Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovei L. P. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštą atsakovei L. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2017-06-23 buvo priimtas ieškovo I. D. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštas atsakovei L. P. Ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) vykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijęs minėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovas ne kartą žodžiu ragino buvusią savininkę L. P. išsikelti iš ieškovo įsigyto nekilnojamojo turto su visais jai priklausančiais daiktais bei išdeklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovė ieškovo raginimų nepaisė ir toliau naudojosi ieškovui priklausančiu nekilnojamu turtu. 2017-02-07 ieškovas per Šakių rajono 2-ąjį notaro biurą atsakovei išsiuntė raginimą išsikelti iki 2017-05-07, tačiau šio raginimo atsakovė taip pat nepaisė ir iki šiol nepagrįstai naudojasi ieškovo nekilnojamu turtu. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaracijos duomenis, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017-06-30. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovė buvo informuota apie jai inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 20 dienų atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovė turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) vykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra 2016-11-04 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-02-07 ieškovas per Šakių rajono 2-ąjį notaro biurą atsakovei išsiuntė raginimą išsikelti iki 2017-05-07, tačiau šio raginimo atsakovė taip pat nepaisė ir iki šiol nepagrįstai naudojasi ieškovo nekilnojamu turtu. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas šiuo metu priklauso ieškovui.

Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (CK 4.35 straipsnio 1 dalis). Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame name, į ieškovo I. D. raginimą išsikelti nereaguoja, todėl ieškovas negali tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp šalių nėra susiklostę jokių prievolinių santykių, todėl atsakovė name gyvena be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovo, kaip namo savininko, teises (CK 4.37 straipsnis). Pažeistas teises ieškovas prašo apginti iškeldinant atsakovę. Toks ieškovo reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovė iškeldintina iš ieškovo priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Be to atsakovė nesikreipė dėl gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimo ir jos nepanaikino. Atsakovei L. P. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipus į įgaliotą instituciją dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ar pakeitimo, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys naikintini teismo sprendimu.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinant ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793). Teismas sprendžia, kad dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo I. D. asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančių gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), deklaracijos duomenis.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nurodyti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos ji turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovė nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovė priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.