- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- AS-143-601-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. N. (toliau – pareiškėja) 2009 m. rugpjūčio 14 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-1126 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą ir uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas) atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymą.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūra bei didžiausias leistinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriato, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius. Ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vyriausiąja specialiste. Teigė, jog nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo atsakovas ją atleis iš pareigų, pakeis departamentus ir taip negrįžtamai pažeis jos teisėtus lūkesčius ir pagrįstus interesus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalimi pareiškėjos prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Atsižvelgęs į Valstybės tarnybos įstatymo 41 ir 43 straipsnių pareiškėjai laiduojamas garantijas bei įvertinęs, kad ginčijamame sprendime numatyta jo įsigaliojimo data – 2009 m. spalio 1 d., teismas padarė išvadą, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga. Pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį ir patenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pareiškėja nurodo, kad remiantis skundžiamu sprendimu ji nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. bus atleista iš užimamų pareigų. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, skyrimas į kitas pareigas (to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos) nėra imperatyvi atsakovo pareiga (prievolė), o tik subjektyvi diskrecija (Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d.). Patenkinus skundą, ji bus priversta bylinėtis su atsakovu dėl neteisėto atleidimo. Tai sąlygotų papildomas laiko, taip pat pinigines sąnaudas. Be to, ginčijamas sprendimas turi įtakos 700 savivaldybės administracijos darbuotojų teisėms ir interesams. Jis yra visiškai nepagrįstas jokiais viešojo administravimo specialistų argumentais ar finansų ekspertų ekonominiais skaičiavimais. Sustabdžius sprendimo galiojimą bei uždraudus atsakovui atlikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros pertvarkymą, šis nepatirs jokių finansinių nuostolių ar kitokios žalos. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginiai apie būsimą jos atleidimą iš darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra visiškai nepagrįsti. Net ir panaikinus pareiškėjos užimamą pareigybę, ji liks dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje bei užims to paties lygio ir kategorijos pareigas. Ginčijamas sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių neigiamų padarinių. Ji yra vienintelė iš visų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų bei darbuotojų, teismine tvarka skundžianti sprendimą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę Vilniaus miesto savivaldybės situaciją. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas akivaizdžiai pažeistų ne tik šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo bei proporcingumo principus, bet ir viešąjį interesą. Be to, pareiškėjai įstatymai nesuteikia teisės reikšti tokio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą ir uždrausti atsakovui atlikti juo pavestus veiksmus, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 3 – 8).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. A121-18408(3.1.29-AD4) ,,Dėl siūlymo eiti pareigas“ pareiškėjai nuo 2009 m. spalio 1 d. pasiūlyta eiti kitas pareigas. Be to, skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į sudėtingą ekonominę Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir liečia ne tik pareiškėjos, bet ir kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjos skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.