Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (dėl D. V. nužudymo) laisvės atėmimu penkiolikai metų.

Priteista iš V. V. 11064,33 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 22 d., laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 02.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, apsvaigęs nuo alkoholio, smogdamas ne mažiau kaip tris kartus kirvio pentimi lovoje miegančiam ir dėl to negalinčiam pasipriešinti, t. y. esančiam bejėgiškos būklės broliui D. V. į veido dešinę pusę, padarydamas stačiakampio formos poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste - žande, dvigubą apatinio žandikaulio lūžį (dešinės pusės kaklelio, kūno tarp apačioje kairėje pirmo ir antro dantų), poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą ant kaušelio vijoklio, muštinę ausies kaušelio žaizdą, sulaužydamas kaukolės dešinės pusės smegeninės dalies kaulus (skliauto ir pamato), dėl ko fragmentiškai lūžo dešinioji piramidė ir kaulinės skeveldros įsmigo į smilkininį raumenį, sužalojo kietąjį galvos smegenų dangalą, suardė galvos smegenų žievę dešinio smegenų pusrutulio smilkininės skilties sferiniame - išoriniame paviršiuje. Išsiliejus kraujui po minkštaisiais šios projekcijos dangalais, sumušus galvos smegenis, susidarė smegenų sumušimo (kontuzijos) židinys dešinio pusrutulio smilkininėje skiltyje. Nuo smūgio į dešinės pusės momens užausį, atsirado kitos kaukolės- dešinės pusės skliauto - pamato lūžio linijos, susidarė smegenų sumušimo (kontuzijos) židinys dešinio pusrutulio momeninėje dalyje. Dėl patirtos galvos traumos, sukėlusios D. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, D. V. 2008 m. birželio 29 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiu būdu V. V. tyčia nužudė savo brolį D. V. .

Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Apeliantas skunde ginčija jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį. Jo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino kaltu, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, labai pergyveno, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, jo ir brolio tarpusavio santykius, jam yra paskirta aiškiai per griežta bausmė. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jis buvo nenuoširdus, po įvykio klaidino artimuosius, pareigūnus. Apelianto teigimu, jis įvykio dieną buvo neblaivus ir neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl duodamas parodymus ir spėliojo, kaip galėjo viskas įvykti.

Be to, apelianto nuomone, ta aplinkybė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo sąlygoti ir tai, jog jis nesuvokė savo veiksmų. Kitaip apeliantas negali paaiškinti, kodėl viskas tai įvyko. Jo teigimu, nors jo brolis dažnai girtavo, buvo stipresnis už jį ir jį ne kartą buvo primušęs, jis dėl to tikrai broliui nebūtų keršijęs, juo labiau naktį, pastarajam miegant. Todėl vienintelis, jo nuomone, galimas tokių jo veiksmų paaiškinimas, būtų proto užtemimas, girtumas.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. V. vartojo ir padarė jam mirtinus sužalojimus apeliantas. Procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuoti įrodymai, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir jų metu gauti faktiniai duomenys yra leistini įrodymai. Iš nuteistojo V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu teisėjui, specialisto išvados Nr. M538/08(03), specialisto išvados Nr. 140-(5572)-ISI-9038, įvykio vietos apžiūros ir jos papildomos apžiūros protokolų, nukentėjusiosios V. V., liudytojos M. V. parodymų gauti duomenys sujungti nuoseklia ir logiška grandine ir bendrajame bylos kontekste pagrįstai įvertinti kaip V. V. kaltės įrodymai, kurie nenuginčijamai patvirtina teismo išvadas apie apelianto kaltumą tyčia nužudžius bejėgiškos būklės savo brolį D. V. Tai reiškia, kad nuosprendis pagrįstas ne prielaidomis, o įrodymų visuma. Būtent šiais įrodymais: nuteistojo parodymais apie panaudoto fizinio smurto vietą ir pobūdį prieš D. V. (2-3 kartus kirvio pentimi sudavė miegančiam lovoje), specialisto išvadomis apie sužalojimo padarymo mechanizmą (sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau kaip tris trijų smūgius į galvos dešinę pusę), pobūdį (mirė nuo patirtos sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos traumos, kurios išdavoje lūžo kaukolės dešinės pusės kaulai skliauto ir pamato apimtyje buvo sumuštos galvos smegenys, dešinio pusrutulio smegenų žievė buvo suardyta įspaustomis lūžgalių skeveldromis, tai komplikavosi smegenų koma, kuri baigėsi mirtimi – patirta trauma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi) bei įrankį (sužalojimus galėjo patirti ir traumuojant vienu ar tuo pačiu įrankiu, tame tarpe – galimai ir stačiakampio formos, ribotą kontaktavusį paviršių turinčia kirvio pentimi (t. 1, b. l. 27-30), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apie tai, kad ant sienos prie lovos ir ant lubų matosi rudos dėmės (t. 1, b. l. 5-6), papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apie kambaryje nuo spintos paimtą nuoplovą, sodo teritorijoje rastą kirvį, ant kurio koto prie penties matosi ruda dėmė (t. 1, b. l. 7-15), daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas kirvis, paimtas iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 16), specialisto išvada Nr. 140-(5572)-ISI-9048, kurioje nurodyta, kad ant kirvio kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su D. V. genotipu, ant tampono su nuopjova rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su D. V. genotipu (t. 1, b. l. 20-21), patvirtinta teismo išvada apie V. V. kaltumą tyčia nužudžius bejėgiškos būklės (miegantį lovoje) brolį D. V. ir paneigti apelianto teiginiai, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir apie esmines aplinkybes tyrimo eigoje ir teismo posėdyje pasakojo darydamas prielaidas ar spėliodamas, nes įvykio dieną buvęs neblaivus ir dėl to neprisimena kaip viskas įvyko. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui V. V. parodė, kad tą dieną girtavo su broliu ir draugais. Namo grįžo dviese vakare ir nuėjo miegoti į atskirus kambarius. Naktį jis pabudo ir ėjo į brolio kambarį alkoholio, tačiau jis jį išvijo. Išėjo į lauką, pasiėmė kirvį, įsmeigtą į kaladę prie malkinės, sugrįžo į brolio kambarį. Šis gulėjo lovoje. Kambaryje šviesos nedegė. Brolio galva visuomet buvo prie spintos. Kirvio pentimi 2-3 kartus sudavė į tą vietą, kur buvo galva. Brolio užmušti nenorėjo, norėjo jį paauklėti, nes šis jį visuomet skriausdavo. Sudavęs smūgius, kirvį išmetė kieme palei šulinį (t. 1, b. l. 71-72, 75, 77-78). Parodymų patikrinimo vietoje metu apeliantas parodė namą, kuriame nužudė brolį, vietą kieme, iš kur paėmė kirvį, kaip šiuo kirviu trenkė D. V. į galvą, kur po to padėjo kirvį (t. 1, b. l. 79-83). Apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir teisėjui, nuoseklūs, išsamūs, iš esmės sutampantys tarpusavyje ir su specialistų išvadomis bei kita minėta bylos įrodomąja medžiaga. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas paskatino nužudyti brolį dėl asmeninių nesutarimų. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuosprendyje paaiškindamas tokį savo sprendimą: nors nuteistasis teigė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo veiksmai po nusikaltimo padarymo (klaidino artimus asmenis, nusikaltimą tiriančius pareigūnus, nesidomėjo ir nesirūpino sužalotu broliu) nerodo jo nuoširdumo. Teismų praktikoje vien kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką nepakanka, kad ši aplinkybė būtų laikoma atsakomybę lengvinančia. Reikalingas nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos, kuris kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo kaltininko požiūrį į nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, iš tikrųjų nematyti nuteistojo V. V. nuoširdaus gailėjimosi, kadangi jis negrindžiamas pozityviais veiksmais (noru išvengti sunkesnių padarinių, nuoširdžia atgaila). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę didesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas vidurkis, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo tokias aplinkybes: V. V. nuolat girtauja, už tai po nusikaltimo padarymo baustas administracine tvarka, nedirbo, jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, padarė labai sunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – brolį, pirmiau teistas (teistumas išnykęs), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Nuteistojo apeliaciniame skunde neigiamai apibūdinta nukentėjusiojo asmenybė negali sumenkinti nužudymo pavojingumo laipsnio bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų ir nuosprendyje išvardintų aplinkybių reikšmės skiriamai bausmei ir būti pagrindu sušvelninti ją. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos (BK 129 straipsnis) išvadų 12 punkte pažymėta, kad nustačius kaltininko atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių parenkama didesnė nei BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalies sankcijos vidurkis bausmė (Teismų praktikos biuletenis, Nr. 28, 333 psl.). Nagrinėjamoje byloje teismas, paskirdamas penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri tik vieneriais metais didesnė už straipsnio sankcijos vidurkį, vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nenutolo nuo teismų praktikos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos teismui priimant nuosprendį ir liktų neįvertintos, nepaaiškėjo. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas dėl jame išdėstytų motyvų netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.