Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. N. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2018-01-10 nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir pratęstas E. N. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-07-28 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi E. N., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenos, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas skundžiama 2018-01-10 nutartimi.

Teismo posėdyje E. N. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama 2018-01-10 nutartimi teismas pagrįstai E. N. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jos skundą nėra priežasčių.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Gydytojų psichiatrų komisija 2017-12-14 priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 618 nurodė, kad stebimu laikotarpiu E. N. psichinė būsena lieka nestabili: konstatuoti protarpiniai verbalinės agresijos epizodai, kai keikia personalą, prieštarauja, pykstasi su kitomis pacientėmis. Ligonė yra neadekvačių emocijų – pokalbio metu visą laiką šypsosi, išsako santykio, nuostolio kliedėjimus, jos mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, ji nekritiška gydymosi atžvilgiu, išsako prieštaravimais grįstą nuostatą gydytis. Todėl komisija rekomendavo tęsti jos stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Komisijos išvadas bei būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamosios medicinos priemonę teismo posėdyje patvirtino ir ligoninės atstovė gydytoja A. Š., kuri papildomai nurodė, kad ligonė yra labai konfliktiška, dirgli, nekritiška, greitai supyksta, nenoriai lankė užimtumo veiklas.

Nors E. N. skunde nurodo, kad tolimesnis jos gydymas stacionare nebetikslingas ir ji gali gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl būtinumo toliau tęsti jos gydymą stacionare tomis pačiomis sąlygomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. N. yra diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nuo 2014 m. ji stebima bei gydoma stacionare, atsižvelgiant į jos psichinę būseną, kuri šiuo metu nėra pagerėjusi, jog jai stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtų nebetaikomas. Priešingai, pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad stebėjimo laikotarpiu E. N. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jos psichinė būsena išlieka nestabili, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenai, ligai, padarytai smurtinio pobūdžio baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, taip pat tai, kad kartojasi protarpiniai verbalinės agresijos epizodai, kai konfliktuoja su personalu, kitomis pacientėmis, rodo, jog E. N. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 str. 3 d. 1 p., numatančiu, kad asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitusi, teismas gali priimti nutartį pratęsti jam priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, atsižvelgęs į minėtą komisijos išvadą, kuri aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl komisijos kompetencijos ir objektyvumo nekelia, taip pat į gydymo įstaigos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, padarė teisingą išvadą, kad E. N. psichinė būklė yra tokia, dėl kurios tikslinga pratęsti jai taikomą priverčiamosios medicinos priemonę ir jos gydymą stacionare tomis pačiomis sąlygomis, ir šių priemonių taikymą pratęsė.

Taigi aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu E. N. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką jos elgesiui. Priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jai paskirti E. N., šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti 2018-01-10 teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjos 2018-01-10 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas