Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriaus specialistų 2011-06-08 patikrinimo metu nustatyta, kad D. K. būnant D. K. individualios įmonės, įm. kodas (duomenys neskelbtini), vadove, kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) r., rasta dirbanti B. J., kuri patikrinimo metu atspausdino elektroninio kasos aparato „X” ataskaitą ir suskaičiavo pinigus kasoje. Rašytinė darbo sutartis su B. J. nebuvo sudaryta. Be to, D. K., būdama individualios įmonės vadove, ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimais, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, to neužtikrino. Įmonės kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) r., prekybiniame plote esančiame šaldytuve, rasti mėsos gaminiai be įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Ten tuo metu dirbusios B. J. teigimu mėsos gaminiai buvo įsigyti kitoje parduotuvėje ir skirti pardavimui (rasta mėsos gaminių 5,366 kg už 85,04 Lt), t.y. buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. l d. reikalavimai, kurie nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, t.y. buvo pažeistos buhalterinės apskaitos ūkinių operacijų apskaitos taisyklės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėja ginčija tik padarytą pažeidimą pagal ATPK 41³ str. 1 d. (nelegalus darbas), o padaryto pažeidimo pagal ATPK 173¹ str. 1 d. (buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas) ji neginčija. Taip pat pažeidėja mano, kad jos atžvilgiu gali būti taikomas ATPK 30¹ str. 1 d. ir jai gali būti švelninama paskirta nuobauda arba visai ji neskiriama. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, sutikti su apeliantės skundo motyvais negalima.

DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal ATPK 41³ str. 1 d. atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį.

Iš administracinės teisės pažeidimo protokolo ir operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, kad 2011-06-08 (patikrinimo metu) darbo sutartis su B. J. nebuvo sudaryta. To fakto neneigia ir pati pažeidėja D. K.. Taip pat ji patvirtino ir tai, kad susitarta dėl atlygio už darbą su B. J. nebuvo. Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243, 17 p. nurodyta, kad apie priimtą į darbą asmenį pranešimą VSDFV skyriui privaloma pateikti apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Tokio paranešimo D. K. VSDFV skyriui apie B. J. 2011-06-08 nepateikė. Pažymima, kad D. K., būdama savo individualios įmonės vadove, privalėjo pasirūpinti, kad apie į darbą priimtą darbuotoją būtų laiku pranešta VSDFV skyriui, taip pat leisti jai dirbti tik pasirašius darbo sutartį ir įteikus jai antrą sutarties egzempliorių, bei išdavus jos tapatybę patvirtinantį dokumentą (DK 99 str. 3 d.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad D. K., būdamas D. K. individualios įmonės vadove, padarė ir administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kuriuose pažeidėja nurodo, jog B. J. paprašė, o ši sutiko neatlygintinai ir geranoriškai pusdienį (kol pažeidėja nuveš savo močiutę pas gydytojus) padirbėti pas D. K., kas nelaikoma, kad tarp jų buvo susidarę darbo teisiniai santykiai bei tai, kad nebuvo nustatinėjamas susitarimas dėl darbo užmokesčio, atmetami kaip nepagrįsti.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą ar visai jos neskirti. Skirdamas nuobaudas už D. K. padarytus pažeidimus, apylinkės teismas jau atsižvelgė į tai, kad pažeidėja pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat teismas jau įvertino, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į pažeidėjos sunkią turtinę padėtį bei tai, kad nelegaliai dirbęs asmuo šiuo metu jau įdarbintas D. K. įmonėje. Todėl apylinkės teismas už kiekvieną iš padarytų pažeidimų paskyrė ir taip pakankamai švelnias nuobaudas, kurios tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra minimalios. Atitinkamai teismas paskyrė ne per griežtą ir subendrintą nuobaudą. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad D. K. neturi nuobaudų, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, ji išlaiko du vaikus, kurių vienas yra nepilnametis nėra ypatingai jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjai atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skundžiamas nutarimas yra teisingas, todėl naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.