Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens T. K. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gruodžio 30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-13177-2024 T. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėn. ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėn. už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 6 d. 23.39 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivus, nustatytas 1,38 prom. girtumas.

Teismo posėdyje T. K. paaiškino, kad 2025 m. sausio 6 d., naktį vairavo transporto priemonę neblaivus. Prižiūrėjo sergančią močiutę O. K., kuriai tą dieną labai pablogėjo sveikata. Jai atrodo, kad tai ne jos namai ir ji bėga iš namų. Vakare išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Bet 22 val. močiutei užėjo priepuolis, ji pradėjo plėšyti langus, bėgti iš namų, grąsino, kad jeigu neišleis iš namų – eis žudytis. Iškvietė greitąją. Kai atvyko greitoji, nuėjo atidaryti vartų, kad įleisti, o atėjus į namus močiutė jau buvo pabėgusi. Su greitosios darbuotojos pradėjo jos ieškoti. Paieška vyko valandą laiko. Jis ėjo pėsčias per laukus ieškodamas močiutės, o greitosios pagalbos darbuotojai važiavo mašina. Paieška buvo nesėkminga. Labai išsigando kad jos neranda, nes už ją atsakingas. Pagalvojo, kad reikia pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini) kaimo, sėdo į mašiną ir važiavo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Nerado jos, grįžo į kiemą, rado atvykusius pareigūnus. Jie pasakė, kad močiutę rado pasislėpusią už malkų. Pareigūnai priėjo ir pasakė, kad jis išgėręs. Pripažino, kad buvo išgėręs. Yra nekaltas, tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kai žmonių gyvybė buvo svarbesnė. Prašo atleisti nuo administracinės atsakomybės arba kiek įmanoma sušvelninti nuobaudą. Turi mamą, kuri serga (duomenys neskelbtini), reikia vežti pas gydytojus, tėvas viena akimi apako, jį taip pat reikia vežti operacijai. Pats yra (duomenys neskelbtini) nuo vaikystės, nedirbantis, pragyvena iš 300 Eur pašalpos. Prašo sumažinti baudą, nes sunku būtų ją sumokėti. Pripažįsta kaltę dėl pažeidimo, bet buvo strese, išsigandęs, nes reikėjo ieškoti močiutės. Prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Visi surinkti įrodymai – paties T. K. paaiškinimas teismo posėdyje, tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 10), neblaivumo nustatymo akto duomenys (b. l. 42) AN protokolas (b. l. 11-12 ), patvirtina, kad AN protokole nurodytu laiku ir vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad T. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas lengvas 1,36 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis.

Šie įrodymai patikimai patvirtina, kad T. K. vairavo automobilį esant 1,36 promilių girtumui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 422 straipsnio 5 dalį ir skundą padavusiam asmeniui to neginčijant teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Už šį nusižengimą T. K. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės privalomas skirti (ANK 422 straipsnio 6 dalis) teisės vairuoti atėmimas su papildomu apribojimu vairuojant (ANK 31¹ straipsnis).

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad T. K., N. K., J. K. ir O. K. yra asmenys su (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš 2024-12-07 Šiaulių AVPK Joniškio r. PK tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), iš namų išėjo senyvo amžiaus moteris; suradus dingusią moterį bei bendraujant su GMP medikais, į kiemą įvažiavo įvykio pranešėjas T. K., kuris pasirodė neblaivus. T. K. paaiškino, kad buvo išgėręs alaus, važiavo ieškoti savo močiutės; buvo nustatytas girtumas (b. l. 10). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad O. K. 2020-05-21 sprendimu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17). Administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 39-41). T. K. nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrąsias eismo dalyvių elgesio taisykles ir suformuotą teismų praktiką asmuo, prieš padarydamas tyčinį, itin pavojingą eismo saugumui KET pažeidimą (kokiu laikomas vairavimas esant neblaiviam ir tik už tokius yra numatytas privalomas teisės vairuoti atėmimas), privalo numatyti galimas pasekmes (tame tarpe – neigiamas sankcijas) ir prisiimti atsakomybę dėl jų. Aplinkybės, siejamos su poreikiu vairuoti transporto priemones, jo paties ar artimų asmenų šeimyninė padėtis, sveikatos būklė ir kitos panašios aplinkybės, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tokiose bylose savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išimtinai švelnios, atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios (šiuo atveju – trumpesnės nei minimalios trukmės) privalomos sankcijos skyrimą ar net jos neskyrimą. Tokios lengvatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant tai patvirtinančių aplinkybių visumai.

ANK 16 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; gresiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus; pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Nagrinėjamu atveju situacija, kai T. K. močiutė galimai išėjusi iš kiemo pasiklydo, galėjo ir turėjo būti sprendžiama kitais būdais, pvz.: pasikviečiant kaimynus ar giminaičius, iškviečiant policiją, pasitelkiant į pagalbą atvykusius greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir pan., tačiau ne pačiam, būnant neblaiviam, vairuojant transporto priemonę ir taip keliant pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepasirinko tinkamo problemos sprendimo būdo ir varianto. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti, jog T. K. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas sutinka su institucijos vertinimu, kad T. K. nurodomos kaip reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės (aptartos aukščiau) kiekviena atskirai nėra išskirtinės, savaime sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (teisė vairuoti reikalinga visiems be išimties vairuotojams, daugelis žmonių turi garbaus amžiaus ar sveikatos problemų turinčių giminaičių ir pan.). Tačiau byloje esantys duomenys ir jų visuma patvirtina, kad T. K. metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, turintis sveikatos problemų (yra asmuo (duomenys neskelbtini)), nedirbantis, padedantis savo tėvams. Taip pat atsižvelgiama į nusižengimo padarymo aplinkybes, t. y., kad turinti sveikatos problemų T. K. močiutė, kaip manė pats T. K., išėjo ir galėjo pasiklysti, jos ieškojo name, sodybos teritorijoje, bet nerado, tikėtina, kad jis išsigando, patyrė stresą ir didelį nerimą dėl močiutės sveikatos ir gyvybės, todėl priėmė netinkamą sprendimą pačiam važiuoti ieškoti močiutės. Šis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingas pareiškėjo elgesys, kas rodo, jog pareiškėjas neketino piktybiškai pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimų. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgus į teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. K. sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą (labiau prevenciniais tikslais, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti pakankamai didelio dydžio bauda, trumpalaikiu teisės vairuoti atėmimu ir vairavimo ribojimu su antialkoholiniu užraktu - ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės negalima, nes tai tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenei sudarytų galimo nebaudžiamumo įvaizdį ir aiškiai neatitiktų nuobaudai už vairavimą neblaiviam keliamų tikslų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Dėl tų pačių motyvų teismas laiko negalimu papildomai trumpinti ir ribojimo vairuoti be antialkoholinio užrakto terminą, nes bendra sankcija, susijusi su vairavimo ribojimais, tokią veiką padariusiam asmeniui negali būti trumpalaikė (o užtikrinanti ilgalaikę elgesio kontrolę), ką papildomai (bet suteikiant teisę vairuoti) užtikrina minėtas ribojimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-13177-2024, kuriuo T. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinio poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones sumažinti iki trijų mėnesių (3 mėn.).

Likusioje dalyje nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.