 10 9545,64 Lt; priteisė iš K. Verslovo firmos prekybos namų „Transis“ UAB „Agaras“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Lt skolą nuo 2006 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino UAB „Agaras“ vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 72 nutraukimą neteisėtu; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš UAB „Agaras“ K. Verslovo firmos prekybos namų „Transis“ naudai 112 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 26,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad iš šalių atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, jog šalys 2005 m. spalio 28 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 72, kuria pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo patiekti pirkėjui (atsakovui) atvėsintą jautienos mėsą pagal sąskaitas faktūras, pateikiamas kiekvieną kartą gavęs pirkėjo užsakymą prekėms pirkti, šalių suderintomis, pirkėjo užsakymuose ir sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis, kiekiais ir kitomis sutartyje aptartomis sąlygomis, o pirkėjas įsipareigojo laiku sumokėti pardavėjui už tinkamai patiektas prekes (t. 1, b. l. 60-63). 2006 m. kovo 20 d. ieškovas perdavė atsakovui atšaldytos jautienos už 164 013,52 Lt ir pateikė sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 (civilinė byla Nr. 2-1876-39/2006, b. l. 22). Sutarties 7.1 p. ieškovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti mainais ir bet kokiu kitu būdu netiekti ūkio subjektams, kurie yra atsakovo klientai, sutartyje nurodytų prekių, ieškovas, pažeidęs šiame sutarties punkte numatytą draudimą, įsipareigojo sumokėti atsakovui baudą, lygią 5 proc. ieškovo apyvartos, kuri buvo nuo sutarties sudarymo iki baudos sumokėjimo dienos, bet ne mažiau kaip 100 000 Lt, bei atlyginti kitus atsakovo turėtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Bauda ir nuostolių atlyginimas gali būti išskaičiuojami iš atsakovo ieškovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų. Į šios Sutarties 7.1 p. numatytą ieškovo apyvartą įskaitomos visos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovo pagal atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras gautos ir/ar gautinos sumos (Sutarties 7.2. p.). 2006 m. kovo 23 d. raštu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodė, kad tarpusavio susitarimu norėtų pakeisti Sutarties sąlygas ir išbraukti Sutarties 7.1, 7.2 p. bei 7.3 p. pirmąjį sakinį (t. 1, b. l. 64). 2006 m. balandžio 7 d. raštu dėl ieškovo 2006 m. kovo 23 d. rašto ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovas kreipėsi į ieškovą, nurodė, kad apsvarstyti 2006 m. kovo 23 d. rašte išdėstytą pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo galės tik po to, kai gaus ieškovo atsakymus į visus rašte nurodytus klausimus, susijusius su atvėsintos mėsos tiekimu rašte nurodytoms įmonėms. Be to, nurodė, kad nepateikus atsakymų per nustatytą terminą (3 darbo dienas) laikys, kad ieškovas patvirtina rašte nurodytų faktų atitiktį tikrovei (t. 1, b. l. 65). 2006 m. balandžio 27 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, ir prašė ją apmokėti iki 2006 m. gegužės 3 d. (c. b. Nr. 2-1876-39/2006, b. l. 25). 2006 m. gegužės 4 d. pranešimu dėl baudos įskaitymo atsakovas pranešė ieškovui, kad negavo atsakymo į 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodytus klausimus, todėl laiko, kad ieškovas neginčija nurodytų faktų ir patvirtina jų atitiktį tikrovei. Nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutarties 7.1 p. nustatytą įsipareigojimą, bei pareiškė, kad įskaito 100 000 Lt baudą daliai ieškovo reikalavimo atsakovui pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 padengti (t. 1, b. l. 66-67). 2006 m. gegužės 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5853 atsakovas pervedė ieškovui 64 013,52 Lt pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „164 013,52 Lt minus įskaityta bauda 100 000 Lt“ (c. b. Nr.2-1876-39/2006, b. l. 23). Teismo teigimu, iš atsakovo į bylą pateiktų 2005 m. kovo 31 d. sutarties Nr. 54, 2006 m. sausio 23 d. sutarties Nr. 54/2, 2004 m. kovo 15 d. sutarties Nr. 15/03 TRN, 2005 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. 150/2005, 2007 m. vasario 7 d. sutarties Nr. 226/07K nuorašų matyti, kad atsakovas bendradarbiavo su Rusijos įmonėmis OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Trad“, kurioms tiekė mėsę (t. 4, b. l. 94-143), tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytų sutarčių nuorašus pateikė ieškovui ar kitokiu būdu jį informavo apie savo klientus. Atsakovas 100 000 Lt dydžio baudą vienašališkai išskaičiavo (įskaitė) iš atsakovo ieškovui pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ir sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 mokėtinos 164 013,52 Lt sumos, vadovaudamasis Sutarties 7.1 p. ir ieškovo nepateiktu atsakymu (nutylėjimu) į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d. raštą ieškovui, kuriuo, atsakovo manymu, ieškovas patvirtino jau vykdomą ir 2005 m. spalio 28 d. sutarčiai prieštaraujančią prekybą su tiesioginiais atsakovo klientais. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas baudos įskaitymo metu ar iki tol tiekė produkciją atsakovo klientams. Teismo teigimu, pagal bylos duomenis ieškovas Rusijos įmonėms OOO „Skain“ ir OOO „Kompas Trad“ produkciją pradėjo tiekti atitinkamai po 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d. (t. 4, b. l. 65-80), t. y. tik, ieškovo manymu, nutraukus 2005 m. spalio 28 d. sutartį su atsakovu (t. 4, b. l. 91) ir kada, vadovaujantis Sutarties 7.3 p., nebegaliojo Sutarties 7.1 p. nustatytas draudimas, nes atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės nebeteikė užsakymų ir nebepirko prekių iš ieškovo. 2005 m. spalio 28 d. sutartyje šalys neaptarė nekonkuravimo įgyvendinimo tvarkos, kaip ir kada atsakovas informuos ieškovą apie savo klientus. Teismo teigimu, atsakovas neneigia, kad savo klientų sąrašo ieškovas nepateikė, tačiau, atsakovo manymu, apie jo klientus ieškovas turėjo susižinoti pildydamas muitinės deklaracijas. Teismas nurodė, kad šalys neginčijo fakto, jog 7.1 p. nustatytas draudimas sutartyje atsirado siekiant apsaugoti pirkėjo, t. y. atsakovo, interesus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, saugodamas savo interesus, turėjo dėti pastangas ir informuoti ieškovą apie savo klientus, o ne tikėtis, kad ieškovas, pildydamas muitinės dokumentus, pats išsiaiškins, su kokiais užsakovais bendradarbiauja atsakovas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas, vienašališkai išskaičiuodamas (įskaitydamas) 100 000 Lt baudą iš atsakovui pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ir sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 mokėtinos pinigų sumos, negalėjo vadovautis vien tik ieškovo nepateiktu atsakymu į atsakovo 2006 m. balandžio 7 d. raštą, ir neturėdamas duomenų, patvirtinančių ieškovo bendradarbiavimą su atsakovo klientais, išskaitą (įskaitymą) iš ieškovui pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 mokėtinos sumos atliko nepagrįstai. Teismo teigimu, ieškovui perdavus atsakovui atšaldytos jautienos, kurios kaina 164 013,52 Lt, atsakovas sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 turėjo apmokėti iki sąskaitoje nurodytos datos, t. y. iki 2006 m. kovo 20 d. (Sutarties 1.1, 3.1, 6.2.2 p.), Kadangi gera valia 100 000 Lt skolos už prekes atsakovas ieškovui nesumokėjo, ji iš atsakovo priteistina (CK 1.138 str. 6 p., 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.305 str., 6.344 str. 1 d., 6.371 str.). Taip pat teismas nurodė, kad už termino sumokėti ieškovui už perduotas prekes – 64 013,52 Lt per 45 dienas, o 100 000 Lt per 70 dienų – praleidimą iš atsakovo priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, t. y. 1 976,12 Lt (sutarties 8.1 p., CK 1.138 str. 6 p., 6.71 str.), bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 100 000 Lt skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2006 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.). Taip pat teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 10 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovui, jog vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi nuo 2006 m. birželio 10 d. nutraukia 2005 m. spalio 28 d. sutartį Nr. 72. Pranešime ieškovas nurodė, jog atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal prisiimtus įsipareigojimus, todėl tai, jog po papildomo raginimo atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, laikytina esminiu Sutarties pažeidimu (t. 4, b. l. 91). Pagal 2005 m. spalio 28 d. sutartį ieškovas tiekė prekes atsakovui dideliais kiekiais, o atsakovas prekes perparduodavo kitiems ūkio subjektams. Todėl teismas sprendė, kad 2005 m. spalio 28 d. sutartis atitinka didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties požymius (CK 6.371 str.). Teismo teigimu, pagal bylos duomenis atsakovas su ieškovu laiku ir visiškai neatsiskaitė tik vieną kartą, t. y. laiku nesumokėjo 64 013,52 Lt ir nesumokėjo 100 000 Lt pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577, jokių kitų laiku neatlikto atsiskaitymo ir/ar neatsiskaitymo už prekes atvejų ieškovas nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes negali būti laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikia pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį (CK 6.379 str. 3 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo vienašališkai įvykdytas 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu, tačiau pažymėjo, jog šio priešieškinio reikalavimo patenkinimas jokios reikšmės sprendžiant kitus priešieškinio reikalavimus bei ieškinį neturi, nes atsakovas nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2005 m. spalio 28 d. sutarties galiojimo termino pabaigos (2006 m. gruodžio 31 d., Sutarties 9.1 p.) nebeteikė užsakymų ir nebepirko prekių iš ieškovo, o tai rodo, kad faktiškai pirkimo-pardavimo santykiai, atsiradę 2005 m. spalio 28 d. sutarties pagrindu, tarp šalių pasibaigė 2006 m. kovo mėnesį. Teismo teigimu, atsakovas 14 816,85 Lt nuostolių atsiradimą kildino iš ieškovo netinkamo 2005 m. spalio 28 d. sutarties vykdymo. 2006 m. vasario 23 d. ieškovas elektroniniu paštu patvirtino, kad 2006 m. kovo mėnesį parduos atsakovui 80 tonų bekaulės jautienos eksportui į Rusijos Federaciją po 2,28 EUR/už kg (t. 1, b. l. 68). Sąskaitos faktūros SKJ Nr. 0001538, SKJ Nr. 0001554 ir SKJ Nr. 0001577 patvirtina, kad ieškovas 2006 m. kovo mėnesį patiekė atsakovui 60 tonų bekaulės jautienos (t. 1, b. l. 69-71). Pagal 2006 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą LAS Nr. 0136010, ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pardavė atsakovui 20 128,4 kg jautienos už 46 502,464 EUR, t. y. po 2,511 EUR/už kg (t. 4, b. l. 92-93). Teismas nurodė, kad kadangi 2005 m. spalio 28 d. sutartimi šalys susitarė, jog apmokėjimas už patiektas prekes yra vykdomas pagal faktinį prekių kiekį, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovas, pateikęs atsakovui 60, o ne 80 tonų jautienos, pažeidė Sutarties sąlygas (Sutarties 3.1.p.). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 14 816,85 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo atmestinas kaip nepagrįstas, o nepatenkinus šio priešieškinio reikalavimo negali būti patenkinti ir priešieškinio reikalavimai dėl 533,41 Lt delspinigių bei 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, nes jie yra išvestiniai iš priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Agaras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti – atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga teismo išvada, kad didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis gali būti nutraukta tik CK 6.379 straipsnyje nurodytais atvejais ir kad vienkartinis neatsiskaitymas su pardavėju už prekes negali būti laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikia pardavėjui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį. CK 6.217 straipsnio 1 dalies norma nustato, kada gali būti vienašališkai nutraukiama bet kuri, taigi ir didmeninio pirkimo-pardavimo, sutartis. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant laikytina, kad sutarties pažeidimas yra esminis, iš kurių viena yra tai, jog nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. CK 6.379 straipsnio 3 dalies norma, reguliuojanti didmeninės prekybos sutarties nutraukimą, nustato papildomus atvejus lyginant su CK 6.217 straipsnio 2 dalies norma, kada laikytina, jog sutarties pažeidimas yra esminis. Esminio konkrečios sutarties pažeidimo atvejų nustatymas neeliminuoja bendrųjų esminio sutarties pažeidimo atvejų taikymo, kas reiškia, jog didmeninės prekybos sutarčių nutraukimo atvejai, numatyti CK 6.379 straipsnio 3 dalyje, nėra vieninteliai, kuriems esant gali būti vienašališkai nutraukiama tokia sutartis.

2. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už šio jam perduotas prekes, laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą, o pirkėjas – jį priimti ir už jį sumokėti. Ši pareiga yra esminė, dėl jos nevykdymo kita sutarties šalis iš esmės negauna to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį. Tai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į prievolės sumą. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Atsakovo tyčią patvirtina aplinkybė, jog nė viename savo rašte atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl delsė atsiskaityti su ieškovu. Ši aplinkybė svarbi ir vertinant atsakovo veiksmus pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kadangi atsakovas be pagrindo įskaitė minėtą sumą, akivaizdu, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad atsakovas įvykdys sutartį ir visiškai atsiskaitys už jam pateiktas prekes.

Atsakovas K. Verslovo firma – prekybos namai „Transis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti: 1) atmesti ieškovo ieškinį; 2) palikti galioti sprendimo dalį, kuria pripažintas ieškovo vienašalis 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimas negaliojančiu; 3) patenkinti likusią atsakovo priešieškinio dalį ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 14 816,85 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo; 4) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad:

1. Teismas netinkamai įvertino šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Remiantis Sutarties 7.1 p. nuostata, būtent ieškovas turėjo pareigą nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti mainais ir bet kokiu būdu netiekti ūkio subjektams, kurie yra ieškovo klientai, šioje Sutartyje nurodytų prekių. Ieškovas šį savo sutartinį įsipareigojimą pažeidė dar Sutarties galiojimo metu ir tai patvirtino savo tylėjimu į atsakovo pateiktą užklausą dėl konkuravimo nuostatų faktų paneigimo. Be to, ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį ir iškart sudarė oficialias bendradarbiavimo sutartis su tiesioginiais atsakovo klientais, tuo patvirtindamas tiek iki tol užsimezgusių bendradarbiavimo santykių egzistavimą, tiek toliau pažeisdamas tebegaliojančioje Sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo nuostatas, kadangi toks vienašalis Sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, negaliojantis ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Teismo nurodyta aplinkybė, kad Sutartyje nebuvo aptarta nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka ir kad atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui savo tiesioginių klientų sąrašo, neatleidžia ieškovo nuo pareigos vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Visa ieškovui reikalinga informacija apie atsakovo tiesioginius klientus jam buvo prieinama iš muitinės deklaracijų, nes būtent ieškovo darbuotojai pateikdavo duomenis muitinei apie atsakovo tiekiamą savo tiesioginiams klientams Rusijoje produkciją, gautą iš ieškovo. Taip pat būtent ieškovas Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikdavo prašymus dėl kompensacijų, kuriuose nurodydavo atsakovą ir jo užsakovus. Be to, ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti sudarytos Sutarties sąlygas, visuomet galėjo įgyvendinti šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principą civiliniame procese ir pasiteirauti atsakovo, ar bendradarbiavimas su tam tikrais klientais nepažeidžia Sutarties sąlygų ir teisėtų interesų. Ieškovui pirmam pažeidus Sutarties nekonkuravimo nuostatas, atsakovas ėmėsi adekvačių ir teisėtų gynybos priemonių, kurios buvo numatytos šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje: esant visoms įstatymuose numatytoms sąlygoms, įskaitė ieškovui taikytiną baudą už nekonkuravimo nuostatų pažeidimą iš ieškovui mokėtinų sumų ir apie tai tinkamai informavo ieškovą.

2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo neteisėto vienašališko Sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Civilinėje teisėje galioja sutarčių išsaugojimo principas, ir sutarties nutraukimas galimas tik išimtiniais įstatymo numatytais atvejais. Šalių sudaryta Sutartis buvo terminuota ir jos galiojimas buvo numatytas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį pardavėjas įsipareigojo tiekti pirkėjui atvėsintą jautienos mėsą pagal sąskaitas faktūras, kiekvieną kartą gavęs pirkėjo užsakymą prekėms pirkti. Nei šalių sudarytoje Sutartyje, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė automatiškai nutraukti sudarytos Sutarties galiojimą tuo atveju, kai pirkėjas nepateikia užsakymų keletą mėnesių. Kadangi šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta ir jos nuostatos liko galioti tiek ieškovui, tiek atsakovui, tai ieškovas, oficialiai pradėjęs tiekti produkciją Rusijos įmonėms 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., pažeidė tebegaliojančios Sutarties 7.1 p. įtvirtintą nekonkuravimo draudimą.

3. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino bylos įrodymus. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo ieškovui pateiktos 2006 m. balandžio 7 d. užklausos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir jo keliamų teisinių pasekmių, įrodančios joje išdėstytų konkrečių nekonkuravimo nuostatų pažeidimo atvejų atitiktį tikrovei. Teismas taip pat netinkamai vertino ieškovo sutartis su tiesioginiais atsakovo klientais OOO ,,Skain“ ir OOO ,,Kompas Trad“, sudarytas atitinkamai 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., t. y. tebegaliojant šalių laisva valia sudarytai Sutarčiai bei jos nuostatoms. Teismas visiškai nevertino ieškovo pildytų muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo visas galimybes sužinoti apie atsakovo tiesioginius klientus, todėl papildoma informavimo pareiga atsakovui negalėjo būti nustatoma. Taip pat nevertino ir nepasisakė dėl ŽŪKB ,,Krekenavos mėsa“ 2006 m. kovo 22 d. išrašytos sąskaitos faktūros, patvirtinančios tiesioginius atsakovo nuostolius, kylančius iš neteisėtų ieškovo veiksmų pažeidus sutartinį įsipareigojimą pristatyti atitinkamą kiekį produkcijos.

Šalies argumentai

4. Teismo skundžiamas sprendimas nemotyvuotas. Teismas sprendime daugiausia rėmėsi ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, tačiau atsakovo pateiktų argumentų plačiau neanalizavo, o juos patvirtinančius įrodymus atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, tačiau teisiškai nepagrindė, kodėl vieni ar kiti atsakovo pateikti argumentai atmestini. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo patirtų nuostolių ieškovui pažeidus sutartinę pareigą pristatyti atsakovui sutartą produkcijos kiekį. Teismas, nemotyvuotai atmesdamas atsakovo reikalavimus ir atsikirtimus, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsakovo teisę į sąžiningą teismo procesą.

5. Teismas netinkamai vertino atsakovo patirtus nuostolius. Ieškovas 2006 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad 2006 m. kovo mėnesį perduos atsakovui 80 tonų bekaulės jautienos eksportuoti į Rusiją. Tačiau ieškovas atsakovui pateikė tik 60 tonų mėsos, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių, nes, siekdamas tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, buvo priverstas ieškoti alternatyvių mėsos tiekimo šaltinių ir dėl to turėjo papildomų išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirkdamas brangesnę mėsą iš kito ūkio subjekto atsakovas patyrė papildomų išlaidų, kurios, remiantis CK 6.249 straipsniu, pripažįstamos tiesioginiais nuostoliais. Pats ieškovas atsiliepime į priešieškinį pripažino, kad patiekė tik 60 tonų bekaulės jautienos vietoj sutartų 80 tonų todėl, kad dėl likusių 20 tonų nebuvo sutarta galutinė kaina. Tačiau kaina nėra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, tačiau tokių išimčių prie didmeninio pirkimo-pardavimo sutarčių numatyta nėra (CK 6.306 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai kainos nenumatymas sutartyje neatleidžia šalių nuo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Remiantis CK 6.313 straipsnio 2 dalimi kaina turėjo būti nustatoma pagal sutarties sudarymo metu įprastai toje prekybos srityje taikomas kainas tokioms pačioms prekėms. Kadangi 60 tonų bekaulės jautienos kaina buvo jau nustatyta, todėl likusiai 20 tonų tokiai pačiai bekaulei jautienai turėjo būti taikomos analogiškos kainos. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, todėl atsakovo patirti 14 816,85 Lt nuostoliai priteistini iš ieškovo. Be to, vadovaujantis Sutarties 8.2 p., jei pardavėjas laiku nepristato prekių į paskirties vietą, jis moka 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo neįvykdyto užsakymo sumos.

Šalies argumentai

6. Teismas sprendime neįvertino, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą Sutarties vykdymo metu. Ieškovas užmezgė bendradarbiavimo santykius su tiesioginiais atsakovo klientais net nesiaiškindamas, ar tai pažeistų Sutarties sąlygas. Ieškovas nepateikė jokio atsakymo į atsakovo pateiktą užklausą ,,Dėl UAB ,,Agaras“ 2006 m. kovo 23 d. rašto Nr. 1/1321 ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo“. Ieškovas niekada nesiekė surasti kompromisą tarp šalių bei išsaugoti Sutarties galiojimą, nes, net nesuderinęs su atsakovu, pats neteisėtai ir vienašališkai nutraukė Sutartį bei pranešė apie tai atsakovui. Be to, ieškovas iš karto po tariamo Sutarties nutraukimo sudarė oficialias bendradarbiavimo sutartis su atsakovo klientais, tuo patvirtindamas jau užmegztų ikisutartinių santykių egzistavimą.

Ieškovas UAB ,,Agaras“ atsiliepimu į atsakovo K. Verslovo firmos – prekybos namų „Transis“ apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir juo ginčijamą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsakovas K. Verslovo firma – prekybos namai „Transis“ atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Agaras“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovo vienašališkai įvykdytą 2005 m. spalio 28 d. sutarties nutraukimą neteisėtu, nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Civilinio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Vienas iš sutarties vykdymo principų yra tai, kad šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Pagal šią teisės normą pareigą bendradarbiauti turi abi sutarties šalys, jos turi padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti viena kitą apie su prievolės vykdymu susijusius faktus, siekti išvengti nuostolių (siekti sumažinti nuostolius) ir pan. Apie sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo laikymosi svarbą ir pareigą vykdant sutartis ir kad šio principo privalo laikytis abi šalys yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. V. IĮ „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir J. B., bylos Nr. 3K-3-530/2007).

Nagrinėjamoje byloje šalių bendradarbiavimo principas svarbus vertinant, kaip sutarties šalys keitėsi informacija, reikšminga nustatant, ar nebuvo pažeista šalių sudarytos Sutarties nuostata, įpareigojanti ieškovą netiekti ūkio subjektams, kurie yra atsakovo klientai, šalių pasirašytoje Sutartyje nurodytų prekių.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. spalio 28 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo patiekti atsakovui atvėsintą jautienos mėsą pagal sąskaitas faktūras, o pirkėjas įsipareigojo laiku sumokėti pardavėjui už tinkamai patiektas prekes (t. 1, b. l. 60-63). Sutarties 7.1 punktu ieškovas įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepardavinėti, neduoti mainais ir bet kokiu kitu būdu netiekti ūkio subjektams, kurie yra atsakovo klientai, Sutartyje nurodytų prekių, o pažeidus šiame Sutarties punkte numatytą draudimą, įsipareigojo sumokėti atsakovui baudą, lygią 5 proc. ieškovo apyvartos, kuri buvo nuo sutarties sudarymo iki baudos sumokėjimo dienos, bet ne mažiau kaip 100 000 Lt, bei atlyginti kitus atsakovo turėtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, taip pat nustatyta, kad bauda ir nuostolių atlyginimas gali būti išskaičiuojami iš ieškovo atsakovui pagal Sutartį mokėtinų sumų. Ieškovas 2006 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kuriame nurodė, kad tarpusavio susitarimu norėtų pakeisti Sutarties sąlygas ir išbraukti Sutarties 7.1, 7.2 p. bei 7.3 p. pirmąjį sakinį (t. 1, b. l. 64). Atsakovas, atsakydamas į minėtą ieškovo raštą, 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, jog apsvarstyti ieškovo išdėstytą pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo galės tik po to, kai gaus ieškovo atsakymus į visus rašte nurodytus klausimus, susijusius su atvėsintos mėsos tiekimu rašte nurodytoms įmonėms (t. 1, b. l. 65). Taip pat atsakovas nurodė, kad nepateikus atsakymų per 3 darbo dienas laikys, kad ieškovas patvirtina rašte nurodytų faktų atitiktį tikrovei (t. 1, b. l. 65). 2006 m. gegužės 4 d. atsakovas pranešime dėl baudos įskaitymo pranešė ieškovui, jog negavo atsakymo į 2006 m. balandžio 7 d. rašte nurodytus klausimus, todėl laiko, kad ieškovas neginčija nurodytų faktų ir patvirtina jų atitiktį tikrovei, tuo jis pažeidė Sutarties 7.1 p. nustatytą įsipareigojimą. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas pagal Sutarties 7.1 p. privalo atsakovui sumokėti baudą, todėl 100 000 Lt baudą įskaito į dalį ieškovo reikalavimo atsakovui pagal sąskaitą faktūrą SKJ Nr. 0001577 (t. 1, b. l. 66-67).

Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovas baudos įskaitymo metu ar iki tol tiekė produkciją atsakovo klientams. Ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė atsakymų į minėtus klausimus, nepatvirtina ieškovo tariamai padaryto sutarties pažeidimo. Tai, kad atsakovas m. balandžio 7 d. rašte nurodė, jog atsakymo nepateikimą laikys rašte nurodytų faktų pripažinimu, nekeičia aplinkybės dėl atsakymo nepateikimo įrodomosios reikšmės. Todėl nėra pagrindo atsakymų į atsakovo nurodytus klausimus nepateikimą vertinti kaip Sutarties pažeidimo pripažinimą. Iš šalių sudarytos Sutarties matyti, kad joje nebuvo aptarta nekonkuravimo įgyvendinimo tvarka, kokiu būdu ir per kiek laiko ieškovas bus informuojamas apie atsakovo klientus ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs ieškovui savo klientų sąrašą ar kitokiu būdu informavęs ieškovą apie Sutarties 7.1 p. nurodytus asmenis.

Kaip minėta, šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad prievolės šalys keistųsi informacija, reikšminga tinkamam prievolės vykdymui. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo informavęs ieškovo apie subjektus, su kuriais ieškovui draudžiama bendradarbiauti pagal Sutartį. Apelianto argumentas, kad visa ieškovui reikalinga informacija apie atsakovo tiesioginius klientus jam buvo prieinama iš muitinės deklaracijų, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad muitinės deklaracijos ir kiti krovinį lydintys dokumentai nėra Sutarties sudėtinė dalis, juos pasirašo ne įmonės vadovai, todėl vien jais remiantis negalima šaliai taikyti sutartinę atsakomybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartinės prievolės šalių veiksmai sutarties vykdymo metu vertintini ir vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių bendradarbiavimo principo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Remolita ir Ko“ v. UAB ,,Autopartis“, bylos Nr. 3K-3-795/2002, kategorija 47.3; ir kt.). Tai reiškia, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindo konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki baudos įskaitymo ieškovas tiekė produkciją atsakovo klientams, t. y. pažeidė šalių sudarytą Sutartį, bei į tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie savo klientus, t. y. nebendradarbiavo su ieškovu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovui be pagrindo įskaitytą baudą.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. raštu pranešė atsakovui, jog nuo 2006 m. birželio 10 d. nutraukia Sutartį, motyvuodamas tuo, jog atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal prisiimtus įsipareigojimus, todėl tai, jog po papildomo raginimo atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, laikė esminiu Sutarties pažeidimu (t. 4, b. l. 91). Atsakovas ginčija šį ieškovo vienašalį Sutarties nutraukimą.

Sutarčių pabaigą reglamentuojančios bendrosios teisės normos leidžia tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais nutraukti sutartį vienašališkai, tai yra nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 str.). Taigi, privatiniams teisiniams santykiams būdingas dispozityvumo principas leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Tačiau galiojantys įstatymai bei pačios sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip vienašalį sutarties nutraukimo pagrindą nurodė esminio sutarties pažeidimo kriterijų, nustatytą CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta Sutartis laikytina didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi. CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti tik bendro pobūdžio kriterijai, kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti ir nuspręsti, ar sutarties pažeidimas buvo esminis ir leidžiantis vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo tarpu specialiose konkrečias sutarčių rūšis reglamentuojančiose normose yra imperatyviai nurodyti specialūs atvejai, kuomet, įvertinus konkrečios sutarties rūšies specifiką, pasireiškia šie bendro pobūdžio kriterijai ir tik šiais konkrečiais atvejais yra leidžiama nutraukti sutartį. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutarčių specialieji esminio sutarties pažeidimo pagrindai nurodyti CK 6.379 straipsnyje. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas didmeninės prekybos sandorius, konkretizavo bendrąsias sutarčių normas atsižvelgdamas į jų specifiką ir nurodė, kad vienašališką didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą galima taikyti pirkėjui tik atvejais, kai: 1) pirkėjas daugiau kaip du kartus nesumokėjo už daiktus, kai jie perduodami nustatytais terminais; 2) kai pirkėjas daugiau kaip du kartus neatsiėmė daiktų, kai jie perduodami nustatytais terminais.

Kadangi nagrinėjamos bylos atveju atsakovas (pirkėjas) nė vieno iš šių esminių pažeidimų neįvykdė, o ieškovas (pardavėjas) pretenzijas atsakovui reiškė tik dėl vienkartinio neatsiskaitymo ir juo remdamasis vienašališkai nutraukė Sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vienkartinis neatsikaitymas su ieškovu už prekes negali būti laikomas esminiu didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimu ir nesuteikė ieškovui teisės vienašališkai nutraukti tokią sutartį, todėl pripažino, kad ieškovas Sutartį nutraukė neteisėtai.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismui pripažinus, jog šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta, ieškovas, oficialiai pradėjęs tiekti produkciją Rusijos įmonėms 2006 m. birželio 16 d. ir 2006 m. liepos 7 d., pažeidė tebegaliojančios Sutarties 7.1 p. įtvirtintą nekonkuravimo draudimą. Teisėjų kolegija nutartyje aptartais motyvais konstatavo, kad draudimas nekonkuruoti ieškovo nebuvo pažeistas, šios aplinkybės nepasikeitė ir po to, kai Sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Todėl Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, ši aplinkybė nekonkuravimo draudimui konstatuoti esminės reikšmės neturi.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas priešieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš ieškovo 14 816,85 Lt nuostolių, motyvuodamas tuo, jog ieškovui pažeidus Sutartį ir neperdavus atsakovui viso užsakyto prekių kiekio, atsakovas sudarė sutartį su kitu tiekėju ir dėl kainų skirtumo patyrė nuostolių. Kaip matyti, Sutartimi šalys nustatė, kad sumokėjimas už patiektas prekes yra vykdomas pagal faktinį prekių kiekį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, patiekęs atsakovui 60, o ne 80 tonų jautienos, Sutarties sąlygų nepažeidė. Be to, atsakovas neįrodė, kad dėl ieškovo veiksmų, patiekiant ne 80 tonų, o 60 tonų bekaulės jautienos, patyrė nuostolių (CPK 178 str.). Iš byloje esančios 2006 m. kovo 22 d. sąskaitos faktūros LAS Nr. 0136010, matyti, kad ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pardavė atsakovui 20 128,4 kg jautienos už 46 502,464 EUR, t. y. po 2,511 EUR už kg (t. 4, b. l. 92-93). Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad pirko jautieną iš šios bendrovės tik todėl, kad ieškovas atsakovui pardavė ne 80 tonų, o 60 tonų jautienos. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, dėl ko buvo priverstas pirkti produkciją iš ŽŪKB „Krekenavos mėsa“.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Netenkindama apeliacinių skundų, teisėjų kolegija nepriteisia šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš apeliantų priteisia išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 88, 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Agaras“ (į. k. 154742821) ir atsakovo K. Verslovo firmos – prekybos namų ,,Transis“ (į. k. 120699092) po 5 (penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasAudronė Jarackaitė