Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
1A-668-397/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16299-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Antanas Danielius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-668-397/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16299-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimčiai) parų arešto. Taikyta BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant A. B. 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

BK 68 straipsnio pagrindu A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos t.y. nuo 2019 m. balandžio 23 d.

BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu nuspręsta, išieškoti iš A. B. konfiskuotino turto - automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 990 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2019 m. balandžio 21 d. apie 01.10 val.,(duomenys neskelbtini)., prie namo pažymėto Nr. 15, (duomenys neskelbtini) mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Audi A4" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis P. Ž. patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest 7510 ARFM-0064 Nr. 0852016, 2019 m. balandžio 21 d. 01:13 val. nustatė 1,62 ‰ girtumą, o 2019 m. balandžio 21 d. 01:34 val. nustatė 1,68 ‰ girtumą.

2. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu konstatavo, jog A. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, rašytiniais įrodymais, neabejotinai yra nustatyta, jog jis 2019 m. balandžio 21 d., suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės girtumas. Veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašė, pakeisti 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo (Marijampolės rūmai) nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę pakeičiant bausmės rūšį bei paskirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde nurodė, jog kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl šio savo poelgio. Nuteistasis neginčija jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio, tik mano, jog teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į kai kurias, jo manymu, svarbias aplinkybes ir nepagrįstai paskyrė tiek itin griežtą bausmę, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurios visiškai neatitinka BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio nuostatų.

3.2. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išsakyta teismo pozicija, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. B. turi būti paskirta bausmė, susijusi su jo izoliavimu ir, kad kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Nuteistojo manymu, už padarytą nusikaltimą jam turėtų būti skirta bauda, ką numato ir BK 281¹ straipsnio sankcija. Arešto bausmės paskyrimas jam sukeltų itin neigiamas pasekmes, kas prieštarautų Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatoms ir neatitiktų bausmės paskirties. Šiuo metu nuteistasis dirba, gauna pastovias apie 600 Eur per mėnesį pajamas ir tai yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad dėl arešto bausmės atlikimo nuteistasis bus atleistas iš darbo dėl ko netektų pajamų, o susirasti kitą darbą jam itin sunku, atsižvelgiant į tai, kad kurį laiką jis neturės teisės vairuoti transporto priemones.

3.3. Nuteistojo įsitikinimu, ir baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas jam paskirta itin ilgam laikotarpiui, t.y. trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas netgi viršija vidurkį, todėl akivaizdžiai yra per ilgas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone trejiems metams, tačiau teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jau nurodyta, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Nuteistasis dėl nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo savo kaltės neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. arešto bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kaip matyti, spręsdamas A. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgė į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, ir norint taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamojo asmenybę - dirbantis, baustas administracine tvarka. Teismas vertindamas A. B. asmenines savybes, atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą ir jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė už tai, kad jis vairuodamas neblaivus pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Visos šios aukščiau aptartos aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad A. B. yra linkęs nusikalsti, nerodantis noro pasitaisyti, pavojingas visuomenei asmuo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirta bausmė susijusi su jo izoliavimu, kadangi kitos rūšies bausmė būtų aiškiai per švelni. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė jam arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis).

8. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog arešto bausmės paskyrimas prieštarautų Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatoms ir neatitiktų bausmės paskirties, nes jam sukeltų itin neigiamas pasekmes, kadangi dėl arešto bausmės atlikimo nuteistasis bus atleistas iš darbo dėl ko neteks pajamų, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. B. kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe ir už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skyrė arešto bausmę, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama bausmė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. B. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad darbas yra jo pragyvenimo šaltinis ir, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamos veikos darymo, jis įvykio dieną su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, po to važiavo susitikti su kitais draugais, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą. Apygardos teismo vertinimu, asmuo norėdamas išlaikyti darbą, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnę bausmę.

10. Skirdamas nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. B. buvo nustatytas neblaivumas, kuris neženkliai viršijo baudžiamojo įstatymo numatytą ribą, tokio pobūdžio veiką yra padaręs ir anksčiau, nusikaltimą jis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nusikalstama veika kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus ir visus A. B. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų terminui yra proporcingas. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nusprendęs nustatyti trejų metų teisės vairuoti atėmimo terminą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šią baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas A. B. teisę vairuoti transporto priemones atimant trejiems metams (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos t.y. nuo 2019 m. balandžio 23 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas