- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-42-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59994-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą Nr. 95-404 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, 144 straipsnį galutine subendrinta 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 144 straipsnio perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. lapkričio 12 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-404 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nuo 2016 m. gruodžio 8 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 50 iki 32 balų pagal OASys metodiką, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistasis po Komisijos priimto nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padarė itin šiurkštų pažeidimą – vartojo alkoholinius gėrimus, už ką jam skirta drausminė nuobauda. Taigi, savo elgesio jis teigiama linkme nekoreguoja, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nustatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei jų vykdymo laiką.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių, jog jis turėtų būti paleistas į laisvę anksčiau laiko. Liko neįvertintos jo pastangos resocializuotis. Pažymima, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik 32 balai iš 168 galimų balų, t. y. rizika yra žema. Jis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina dirbančius pareigūnus, turi aukštą motyvaciją dirbti tiek pataisos įstaigoje, tiek laisvėje.
5.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad anksčiau nėra teistas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra penkis kartus paskatintas, be to, jis nuosekliai moka ir mažina turimus finansinius įsiskolinimus. Jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, draugais, pažįstamais iš laisvės. Nėra jokių rūpesčių dėl jo gyvenamosios vietos pastovumo. Nuteistasis pažymi, kad jo požiūris į nusikaltimus ir smurtą yra neigiamas. Narkotinių medžiagų ir alkoholio įkalinimo įstaigoje jis nevartoja, išsako teigiamas nuostatas jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu.
5.3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis, pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nors bausmė vis dar yra vienas iš laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo nutartis yra šabloninė, visiems nuteistiesiems atkartojami tie patys argumentai. Laikomasi principo: „bausti, negalima paleisti“. Atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai. Nuteistojo vertinimu, jo elgesys pataisos įstaigoje yra itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą bei motyvaciją keistis.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas neabejotinai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, kas analizuojamu atveju apylinkės teismo pagrįstai nėra nustatyta.
9. Atlikus R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 32 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau vien šios aplinkybės nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Be žemos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos būtina nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinančią jo elgesio korekciją, leidžiančią daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu elgiasi itin pavyzdingai ir yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes bausmę atlikinėja atvirojoje kolonijoje, dirba, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, dengia turimus finansinius įsiskolinimus, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutą, nepakanka.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, leidžia konstatuoti pakankamą ar nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti rizikos veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeninis R. K. veiksnys nurodyta teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis R. K. anksčiau nėra teistas, tai pažymėta ir Komisijos nutarime, todėl minėtas veiksnys nelaikytinas kriminogeniniu. Vis dėlto, teisėjų kolegija kaip kriminogeninį ar artimą kriminogeniniam veiksniui laiko nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu, kas neabejotinai turi įtakos jo elgsenai bei mąstysenai.
11. R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, t. y. nuteistasis, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,89‰), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Be to, jis neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, būdamas laisvėje, R. K. alkoholį vartojo, tačiau ne kiekvieną dieną ir tame problemos neįžvelgia. 2018 m. lapkričio 16 d. nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda (penkiolikai parų uždarytas į kamerų tipo patalpas) už alkoholinių gėrimų vartojimą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, ši nuobauda buvo gauta po Komisijos nutarimo priėmimo, kuriuo nutarta taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vadinasi, nuteistajam palankus Komisijos sprendimas nemotyvavo jo elgtis pavyzdingai ir nepažeidinėti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde aukštesnės instancijos teismui R. K. melagingai nurodo, kad pataisos įstaigoje dėl alkoholio vartojimo niekada nėra baustas, kas tik patvirtina, jog turimos alkoholio vartojimo problemos nuteistasis nesureikšmina ir jos spręsti neketina. Šią išvadą atspindi ir Socialinio tyrimo išvados duomenys, kurie liudija, jog nuteistasis nėra dalyvavęs Anoniminių alkoholikų susirinkimuose ar kitose programose, skirtose svaigiųjų gėrimų vartojimo prevencijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. nesupranta ir nepripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimos žalos geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. Todėl alkoholio vartojimo problema išlieka aktuali, nes nusikaltimą, jau minėta, nuteistasis padarė būdamas neblaivus.
12. Teisėjų kolegija įvertina ir nuteistojo lėšų tvarkymą, pajamas, galimybę realiai įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki suėmimo R. K. pragyveno iš motinos pensijos ir savo atlyginimo. Jis taip pat turi nesumokėtų baudų, už kurias antstoliai vykdo išieškojimus iš jo darbo užmokesčio. Taigi, savarankiškai pragyventi iki suėmimo R. K. nepavykdavo, tekdavo kreiptis pagalbos į artimuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nuteistojo motina yra mirusi, taigi, finansinės pagalbos iš jos nuteistasis nebesulauks. Sutiktina, kad R. K. nėra nusistatęs neigiamai darbo atžvilgiu, pataisos įstaigoje jis iš karto sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, paleistas lygtinai taip pat planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje darbininku. Vis dėlto, per kelerius metus nuteistasis pakeitė tris darbovietes (iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), kas rodo, jog pastovių darbinių santykių išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyksta. Tuo tarpu darbinis stabilumas bei pastovios pajamos jam labai reikalingos, įvertinus turimas skolas – pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai 3690,81 Eur sumai, išmokėta suma – 785,43 Eur, t. y. nepadengta net ketvirtadalis turimų skolų.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo mąstysenos bei elgsenos ydingumą. R. K. kartais pasielgia impulsyviai ir neapgalvotai, jam būdingi reti pykčio protrūkiai. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų. Be to, R. K. apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis penkis kartus buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, tačiau du kartus baustas ir drausmine tvarka, paskutinė nuobauda yra galiojanti, todėl R. K. elgesio laikyti pavyzdingu nėra pagrindo. Gautos nuobaudos rodo, jog nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, ar šiuo metu R. K., išėjęs į laisvę, sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėję nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nuo 50 iki 32.
14. Tai, jog nuteistasis šiuo metu dirba, renkasi pozityvius laisvalaikio leidimo būdus, bendrauja su artimaisiais, puoselėja socialius ateities planus, nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepažeidė nei bendrųjų teisės principų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, nei kitų nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.