Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Danske Bank ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Versola“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Versola“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje, patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka. Pareiškėjo nuomone, kreditorių susirinkimui tvirtinant bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, galimai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, jog įkeistas turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne kreditoriams nustatant kitokią nei nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje turto pardavimo ir perdavimo tvarką.

BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 nutarta BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti įkaito turėtoją Danske Bank. Pareiškėjo teigimu, toks nutarimas galimai pažeidė imperatyvias ĮBĮ nuostatas. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką tik tokiu atveju, jei nedalyvauja pirmojo kreditorių susirinkimo metu išrinktas pirmininkas.

BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 nutarta suteikti kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimą UAB „Prostinvest“ vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį. Pareiškėjo teigimu, pripažinus, kad 2012 m. gegužės 23 d. BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 3 laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas, atitinkamai turi būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4, kadangi pavedimo sutartis tarp BUAB „Prostinvest“ ir bankroto administratoriaus būtų sudaryta tinkamai tam neįgalioto asmens.

BUAB „Prostinvest“ administratorius Asociacija „Intekta“ su pareikštu skundu dėl 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 panaikinimo sutiko, dėl kitų kreditorių susirinkimo nutarimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Teisė tvirtinti arba netvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos priklauso išimtinai kreditorių susirinkimui. Tačiau kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos dėl to, kad bankroto administratorius neatliko tiesioginių savo funkcijų, įtvirtintų ĮBĮ. Bankroto administratorius neatliko 2009 metais tarp UAB „Prostinvest“ ir UAB „Indovox“ sudaryto sandorio patikrinimo, pagal kurį įmonė perleido didelės vertės nekilnojamąjį turtą – viešbutį. 2010 m. balandžio 30 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodyta, kad viešbučio pirkėjo UAB „Indovox“ 70 proc. įmonės akcijų 2009 m. įsigijo D. V., kuri yra J. M. – UAB „Prostinvest“ akcininkės marčios sesuo. Esant tokioms aplinkybėms administratorius privalėjo atlikti tokio sandorio tyrimą, tačiau to nepadarė. Tai, kad kreditorius Danske Bank yra šalis teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4021-661/2012 dėl atitinkamo nekilnojamojo turto sandorio pripažinimo negaliojančiu, nereiškia, kad bankroto administratorius neprivalo savo veiklos ataskaitoje pateikti kitiems kreditoriams informacijos apie šią bylą bei tuo pačiu pateikti savo išvadas.2010 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimui pateikta ataskaita buvo patvirtinta tuo metu pagrindinės kreditorės J. M., kuri yra BUAB „Prostinvest“ akcininkė, balsais. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kreditoriai, patvirtinę bankroto administratoriaus ataskaitą dėl sandorių tyrimo, nebegali pareikalauti atnaujinti šį tyrimą ar jį papildyti. BUAB „Prostinvest“ jokio kito turto, išskyrus įkeistą Danske Bank naudai neturi, todėl kreditoriai ir bankroto administratorius privalo dėti visas pastangas susigrąžinti galimai neteisėtai perleistą vertingą turtą. Kreditorius „UAB Danske lizingas“ per teismo nustatytą terminą pateikė savo finansinį reikalavimą bankroto administratoriui, tačiau iki šiol bankroto administratorius nepateikė jo teismui tvirtinti, taip pat neginčijo šio reikalavimo teisme, o tai yra šiurkštus ĮBĮ normų pažeidimas.BUAB „Prostinvest“ bankroto byla tęsiasi jau 2 metus, tačiau iki šiol nepradėtas pardavinėti įmonės turtas ir už tai didžiąja dalimi atsakingas įmonės administratorius, kuris atvirai palaiko įmonės akcininkus.

BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta bendrovės turto pardavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad parduodamo turto vertės nustatymas priklauso tik kreditorių kompetencijai. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Administratoriaus vykdoma bankrutuojančios įmonės turto valdymo veikla apima įmonei priklausančio turto pardavimo organizavimą ir jo pardavimą ar perdavimą kreditoriams. Nė vienas kitas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu numatyta įstatymo. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne kreditoriams nustatant kitokią nei nustato ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje turto perdavimo ir pardavimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas bei dėl kitų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pareiškėjo prašymas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Byloje nustatyta, kad BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 nepatvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, be to, kreditorių susirinkimas papildomai įpareigojo bankroto administratorių papildyti bankroto administratoriaus ataskaitą papildomais duomenimis: 1) atlikti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio tyrimą ir pateikti išvadas dėl šio sandorio atitikimo įmonės bei kreditorių interesams; 2) pateikti informaciją dėl UAB „Danske lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 patvirtinta įmonės turto pardavimo tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 nutarta BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti įkaito turėtoją Danske Bank. Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 nutarta suteikti kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimą UAB „Prostinvest“ vardu sudaryti su bankroto administratoriumi pavedimo sutartį. Pareiškėjas UAB „Versola“ pateikė skundą, prašydamas panaikinti BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 1, 2, 3, 4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino 2012 m. gegužės 23 d. BUAB „Prostinvest“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr.1, kuria nepatvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita bei patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą. Dėl minėtos teismo nutarties apeliantas Danske Bank pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Versola“ skundą atmesti. Apeliantas UAB „Versola“ dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas Danske Bank atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog teisė tvirtinti arba netvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos priklauso išimtinai kreditorių susirinkimui. Tačiau kreditorių susirinkimas nepatvirtino administratoriaus veiklos ataskaitos dėl to, kad bankroto administratorius neatliko tiesioginių savo funkcijų, įtvirtintų ĮBĮ. Taip pat bankroto administratorius neatliko 2009 metais tarp UAB „Prostinvest“ ir UAB „Indovox“ sudaryto sandorio patikrinimo, pagal kurį įmonė perleido didelės vertės nekilnojamąjį turtą – viešbutį. Esant tokioms aplinkybėms administratorius privalėjo atlikti tokio sandorio tyrimą, tačiau to nepadarė.

Su tokiais apelianto Danske Bank atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

ĮBĮ 23 straipsnyje yra įtvirtintos kreditorių susirinkimo teisės, tame tarpe ir teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. IBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkte numatyta, kad administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija. Taigi administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010).

Nagrinėjamu atveju BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 nepatvirtino administratoriaus ataskaitos bei įpareigojo bankroto administratorių papildyti bankroto administratoriaus ataskaitą papildomais duomenimis. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog bankroto administratorius neatliko savo pareigų ir nepatikrino 2009 metais tarp UAB „Prostinvest“ ir UAB „Indovox“ sudaryto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio patikrinimo, pagal kurį įmonė perleido didelės vertės nekilnojamąjį turtą – viešbutį. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tyrimas bei patikrinimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio buvo atliktas dar 2010 m. rugsėjo 3 d., kuomet bankroto administratorius kreditorių susirinkimui pateikė savo ataskaitą, kurioje buvo pasisakyta ir dėl 2009 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio. Minėta ataskaita ir buvo patvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimu. Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4021-661/2012 pagal ieškovo Danske Bank ieškinį atsakovams BUAB „Prostinvest“ ir UAB „Indovox“ dėl 2009 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo buvo atlikta nekilnojamojo turto sandorio kainos ekspertizė, kuri patvirtino, kad minėto turto rinkos vertė 2009 m. balandžio 3 d. buvo 2 465 000 Lt, tuo tarpu turtas buvo parduotas už 2 233 600 Lt. Ekspertas, minėtoje byloje atlikęs nekilnojamojo turto sandorio kainos ekspertizę, patvirtino, kad ginčijamas sandoris atitiko rinkos vertę. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėtoje byloje bankroto administratorius pateikė išsamius paaiškinimus dėl atlikto sandorio aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo Danske Bank ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriu negaliojančiu atmetė ir konstatavo, jog sandoris yra teisėtas bei atitinkantis bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „Prostinvest“ buvo nesąžiningas, kadangi nekilnojamasis turtas buvo parduotas už realią rinkos kainą, įmonės turtas nebuvo sumažintas, atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, nebuvo apribota atsakovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Taigi tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtino apelianto siekiamo patikrinti nekilnojo turto pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sandorio pripažinimo negaliojančiu siekė pats apeliantas Danske Bank. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tas aplinkybes, jog bankroto administratorius neatliko jam priklausomų atlikti veiksmų, t. y., patikrinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius.

Apeliantas Danske Bank atskirajame skunde taip pat teigia, jog 2010 m. rugsėjo 3 d. ataskaita buvo patvirtinta tuo metu pagrindinės kreditorės J. M., kuri yra BUAB „Prostinvest“ akcininkė, balsais. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad J. M. buvo UAB „Prostinvest“ akcininkė nuo 1999 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. kovo 4 d. Nuo 2009 m. kovo 4. bendrovės vieninteliu akcininku buvo UAB „Versola“, todėl apelianto Danske Bank teiginiai dėl to, jog J. M. tiek 2009 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu, tiek 2010 m. rugsėjo 3 d. administratoriaus ataskaitos tvirtinimo metu buvo UAB „Prostinvest“ akcininkė atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Apelianto Danske Bank atskirojo skundo argumentus dėl UAB „DNB lizingas“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pažeidimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog administratorius gavo UAB „Danske lizingas“ prašymą dėl 265 358,36 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau su šiuo reikalavimu nesutiko, kadangi UAB „Danske lizingas“ nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog turtas pagal lizingo sutartį grąžintas UAB „Danske lizingas“ nei, kad nėra lizinguojamas, parduotas ar kitaip perleistas trečiajam asmeniui ir už kokią kainą. Bankroto administratorius paprašė pateikti trūkstamus duomenis ir dokumentus, tačiau UAB „Danske lizingas“ administratoriui trūkstamų duomenų nepateikė. Taigi nagrinėjamu atveju pats UAB „Danske lizingas“ nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdamas, kad jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje. Priešingų duomenų, patvirtinančių apie tai, kad bankroto administratorius neatliko jam pagal ĮBĮ nustatytų atlikti veiksmų, apeliantas Danske Bank nepateikė (CPK 178 str.).

Apelianto Danske Bank atskirojo skundo argumentus, susijusius su BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus galimu šališkumu ar palankumu bankrutuojančios įmonės akcininkams, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus bei neįrodytus. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju apeliantui Danske Bank kilus abejonėms dėl bankroto administratoriaus galimo šališkumo, apeliantas Danske Bank galėtų inicijuoti bankroto administratoriaus pakeitimo kitu klausimo nagrinėjimą (ĮBĮ 23 str. 13 p.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto Danske Bank atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Apeliantas UAB „Versola“ atskiruoju skundu iš esmės ginčija tik BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, nurodydamas, jog parduodamo turto vertės nustatymas priklauso ne kreditorių, bet bankroto administratoriaus kompetencijai. Be to, įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne kreditoriams nustatant kitokią nei nustato ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje turto perdavimo ir pardavimo tvarką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su apelianto UAB „Versola“ atskirajame skunde dėstomomis mintimis dėl administratoriaus funkcijų ir jo reikšmės bankroto procese, tačiau teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja, jog parduodamo turto vertės nustatymas priklauso ne kreditorių, bet bankroto administratoriaus kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įmonės kreditorių susirinkimas be kitų jo kompetencijai priskirtų klausimų turi teisę nustatyti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo, taip pat įkeisto turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, kurie jį realizuoja, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 nustatyta nekilnojamojo turto įvertinimo tvarka nesuponuoja padaryti išvados, jog bankrutuojančios įmonės nekilnojamasis turtas bus parduotas ne IBĮ 33 straipsnio ir minėto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėtu nutarimu nustatyta kito turto, t. y. ne nekilnojamojo turto, pardavimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus aukščiau nurodytus apelianto UAB „Versola“ atskirojo skundo argumentus.

Kiti apelianto UAB „Versola“ atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nepateikti argumentai dėl BUAB „Prostinvest“ 2012 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 3, Nr. 4 neteisėtumo bei nepagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskiruoliuos skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.