Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-09 · Administracinė byla Nr. AS-492-900-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
AS-492-900-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02244-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Tarptautinė statybos korporacija“
Atsakovas
Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. AS492–900/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02244-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas: panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta” išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta” išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 47-48) UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą priėmė bei netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytus argumentus nelaikė pakankamais reikalavimui užtikrinti. Teismas konstatavo, kad jeigu skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o pareiškėjui galimai atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu UAB „Pagirių Nesta“ vykdo veiklą pagal Tarnybos Įsakymu išduotą leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį, todėl padarė išvadą, kad taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra tikslinga.

II.

Pareiškėjas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruoju skundu (b. l. 53-54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį, kuria nutarta netenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta” išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodo, jog prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tam, kad ginčijama Įsakymo dalis nebūtų pradėta vykdyti, kad ginčo žemės sklype nebūtų montuojami atsakovo įrengimai, kad nebūtų atsigabenama technika, reikalinga žvyro ir smėlio telkinio eksploatavimui, kad nebūtų pradėtas žvyro ir smėlio telkinio eksploatavimas. Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „Pagirių Nesta“ nėra jokių kliūčių pradėti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių išgavimą. Teigia, kad nors dėl įrengimų, technikos, reikalingos žvyro ir smėlio telkinio eksploatavimui demontavimo, galimai atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, tačiau išgauto žvyro išteklių kiekio sugrąžinti į žvyro ir smėlio telkinį nebūtų jokios galimybės. Mano, kad yra reali grėsmė, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo sprendimas neturės jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai. Pažymi, kad byloje esanti medžiaga neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Mano, kad nėra jokios objektyvios teismo sprendimo įvykdymo rizikos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pagirių Nesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nepakeistą. Nurodo, kad pritaikius pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų ne maksimaliai užtikrintas būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymas, bet iš esmės jau būtų patenkintas pareiškėjo byloje keliamas reikalavimas. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl išskirtinių faktinių aplinkybių buvimo, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo byloje įvykdymas iš tikrųjų galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymi, kad galimas žalos atsiradimas nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarnybos Įsakymo dalies, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta” išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę atmetė, remdamasis iš esmės tuo, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą sieja su galimai kilsiančiais neigiamais padariniais, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumu.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia įrodymų ar argumentų, kurie pakankamai pagrįstų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą. Pareiškėjas iš esmės remiasi vien prielaida, kad dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo, eksploatuojant žvyro ir smėlio telkinį išgauto žvyro išteklių kiekio sugrąžinti nebūtų jokios galimybės.

Įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui patenkinus skundą dėl ginčijamo akto panaikinimo, pareiškėjui neužkertama galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėto akto, kuris būtų panaikintas, realiai patirtų žalą, ją pareiškėjas galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė