Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1956-06-28, Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neįgali, gyvenanti g. , Mažeikiai, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. tyčia sužalojo žmogų, padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą: 2012-07-22, apie 2 val., buto, esančio , Mažeikiai, virtuvėje, konflikto su K. K. metu, tyčia dūrė du kartus peiliu K. K., padarydama nukentėjusiajam K. K. durtai-pjautą veido žaizdą ir durtai-pjautą kairės kirkšnies žaizdą su šlapimo pūslės sužalojimu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. K. sveikatą.

K. Z. S. kalta dėl jai inkriminuotos veikos prisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad ne visai neprisimena aplinkybių dėl sveikatos stovio, nebeprisimena kada tai buvo, bet įvyko konfliktas su K. K., tai galėjo buti ryte, kad jai iš lauko parvedus išvestą pavedžioti šunį. K K jai be jokios priežasties ant galvos užmetė paltą. Ją pastūmė, įvyko žodinis konfliktas, palto kišenėje buvo peilis, kur duoną raiko. Ji ištraukė tą peilį ir įdūrė į kirkšnį, dar į veidą. Palto nenešioja, vis ką nors įmeta į jį. Gal nelabai gerai prisimena, kur tas peilis buvo, galėjo būti virtuvėje. Tai vyko virtuvėje. Po to nuėjo miegoti, vėliau pamatė, kad K kraujas bėga. Ji tą kraują pašluostė. Ikiteisminio tyrimo metu davė ne visai teisingus parodymus. Dabar teisingus parodymus duoda. Policijoje duoti parodymai buvo teisingi, tie paskutiniai. Gailisi, kad taip nutiko. Neprisimena įvykio visų aplinkybių, nes turėjo galvos traumą, kartai neprisimena, kas buvo vakar. Dabar su nukentėjusiuoju yra geruoju. Civilinį ieškinį atlygins dalimis, nes gauna tik neįgaliosios pašalpą.

Nukentėjęs K K apklaustas teisme parodė, kad tą dieną drauge K. S., grįžtant į draugės motinai Z. S. priklausantį butą, kuriame gyvena, jie dėl kažko apsibarė ir K. S. neįsileido į butą, todėl vienas atsisėdęs ant bendrabučio koridoriuje buvusio fotelio gėrė degtinę, kurios dar turėjo su savimi, o kadangi norėjo sugrįžti namo, pradėjo daužyti buto duris. Po kurio laiko duris atidarė K. S., kuri pasakė, jog mama pyksta dėl tokio jo elgesio. Įėjęs į butą, prieškambaryje pamatė Z. S., kuri pradėjo jį barti, o jam kažką atsakius, jie susibarė. Tada jis Z. S. ant galvos užmetė prieškambaryje kabojusį paltą bei ją pastūmė, tada pradėjo stumdytis, o paskui pajuto silpnumą bei išėjo iš buto, pastebėjo kruvinas kelnes. K. S. nubėgo pas kaimyną, gyvenantį 78 bute, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo išvežtas į Mažeikių ligoninę, kur operuotas dėl perdurtos šlapimo pūslės. Ligoninėje buvo gydytas apie dvi savaites. Dabar su sveikata jokių problemų nėra, dėl to įvykio jis pats yra kaltas, kad išprovokavo mesdamas ant galvos tą paltą, su Z. S. susitaikė, jis jokių pretenzijų nereiškia, nes pats kaltas, prašo nebausti Z. S., nes ji gera moteris, o dar serganti.

Liudytoja K. S. apklausta teisme parodė, kad ji su K. K. gyvena kartu, kartu su jais gyvena ir jos motina Z. S.. G. D. g.22-76, o butas priklauso jos motinai. Tą dieną jie kartu su sugyventiniu girtavo, grįždami į namus susipyko, todėl sugyventinio vidun neįsileido. K K su savimi dar turėjo degtinės, sėdėjo fotelyje bendrabučio koridoriuje, gėrė vienas pats. Jis pradėjo šaukti, kad įleisti į butą. Mama nenorėjo. Kai įleido į butą matė, kad K užmetė paltą mamai. Paltas kabėjo kabykloje. Tarp jų buvo konfliktas, jo nematė, bet girdėjo. Paskui K greitai išbėgo į laiptinę ir pasakė, kad viskas. Matė, kad K bėgo kraujas iš šono, ir žandas buvo kruvinas. Ji tada nuėjo pas kaimynus prašytis pagalbos, kurie iškvietė greitąją ir policiją. Buvo policija, greitoji atvažiavusios. K ligoninėje ilgai pragulėjo, o grįžo po ligoninės pas juos į namus. Po ligoninės jokių vaistu jis negėrė, jam buvo šonas apibintuotas. Buvo drenas įdėtas, kurį vėliau jis pats jį išsiėmė. Mama daug ko nepamena, nes serga, o serga kažkur apie 8 metus, o dėl liga atsirado, negali pasakyti. M. K. buvo per daug pradėjusi gerti, buvo jai epilepsijos priepuolių, buvo gydyta ligoninėse, vartoja vaistus. Įvykio aplinkybes mama nelabai prisimena. Dabar jie visi kartu gyvena, K K mamai pretenzijų nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2012-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra butas, esantis adresu , Mažeikiai, ties kurio durimis matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, o buto apžiūros metu virtuvės spintelės stalčiuje randamas peilis, ant kurio geležtės yra rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Peilis išimtas (b.l. 10-18).

Iš byloje esančio 2012-08-27 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 132/12 (13) matyti, kad K. K. buvo nustatyta durtai-pjauta veido žaizda, durtai-pjauta kairės kirkšnies žaizda su šlapimo pūslės sužalojimu, stovis po operacinio gydymo. Sužalojimai padaryti 2-jų kontaktų su kietu aštriu daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Pristatymo į gydymo įstaigą metu K. K. kraujyje rasta 3,48 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Šlapimo pūslės sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 29).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 4121 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai 2012-07-22, 02.27 val., nustatytas 2,85 promilių girtumas (44 b. l.).

Iš byloje esančio 2013-06-21 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra 32,5 cm ilgio, jo rankenos ilgis – 12 cm, geležtės ilgis – 20,5 cm, maksimalus geležtės plotis – 4,5 cm. Peilio geležtė pagaminta iš pilkos spalvos magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo, ant jos atliktas užrašas „ROSTFREI“, o ant abiejų geležtės plokštumų matyti nevienodo intensyvumo rusvos spalvos dėmės. Peilis yra vienašmenis, ašmenys užgaląsti iš abiejų pusių. Peilio kriaunos pagamintos iš medienos, jos prie koto pritvirtintos trimis metalinėmis kniedėmis (b.l. 54-56).

Iš byloje esančio 2012-08-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K K nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti pateikė sportines kelnes, kurių priekinėje kairiojoje dalyje, 8,5 cm nuo viršaus bei 7 cm nuo vidurinės siūlės, yra apie 4 cm ilgio mechaninis audinio pažeidimas (b.l. 57, 58-59).

Iš byloje esančio 2013-04-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-74/2013 matyti, kad įtariamoji Z. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, Z. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Amnezinis sindromas, Z. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, Z. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, Z. S. dėl savo sveikatos stovio gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, Z. S. vystymosi raidoje neturėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti ją ribotai pakaltinama, Z. S. nereikalingas specialus gydymas dėl psichinių susirgimų, Z. S. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 88-90).

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo Nr. 0364 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu Z. S. buvo blaivi (b.l. 97).

Išanalizavus aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios Z. S. padaryta veika yra įrodyta jos pačios pripažinimu, kad dūrė K. K. du kartus peiliu, nukentėjusiojo K. K. parodymais, kuris nurodė, kad konflikto iniciatorius buvo jis pats, nes be jokio pagrindo paltą užmetė ant Z. S. galvos bei ją stūmė, dėl ko Z. S. jam dūrė peiliu. Tai patvirtina ir liudytoja K. S., kuri matė kaip K K užmetė paltą mamai ant galvos ir su jos mama konfliktavo bei vėliau matė kaip K. K. bėgo kraujas, dėl ko bėgo kviesti pagalbą. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kad K. K. buvo nustatyta durtai-pjauta veido žaizda, durtai-pjauta kairės kirkšnies žaizda su šlapimo pūslės sužalojimu, sužalojimai padaryti 2-jų kontaktų su kietu aštriu daiktu metu. Šlapimo pūslės sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas atsižvelgia į kaltinamosios duotus skirtingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei į tai, kad jos parodymai duoti 2013-06-26 iš esmės atitinka duotus parodymus teismo posėdžio. Kaltinamoji nuo pat pirmos apklausos neneigė, kad du kartus dūrė peiliu K. K., tik skirtingai aiškino pačias įvykio aplinkybes. Nukentėjęs K K tiek ikiteisminio tyrimo metu (24 b.l.), tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad konfliktas įvyko dėl jo paties kaltės, nes jis būdamas girtas pirmas kaltinamajai užmetė paltą ant jos, kaltinamajai jokių pretenzijų nereiškė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ką patvirtino ir teisme, taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš. Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą manyti, kad Z. S. sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajam K. K. gindamasi nuo jo veiksmų ir suprasdama, kad ji pati gali būti sužalota, nes K K buvo girtas ir agresyvus, užmetė paltą ant kaltinamosios, todėl ji negalėjo matyti, kokius veiksmus toliau atlieka nukentėjęs. Visa tai leido kaltinamajai visiškai pagrįstai manyti, jog K K ketina smurtauti jos atžvilgiu.

S. Z. S bausmę atsižvelgiama į tai, kad ji įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiama į Z. S. asmenybę – ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos centre lankėsi, nustatytas 35 proc. darbingumas, pragyvena tik iš neįgaliosios pašalpos.

Pagal BK 54 str. 1 d. nuostatas teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas Z. S. prieštarautų vienam iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – teisingumo principui.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo Z. S. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi byloje nenustatytos šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos. Tačiau, nepaisant to, kad Z. S. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, visuma bylos duomenų duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, pritaikius jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Byloje nustatyta, kad Z. S. nusikalstamai veikai (sunkaus kūno sužalojimui) padaryti didelės įtakos turėjo nukentėjusiojo veiksmai, kai jis pirmas jai užmetė paltą, nukentėjęs buvo girtas, gynėsi nuo veiksmų, ir tai rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. Z. S. iki šios nusikalstamos veikos padarymo teista nebuvo, nedirbo dėl ligos, ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nukentėjęs civilinio ieškinio nereiškia, nuostolius ligonių kasai atlygins. Z. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, šiuo metu ji nedirba dėl sveikatos būklės, nes nustatytas tik 35 proc. darbingumas ir šios aplinkybės leidžia manyti, kad būdama laisvėje kaltinamoji greičiau atlygins nuostolius ligonių kasai, galės tęsti gydymą. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jos sveikatos būklė gali tik pablogėti. Taigi, atsižvelgus į Z. S. elgesį iki nusikaltimo padarymo, elgesį po nusikalstamų veiksmų, į tai, kad nusikalstamos veikos padarymą iš dalies lėmė kaltinamojo elgesys, taip pat, tiek į kaltinamosios sveikatos būklę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti Z. S. už nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 1480,64 Lt civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamosios Z. S., nes jis pagrįstas ir įrodytas kaltinamosios padarytais veiksmais, šio dydžio neginčijo ir pati kaltinamoji ( (duomenys neskelbtini) str.).

Daiktiniai įrodymai (b.l. 61), saugomi Mažeikių rajono policijos komisariate konfiskuotini ir sunaikintini, kadangi nukentėjęs K K atsisakė savo daiktų ( BPK 92, 93 str.).

Z. S. įpareigotina per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais,

teismas nusprendė:

Z. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. nuteisti laisvės apribojimo bausme dvejiems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2012 m. liepos 22 d. iki 2012 m. liepos 23 d. išbūtą laikinajame sulaikyme ir taikant LR BK 65 str. 1 d. 2 p. ,c, papunktį laikyti, kad atliktos 4 laisvės apribojimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į. Z. S, jei jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą.

Z. S. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos skyrių (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

T. Š. teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš nuteistosios Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Mažeikių m., 1480,64 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 64 ct) ligonių kasos naudai už K. K. gydymą.

Daiktinius įrodymus, saugomus Mažeikių rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.