Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau - Institucija) atstovui M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 45 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2013-02-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49AT-19, kuriame nurodyta, kad 2013-01-15 atlikus pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą bei surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-8, nustatyta, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas yra užėmęs valstybinę žemę, kurioje stovi tvora, juosianti minėtąjį sklypą šiaurinėje bei vakarinėje pusėje ir taip praplečianti jo ribas. Savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės plotas yra 467 m². E. S. po 2012-10-08 įpareigojimo Nr. 49SFN-(14.49.104)-2043 nepašalino pažeidimų, nustatytų 2012-09-27 aktu Nr. 01-49-170. Vengdamas pašalinti tvorą, esančią valstybinėje žemėje, jis padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 2 d..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis nusipirko žemės sklypą su namu ir tvora. Sklypo forma buvo ir yra tokia pati kaip ir inventorinėje byloje. Gyveno ir ilgą laiką neįtarė, kad tas sklypas yra didesnis. Jis pirko žemės sklypą su pastatu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo 15 arų žemės sklypas. Faktinis sklypo dydis yra apie 20 arų. Apie tai sužinojo 2012 m. sausio mėn. ir iš karto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, iš kurios gavo teigiamą atsakymą, kad gali išsiplėsti išsipirkęs savo sklypą. Gegužės mėnesį savivaldybė kreipėsi į žemėtvarką. Jis atidavė visus brėžinius ir dokumentus, todėl tos tvoros turėjo būti žinomos iki patikrinimo. Jis sklypą pirko su namu ir tvora. Jiems buvo pateikta ir inventorinė knyga, kur matyti, kad tvora ten stovi jau 2004 m., nes nuotraukos yra datuotos. Pagal kadastrinius duomenis jo viršyto sklypo ribos eina į šiaurės vakarus ir pietvakarius. Jo noras viską susitvarkyti teisėtais būdais susidūrė su problemomis. Jis pradėjo gauti aktus ir pranešimus dėl to, ko nėra padaręs. Kai sklypą pirko 2006 m., tvora jau stovėjo taip, kaip ji stovi dabar. Jis sklypą pirko iš UAB „Vilniaus dobilas“. Paskui jis kreipėsi į juos, kad jie viską paaiškintų, nes pirkimo-pardavimo sutartyje garantavo, kad su sklypu ir namu viskas yra tvarkoje. Iš UAB „Vilniaus dobilas“ gavo atsakymą, kad jie pirko pradėtą statyti namą, tvora jau buvo, namą pirko dar iš vieno savininko. Raštas yra pridėtas prie bylos. Kai jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės dalies nusipirkimo, jų atsakymas buvo teigiamas. Tas atsakymas yra byloje. 2012-08-10 dar gavo atsakymą iš Vilniaus miesto skyriaus, tačiau šis sprendimas jų netenkino, todėl dar kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo peržiūrėjimo. 2013-02-19 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kad leistų nusipirkti dalį žemės.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atstovė Rasa Rožanskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po akto surašymo Nacionalinei žemės tarnybai 2012-09-12 buvo paduotas skundas pagal išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarką. Buvo skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus raštas. Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2012-09-10 iki 2012-12-27 nagrinėjo tą klausimą ir jį išsprendė: atsisakė suteikti E. S. galimybę įsigyti ne aukciono tvarka tą žemės sklypą, dėl to, kad žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Šalia to sklypo yra suprojektuoti pravažiavimo keliai. Ginčas tame, kad savivaldybės suprojektuoti pravažiavimo keliai yra kitokie, negu žemėtvarkos projektuose suprojektuoti keliai. Savivaldybė vadovaujasi savo rekomenduojamomis gatvių linijomis. Nuo tvoros į šiaurės vakarus yra projektinis kelias. Nuo tvoros, kuri yra į šiaurės vakarus iki kelio, negalima suprojektuoti žemės sklypo, nes ten yra kelias, komunikacija. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas 2013-02-19, bylos Nr. 1-2239-562/2013. Skundaus šiuo metu yra išnagrinėtas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, E. S. padavė naują prašymą dėl laisvos valstybinės žemės išsipirkimo.

Institucijos atstovas M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisė pažeidimo protokolą palaiko. 2012-09-18 iš fizinio asmens A. V. buvo gautas prašymas patikrinti žemės sklypus. A. V. buvo pretendentas į atkuriamas nuosavybės teises į žemę. Patikrinimo metu 2012-09-27 vyr. specialistas Z. V. nustatė, kad yra užimta valstybinė žemė, t.y. 467 m². Specialistas Z. V. naudodamasis geodezine matavimo įranga, prijungęs prie palydovų pamatuoja sklypų ribas, t.y. visas tvorų kraštines ir kampus. Paskui grįžęs į kabinetą visus duomenis sukelia į kompiuterį ir juos sulygina su Registrų centro duomenimis. Registrų centro duomenys yra teisingi tol, kol jie nėra nuginčyti. Registrų centre duomenys to žemės sklypo buvo įregistruoti 2006-02-15. Fiksuojant nuosavybės teisę 2006-02-02 buvo nustatytos ribos, t.y. 15 arų. Specialistas Z. V. buvo nustatęs, kad papildomai žemės sklypas buvo praplėstas apie 5 arus. Pats žemės praplėtimo faktas nenustatytas ir nežinomas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užimta valstybinė žemė. Tai laikoma trunkamojo pobūdžio pažeidimu ir tokie pažeidimai fiksuojami nuo paaiškėjimo dienos. Paaiškėjimo diena yra nuo patikrinimo dienos. 2012-10-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius išsiuntė raštą Nr. 49SFN (14.49.104.)-2043 kuriame buvo informuota, jog E. S. yra užėmęs valstybinę žemę ir atsižvelgiant į tai, jis iki 2012-12-01 yra įpareigojamas patraukti tvorą. Priešingu atveju, t.y. nepašalinus pažeidimo, vadovaujantis LR ATPK 45 str., bus surašytas protokolas. Praėjus nurodytam terminui specialistas Z. V. pakartotinai nuvyko į vietą ir 2013-01-15 Nr. 49ŽN-8 aktu konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini) pažeidimas nepašalintas. Sklypo adresas vienur yra rašomas Tiškevičiaus g., kitur – T. Zano g., Vilnius. Pagal Registrų centro duomenis, ta vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Jie vadovaujasi Registrų centro duomenis. Jam yra žinoma, kad 2012-05-18 skyriuje yra gautas Miesto plėtros departamento raštas „Dėl sklypų didinimo ne daugiau 6 a. laisvoje valstybinėje žemėje“, tačiau jo eigos nežino. Patikrinimas yra atliktas tuo metu, kai nebuvo nei prijungti, nei padidinti žemės sklypai. Archyvinėje byloje joks sprendimas nebuvo rastas. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kada tvora buvo pastatyta. Institucijos atstovas taip pat paaiškino, kad yra šiokie tokie neatitikimai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesusitaria su Žemės tarnyba dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Nuosavybės teisės atkūrimas įvykdomas ir sklypai grąžinami asmenims pagal savivaldybės suformuotus žemės sklypus, todėl nemanytina, kad gali prieštarauti vieni kitiems, t.y. tiek savivaldybės, tiek žemės tarnybos atsakymas. Jeigu sklypas yra suformuotas atkūrimui būtent savivaldybės, tai Nacionalinė žemės tarnyba jų piliečiams negrąžins, kuriems yra atkuriama nuosavybės teisė.

LR ATPK 45 str. 2 d. inter alia numato, jog atsakomybę užtraukia savavališkas valstybinės žemės užėmimas, padarytas asmens bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl LR ATPK 45 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus rašto „Dėl informacijos“ Nr. 49SFN-(14.49.104)-2043 nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. buvo informuotas, jog 2012-09-27 buvo atliktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai užėmę valstybinę žemę (schemoje vakarinėje ir šiaurinėje dalyje), kuri aptverta tvora, užimtas žemės plotas apie 467 m². Tuo pačiu raštu E. S. įpareigotas iki 2012-12-01 patraukti tvorą, jam išaiškinta, jog nepašalinus pažeidimo bus surašytas protokolas pagal LR ATPK 45 str., nurodyta, kokia atsakomybė numatyta LR ATPK 45 str. sankcijoje (b.l. 7-8). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-01-15 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-8 nustatyta, kad pakartotinai patikrinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidimai nepašalinti, sklypo savininkai užėmę valstybinę žemę, kuri aptverta tvora, užimamos valstybinės žemės plotas apie 467 m² (b.l. 14). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, savininkai yra E. S. ir G. S., nuosavybė įgyta pagal 2006-02-01 pirkimo – pardavimo sutartį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypą pirko su namu ir tvora, žemės sklypo plotas buvo 15 arų. Apie tai, kad faktinis sklypo dydis yra 20 arų sužinojo 2012 m. sausio mėnesį ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, dėl žemės sklypo išplėtimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-30524 (2.14.1.12-MP8) buvo informuotas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjusi prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nustatė, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvoką bei kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 11). 2012-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-355 administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. buvo informuotas, jog neprieštaraujama, kad žemės sklypo plotas būtų padidintas 170 m² iš šiaurės vakarinės žemės sklypo pusės laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau žemės sklypo didinimui iš pietvakarinės pusės, sutikimas nebuvo išduotas, nes toje teritorijoje yra patvirtintas tos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suformuoti sklypai grąžinti natūra (b.l. 10). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė skundą dėl minėto Vilniaus miesto skyriaus rašto Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2012-12-27 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-106 panaikino Vilniaus miesto skyriaus raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-355 priimtą sprendimą dalyje dėl sutikimo išdavimo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 170 m² iš šiaurės vakarinės žemės sklypo pusės, kadangi pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas tiek nuo žemės sklypo pietvakarinės pusės, tiek nuo šiaurinės vakarinės pusės ribojasi su valstybine žeme, be to, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos (b.l. 41-49). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei 2013-12-16 sprendime (įsiteisėjusiame 2013-12-31) nurodė, kad Vilniaus miesto skyrius ir Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai nedavė sutikimo dėl žemės sklypo padidinimo, nes prašomas žemės plotas neatitiko įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Tačiau teismas pažymėjo, kad dėl pasikeitusios faktinės situacijos (teisminio nagrinėjimo metu Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto skyriaus atstovė paaiškino, kad esanti situacija iš esmės yra pasikeitusi, tai yra pareiškėjo E. S. prašomas žemės sklypo padidinimas būtų įmanomas, nes atkūrus nuosavybės teises ir grąžinus natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pareiškėjo E. S. prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką) pareiškėjas E. S. turi teisę inicijuoti administracinę procedūrą iš naujo (b.l 116-123). Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų duomenų nustatyta, kad E. S. 2013-12-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui pateikė pakartotinį prašymą dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 124).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje praktikoje aiškindamas „užėmimo“ sąvoką LR ATPK 45 str. prasme yra nurodęs, jog svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N556-1212/2008, N62-1294/2011 ir kt.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. yra užėmęs ir naudoja valstybinę žemę, kurioje stovi tvora, juosianti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą šiaurinėje bei vakarinėje pusėje ir taip praplečia jo ribas, būdamas įpareigotas patraukti tvorą nuo valstybinės žemės, jis pažeidimo nepašalino.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. iki pirminio patikrinimo ėmėsi veiksmų, kad jo neteisėtai naudojamos valstybinės žemės plotas būtų prijungtas prie jam nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo, po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakartotinai kreipėsi dėl žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje. Be to, skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (byloje nėra duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka, asmuo dirba), į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., protingumo ir teisingumo principais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina švelnesnė nuobauda nei numatyta LR ATPK 45 str. 2 d. sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 23 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

pripažinti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.