Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-248-900/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-02
Bylos Nr.
e1-248-900/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42515-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-248-900/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42515-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini)turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo artimą giminaitį – seserį, o būtent:

2023 m. lapkričio 4 d. apie 21⁴⁵ val. (duomenys neskelbtini)konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajai V. Z. į veidą ir pataikė į kairę veido pusę bei kairę ranką, po to rankomis suėmė nukentėjusiajai už galvos plaukų ir tempė, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio dilbio kairio riešo kairės plaštakos srityje, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) R. S. paaiškinimais, užfiksuotais 2023 m. lapkričio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad jis su seserimi V. Z. apie 14 m. gyvena su ja seseriai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini).

Įvykio dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 4 d. sesuo V. Z. išėjo į darbą. Pas kaltinamąjį (įtariamąjį) į namus per pietus, neprisimena tikslios valandos, atvyko draugai. Kaltinamasis (įtariamasis) su draugais namuose vartojo degtinę. Jis galėjo būti išgėręs apie 0,5 litro degtinės. Apie 21³⁰ val. iš darbo į namus grįžo sesuo. Sesuo pamatė jo draugus, vartojamą alkoholį ir supykusi pasakė draugams išeiti. Kaltinamasis (įtariamasis) supyko ant sesers, kad ši išvarė jo draugus. Per konfliktą kaltinamasis (įtariamasis) sudavė seseriai vieną smūgį kumščiu į veido sritį bei kelis kartus patempė ranka už plaukų. Suduodamas kumščiu vieną smūgį seseriai į veidą, pataikė jai į kairę ranką, kuria ji dengėsi veidą. Tokiais veiksmais sukėlė seseriai fizinį skausmą. Kaltinamojo (įtariamojo) teigimu, kai seseriai sudavė smūgį į veidą, sužalojimo jai nepadarė. Konflikto metu prie policijos pareigūnų seseriai galėjo pagrasinti, bet realiai jokių veiksmų nesiėmė ir neplanavo. Grasinančius žodžius „(duomenys neskelbtini)pasakė tik įpykęs, peilio rankoje neturėjo. Įvykį matė vienas iš kaltinamojo (įtariamojo) draugų, kitas draugas jau buvo išėjęs namo. Po kaltinamojo (įtariamojo) suduoto smūgio ir plaukų patempimo sesuo paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė kaltinamąjį ir pristatė į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Kaltinamasis (įtariamasis) buvo neblaivus, tačiau nesijautė neblaivus ir savo veiksmus suvokė. Neblaivumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi, kad smurtavo prieš seserį. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir būtų skirta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiosios V. Z. parodymais, užfiksuotais 2023 m. lapkričio 4 d. apklausos protokole, kuriame teigiama, kad su broliu gyvena apie 14 m,. Brolis dažnai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus.

Nukentėjusioji 2023 m. lapkričio 4 d. apie 21⁴⁵ val. grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini). Įėjusi pastebėjo, kad jos brolis R. (S.) vartoja alkoholinius gėrimus su draugais M. G. ir D. K.. Ji paprašė, kad vyrai išeitų iš namų, nes nori ramybės po darbo. Tai nepatiko broliui. Brolis išvadino ją necenzūriniais žodžiais, keikėsi, kodėl ji išvarė jo draugus iš namų. Konfliktas vyko svetainėje. Brolis sakė: „(duomenys neskelbtini)ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido pusę. Fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje vertina 5 balais. Vėliau brolis tempė kelis kartus. Pastarąjį fizinį skausmą vertina 3 balais dešimtbalėje sistemoje. Anot nukentėjusiosios, tai antras kartas, kai brolis su ja elgiasi agresyviai. Smurto šeimoje nėra buvę, vaikų nepilnamečių neturi. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 4 d. liudytoju apklaustas D. K. paurodė, kad R. S. yra jo draugas. Įvykio dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 4 d., dienos metu važiavo iš draugės ir susiskambino su R.. R. pakvietė jį į svečius. Žinojo, kad R. gyvena su seserimi V. (Z.). Ją taip pat pažįsta. Pas R. atvažiavo automobiliu apie 17⁰⁰ val. Nuėjo pas R., esantį (duomenys neskelbtini). Su R. dviese vartojo degtinę. R. tuo metu namuose buvo vienas. Po kiek laiko vakare pas R. netikėtai atėjo dar vienas draugas M.. M. gyvena kitame name, t. y. šalia R.. Trise vartojo alkoholį, bendravo. R. buvo neblaivus ir prigulė. Liudytojas D. K. ir M. toliau bendravo.

Apie 21³⁰ val., o gal vėliau į namus grįžo R. sesuo V.. V. šaukė, varė juos iš namų, nors jie nekėlė triukšmo. V. prašė leisti jam pabūti, kol šiek tiek išsiblaivys. Liudytojas D. K. yra neįgalus, vaikšto pasiramstydamas, kitais atvejais naudoja neįgaliojo vežimėlį. Liudytojas D. K. pasiramstydamas nuėjo. Nuo V. šauksmų atsikėlė R. ir tarp jų kilo konfliktas. Išėjęs, liudytojas D. K. matė, kad R. ir V. klūpėjo ant kelių. V. buvo atsukusi į liudytoją D. K. nugara. Jis muštynių nematė, bet pagalvojo, kad gali susimušti, todėl juos išskyrė, griūdamas tarp jų ant kelių. V. atsikėlė ir nubėgo skambinti policijai. Nematė, kad R. suduotų V.; kad ji būtų sužalota, verktų. Nežino, ar sudavė. Konflikto metu M. buvo išėjęs. Liudytojas D. K. taip pat išėjo. R. palydėjo liudytoją D. K., o po to jis dėl neįgalumo ir neblaivumo nukrito nuo laiptų. Tada paskambino M.. M. paėmė vežimėlį iš automobilio bagažinės ir parvežė liudytoją D. K. namo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 17 d. liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad R. S. yra jo draugas ir buvęs bendradarbis. Liudytojui G. G. 2023 m. lapkritį, tikslios dienos neprisimena, apie 16⁰⁰-17⁰⁰ val. paskambino D. (K.) ir pakvietė ateiti pas R.. R. gyvena su seserimi adresu (duomenys neskelbtini). Jis atėjo pas R.. Ten jau buvo D.. Visi vyrai buvo blaivūs, bet nusprendė išgerti degtinės.

Apie 21⁰⁰ val. namo grįžo R. sesuo V. (turėtų būti V.). Sesuo šaukė ant jų, liepė išeiti. Nenorėdamas konfliktų liudytojas G. G. išėjo. D. pasakė, kad dar pabus, nes jam dėl neįgalumo ir alkoholio buvo sunku paeiti. Liudytojas G. G. nežino, kas vyko, jam išėjus. Liudytojui išeinant, R. miegojo. Nematė ir negirdėjo R. ir jo sesers konflikto.

Po kažkurio laiko liudytojui G. G. paskambino D. ir pasakė, kad pargriuvo, negali grįžti namo. Liudytojas G. G. rado D. ir parvežė namo neįgaliojo vežimėliu.

Kitą dieną liudytojas G. G. iš R. sužinojo, kad, jam išėjus, įvyko konfliktas ir R. susistumdė su seserimi. R. detaliau nepasakojo. Kiek pažįsta R., tai jis visą laiką būna ramus, o isterija ištinka jo seserį.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. lapkričio 4 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2023 m. lapkričio 5 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios V. Z. kūno apžiūra. Ant nukentėjusiosios kairės pusės skruosto matyti apie 2 cm paraudimas. Daugiau ant veido srities akivaizdžių kūno sužalojimų nematyti. Apžiūrėjus galvos sritį matyti, kad plaukai sujaukti, nesušukuoti. Akivaizdžių paraudimų ar mėlynių nematyti. Apžiūrint kitas kūno vietas akivaizdžių smurto žymių nematyti.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. gruodžio 11-14 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo ir garso kamerų darytų įrašų apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. lapkričio 21 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai V. Z. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada kurioje teigiama, kad V. Z. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio dilbio-kairio riešo-kairės plaštakos srityje, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai – tiek visi, tiek kiekvienas atskirai – kvalifikuojamai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

Taip pat BIRT ataskaitų žiūrykle; policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu; nukentėjusiosios V. Z. 2023 m. lapkričio 4 d. protokolu – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, 2023 m. lapkričio 4 d. fiziškai smurtavus prieš seserį ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje per 8 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio). Pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Į atliktos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką – 1 parą. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – vaizdo įrašus – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (53 m.). Nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo nuo 1994 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d. Per paskutinius 5 m. administracine tvarka nebaustas. 1992 m. teistas už chuliganizmą; 2000 m. – už tyčinį nužudymą (buvusios sutuoktinės). Išnykus teistumui, juridiškai laikomas neteistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamasis įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje; jam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 1 p., 5 d. 4 p.).

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 4 d. 23⁰⁰ val. iki 2023 m. lapkričio 5 d. 13¹⁷ val. Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į jo atliktą laisvės apribojimo bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikomas tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninis garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas R. S. visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės apribojimo bausmę santykiu 1:2 įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką (1 parą) ir laikyti, kad jis atliko 2 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. S. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 461 straipsnio 1 dalį jis turi atvykti į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (šiuo atveju – teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo skirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti R. S., kad pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Išaiškinti R. S., kad jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė pagal Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį gali būti pakeista areštu.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninį garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti R. S., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė