Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiai I. P., jos atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, kaltinamajam S. K., civilinio atsakovo atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2016 m. kovo 21 d., apie 15.30 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Kaune, ir važiuodamas Kovo 11- osios gatve nuo Taikos prospekto link K. Baršausko gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Chemijos gatvę, nepraleido iš priešais, Kovo 11- osios gatve, tiesiai važiuojančio automobilio Ford Mondeo, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio Ford Mondeo vairuotoja I. P., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad važiavo iš darbo. Prie Kovo 11 gatvės suko į Chemijos gatvę. Atrodė, kad nieko nėra, bet susidūrė. Išlipo iškvietė greitąją. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs. Atlygino kiek pavyko, susitaikymą padarė. Labai gailisi. 3000 eurų neturinės žalos atlygino.

Motyvuojamoji dalis

S. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad - dėl kompiuterinės technikos įsigijimo –kompiuterinė įranga pirkta su liečiamu ekranu skubiai, nedarbingumas buvo 5 dienas, dėl ko ta įranga reikalinga- ne dėl klaviatūros, o dėl to, kad išsiųsti el. laišką, nes naudotis su pele – neįmanoma. O posėdžių buvo daug, turėjo važiuoti į kontorą, susižiūrėti, kad nekiltų pasekmės, kurios kilo paminėtoje byloje. Tai priežastiniame ryšyje. Buvo jai išsiųstas laiškas, kai jai buvo nedarbingumo laikotarpis. Pateikė visus būtinus įrodymus vertinti.

Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 35 b. l.) paaiškino, kad važiavo su automobiliu Ford Mondeo. Važiavo Kovo 11- osios gatve nuo K. Baršausko gatvės žiedinės sankryžos link V. Krėvės prospekto. Privažiavus sankryžą su Chemijos gatve matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, todėl nestabdžius važiavo toliau į sankryžą. Kertant sankryžą ir tik į ją įvažiavus, staiga priešais jos vairuojamą automobilį pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį sankryžoje sukantį į kairę pusę, taip užkertant jai kelią. Dar bandė išvengti smūgio sukdama vairą į dešinę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir įvyko smūgis. Po smūgio iš automobilio neišlipo, kadangi smūgio metu lūžo dešinė ranka ir negalėjo atsisegti saugos diržo, taip pat buvo smarkiai sumuštos kojos, todėl laukė specialiųjų tarnybų. Ją pristatė į Kauno klinikas, kur buvo konstatuotas rankos lūžis. Kitą dieną, pajautė diskomfortą krūtinės srityje, todėl kreipėsi į gydytojus, kurie jai nustatė kairio krūties implanto plyšimą, todėl buvo operuojama ir sumokėjo 2600 eurų.

Kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis (1 tomas, 11, 12 b. l.) nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016 m. kovo 21 d. Kovo 11- osios gatvės - Chemijos gatvės sankryžoje, Kaune.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialistų išvada Nr. Nr. G 2616/2016(02) (1 tomas, 28, 29 b. l.) nustatyta, kad I. P. dėl dešinio stipinkaulio lūžio ir poodinės kraujosruvos abiejuose keliuose nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tai, kad S. K. 2016 m. kovo 21 d., apie 15.30 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Kaune, ir važiuodamas Kovo 11- osios gatve nuo Taikos prospekto link K. Baršausko gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Chemijos gatvę, nepraleido iš priešais, Kovo 11- osios gatve, tiesiai važiuojančio automobilio Ford Mondeo, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio Ford Mondeo vairuotoja I. P., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ginčo nėra. Tai pripažįsta ir kaltinamasis S. K., tai pripažįsta nukentėjusi I. P.. Kad toks įvykis įvyko, patvirtina Kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos (1 tomas, 11, 12 b. l.). Kad nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė I. P., patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2616/2016(02) (1 tomas, 28, 29 b. l.).

Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusių nuo 2016 m. lapkričio 4 d.) 157 punktas numatė, kad: „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms“.

I. P. vairavo transporto priemonę, važiuojančią lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, todėl S. K. privalėjo duoti jai kelią.

Kaltinamasis S. K. dėl aptartų jo veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusių nuo 2016 m. lapkričio 4 d.) 157 punktą.

Kaltinamo S. K. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl teismas pripažįsta, kad S. K. 2016 m. kovo 21 d., apie 15.30 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Kaune, ir važiuodamas Kovo 11- osios gatve nuo Taikos prospekto link K. Baršausko gatvės pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui sukdamas į kairę, į Chemijos gatvę, nepraleido iš priešais, Kovo 11- osios gatve, tiesiai važiuojančio automobilio Ford Mondeo, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuojamo I. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalota automobilio Ford Mondeo vairuotoja I. P., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Nukentėjusioji I. P. kaip civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį (2 tomas, 2 - 5 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic I. C.“ filialo Lietuvoje, 2573,10 (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 10 eurocentų) eurus turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadinta jos vairuota transporto priemonė Ford Mondeo, kurio rinkos vertė įvykio metu 2030 eurų, likutinė vertė 343 eurų - patirti nuostoliai 1687 eurai. Buvo užsakyta transporto priemonės vertinimo ataskaita, už kurios atlikimą sumokėta 80 eurų, tačiau draudimo išmoka už nepataisomai sugadintą transporto priemonę buvo atlyginta pagal pirminį paties civilinio atsakovo šališką paskaičiavimą, neatsižvelgiant į nepriklausomo eksperto vertinimo ataskaitos dydį, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, neabejotinai akivaizdu, jog iš civilinio atsakovo papildomai priteistini 237 eurai transporto priemonės vertės skirtumas ir 80 eurų, kurie buvo sumokėti už vertinimo ataskaitos atlikimo paslaugas - viso 317 eurų. Jos gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai, todėl turėjo važinėti į gydymo įstaigas apsilankymams pas gydančius gydytojus ir procedūrų atlikimui į kurias vykdavo naudodamasi privačių (Taxi) vežėjų paslaugomis, dėl ko patyrė 108,30 eurų nuostolius. Kadangi dirba advokato padėjėja ir po eismo įvykio turėjo nemažai numatytų ir suderintų posėdžių datų teismuose ir kitose institucijose nagrinėjamose bylose, kuriuose atstovavo savo klientų interesus, po patirtų sužalojimų turėjo skubiai informuoti teismus apie savo negalėjimą dalyvauti paskirtuose posėdžiuose pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, tačiau įvykio metu lūžus dešinei rankai ji buvo įmobilizuota į gipsą. Dėl patirto lūžio ne mažą laiko tarpą jautė didelį skausmą, ranka buvo stipriai sutinusi, matėsi didelės kraujosruvos, dėl ko jos praktiškai negalėjo valdyti, juo labiau naudotis įprastinio kompiuterio klaviatūra, todėl skubiai turėjo įsigyti kompiuterinę įrangą su liečiamu ekranu, kad bylose, kuriose tuo metu buvo paskirti posėdžiai, galėtų pateikti duomenis dėl savo negalėjimo juose dalyvauti, dėl ko patyrė 950 eurų nuostolius. Privalėjo dalyvauti visuotiniame advokatų susirinkime, kadangi Lietuvos Advokatūros sprendimu buvo įtraukta į advokatų padėjėjų sąrašą padėti minėtame advokatų susirinkime ir savalaikiai negalėjo pranešti, jog negalės atvykti, bijodama sudaryti neigiamą įspūdį Lietuvos Advokatūros administracijos darbuotojams, kurie kuruoja advokatų padėjėjų veiklą, kęsdama skausmus su kolegų pagalba vyko į renginį. Tokiame renginyje, pagal etiketą privalėjo dėvėti dalykinę aprangą, tačiau praėjus vos kelioms dienoms po atliktos operacijos buvo visa sutinusi, sugipsuota dešine ranka, privalomai visą parą dėvėti specialų korsetą ir dėl šių priežasčių buvo priversta skubiai įsigyti naują aprangą 2 dydžiais didesnę nei nešioja įprastai, kadangi į savo turimus drabužius neįtilpo ir dėl to patyrė 447,80 eurų nuostolius, nes sugijus žaizdoms ir atslūgus tinimui įsigytos aprangos negali dėvėti, kadangi ji jai yra netinkamo dydžio. Daugiau kaip tris mėnesius negalėdama dirbti ne tik, kad prarado esamus klientus, tačiau negalėjo suteikti paslaugų naujiems klientams, kurie į ją kreipėsi. Darbai, kurie buvo suplanuoti atlikti nedarbingumo laikotarpyje nusikėlė ir tai labai ženkliai įtakojo jos finansinę padėtį, nes pajamų negavo ne tik nedarbingumo laikotarpyje, tačiau dar kurį laiką ir jam pasibaigus, nes turėjo atlikti visus darbus, kurie buvo atidėti dėl nedarbingumo, todėl pajamų negavo ženkliai ilgesnį laikotarpį. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui darbo krūvis buvo tiesiog fiziškai nepakeliamas, kadangi visiems veiksmams jos darbe atlikti yra numatyti procesiniai terminai, kurie jau buvo praleisti teko prašyti juos atnaujinti ir t. t., todėl esant tokiai situacijai negalėjo imtis naujų darbų, už kuriuos būtų gavusi pajamų, todėl praktiškai pajamų negavo keturių mėnesių laikotarpyje. Kadangi šias negautas pajamas yra ganėtinai sudėtinga apskaičiuoti, jų dalį civilinis atsakovas yra atlyginęs gera valia, todėl papildomai jų priteisti neprašo, tačiau priežastiniame ryšyje dėl įvykusio įvykio turėjo neatlygintinai rengti procesinius dokumentus klientui A. P., kadangi esant nedarbingai dėl priežasčių, susijusių su negalėjimu atstovauti jo interesus, jam, administracinio teisės pažeidimo byloje buvo skirta bauda, kuri buvo išieškota antstolės. Siekiant ištaisyti padėtį buvo parengti 3 procesiniai dokumentai: prašymas dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo (su atstovavimu antstolės kontoroje) -150 eurų, prašymas dėl duomenų pateikimo 50 eurų, Palangos miesto apylinkės teismui parengtas skundas - 300 eurų, atskirasis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo nutarties - 250 eurų (viso - 750 eurų) ir, kadangi nurodytus darbus atliko neatlygintinai, už jų atlikimą taip pat turėtų būti atlyginta, nes tai neabejotinai patirti turtiniai nuostoliai, o įkainius paskaičiavo minimaliais skaičiavimais, kurie net nesiekia pusės rekomenduotino advokato padėjėjo priteistino išlaidų dydžio. Jai yra neatlyginta dalis patirtos turtinės žalos, kuri sudaro 2573,10 eurų.

Ieškinys atmestinas. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškinys nėra pagrįstas. Nukentėjusi nurodo, kad nepataisomai apgadinta jos vairuota transporto priemonė Ford Mondeo, kurio rinkos vertė įvykio metu 2030 eurų, likutinė vertė 343 eurų - patirti nuostoliai 1687 eurai. Nurodo, kad draudimo išmoka už nepataisomai sugadintą transporto priemonę buvo atlyginta pagal pirminį paties civilinio atsakovo šališką paskaičiavimą, bet, kad paskaičiavimas atliktas šališkai įrodymų nepateikė, išsakydama savo subjektyvią nuomonę. Nukentėjusiosios pateiktas Transporto priemonės vertinimas (2 tomas, 8 – 39 b. l.) abejotinas, nes jau nustatant transporto priemonės vidutinę rinkos vertę lyginamieji objektai imami tik iš vieno transporto skelbimų portalo, jų pagaminimo metai skiriasi nuo vertinamo automobilio, ridos ne visuose automobiliuose nurodomos, o jų vertės skirtumas ženklus – beveik 500 eurų. O skaičiuojant automobilių agregatų vertę, skaičiavimuose imama būtent transporto priemonės vidutinės rinkos vertė. Visiškai nėra aišku ar lyginamieji objektai buvo parduoti už skelbiamą kainą, nes vienas dalykas norėti, kitas parduoti (turėjo būti imami duomenys iš oficialių institucijų, registruojančių transporto priemonių pardavimą), ir vargu, ar skelbimai atitinką rinkos vertę.

Nukentėjusi nurodo, kad gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai, todėl turėjo važinėti į gydymo įstaigas apsilankymams pas gydančius gydytojus ir procedūrų atlikimui, į kurias vykdavo naudodamasi privačių (Taxi) vežėjų paslaugomis, dėl ko patyrė 108,30 eurų nuostolius, bet nepagrindžia, kodėl turėjo naudotis privačių (Taxi) vežėjų paslaugomis, o ne viešuoju transportu.

Nukentėjusi nurodo, kad negalėjo naudotis įprastine kompiuterio klaviatūra ir kompiuteriu, todėl skubiai turėjo įsigyti kompiuterinę įrangą su liečiamu ekranu, patyrė 950 eurų nuostolius, bet nepagrindė (medicininių duomenų, ekspertų išvadų ar panašiai), kodėl negalėjo naudotis įprastine kompiuterio klaviatūra ir kompiuteriu.

Nukentėjusi nurodo, kad privalėjo dalyvauti visuotiniame advokatų susirinkime, bet motyvai neįtikinantys. Vargu ar Lietuvos Advokatūros administracijos darbuotojai, kurie kuruoja advokatų padėjėjų veiklą, žinodami, kad asmuo kenčia skausmus (tokių įrodymų nepateikta), būtų leidę net dalyvauti renginyje, ar sužinoję priežastis būtų neleidę nedalyvauti renginyje.

Dėl darbo su ieškovės klientais ir dėl to patirtų nuostolių. Teismas pilnai sutinka su atsakovo išsakytais argumentais, kad iš pateiktų procesinių dokumentų matosi, kad ieškovė bei jos klientas ilgą laiką nesidomėjo ar buvo priimtas sprendimas ar buvo atidėtas, nesirūpino byla, todėl teismas neįžvelgia ryšio tarp reikalavimo ir ieškovės neatliktos pareigos, neįžvelgia atsakovo ar kaltinamojo kaltės.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei atlyginta pakankamai protinga suma (atlygino ne tik draudimas, bet ir nukentėjęs asmuo, nors to daryti neprivalėjo), o iš įvykio niekas negali tikėtis praturtėti.

Atstovavimo išlaidos (2 tomas, 96 b. l.) priteistinos pilnai.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. K. pasitvirtino. Tokie S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. nurodė, jog su nukentėjusiąja I. P. susitaikė, atlygino jai padarytą žalą. Nukentėjusioji I. P. patvirtino, kad kaltinamasis atlygino jai žalą, su kaltinamuoju susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaltinamasis S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Su nukentėjusiąja susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Kaltinamasis atlygino žalą.

Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog kaltinamasis S. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas ir S. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.).

CD su įrašais (1 tomas, 46 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 67 str., 68 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja I. P., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 (tūkstantį penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

CD su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 3 d. ir 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.